Ji parengta Seimo Švietimo ir mokslo komitetui balandį paprašius įvertinti galimą poveikį, jei būtų keičiamas Švietimo įstatymas, nustatant, kad Lietuvos valstybinėse bei savivaldybių ugdymo įstaigose negali būti situacijos, kai nėra nė vienos klasės, kurioje ugdymas vyksta valstybine kalba.
Ministerijos pateiktuose duomenyse nurodoma, jog šešiose šalies savivaldybėse veikia 31 bendrojo ugdymo mokykla, kurioje mokoma tik rusiškai – iš jų 28 priklauso savivaldybėms, trys – privačios.
Iš viso šiose mokyklose mokosi daugiau nei 14 tūkst. mokinių. Maždaug penktadalis jų yra atvykę iš užsienio, daugiau nei pusė iš šių – ukrainiečiai.
Šią savaitę komitetui analizę pristačiusi ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė tikino, kad modeliuojant poveikį buvo vertinama situacija, jei kiekvienoje tokioje mokykloje būtų steigiama po vieną klasę kasmet, o ne iš viso vieną klasę mokykloje.
Anot specialistės, poveikis skirtųsi priklausomai nuo savivaldybės tipo.
Teigiama, kad kaimiškose savivaldybėse, kur mokyklos yra nedidelės, tokį sprendimą galima įgyvendinti tik sujungiant mokyklas, todėl mokiniai ir toliau fiziškai liktų mokytis tose pačiose vietovėse, taip nepasiekiant kalbinės aplinkos pokyčio.
Miestų savivaldybėse, formuojant po vieną klasę kasmet, reikšmingai sumažėtų mokinių skaičius mokyklose lietuvių mokomąja kalba, o tai galėtų paveikti dalykų pasirinkimą bei mokytojų darbo krūvį.
Didmiesčiuose, kur mokyklos abiem kalbomis yra pilnai užpildytos, trūktų fizinės infrastruktūros naujoms klasėms, o lietuviškai kalbantys mokiniai tokiose mokyklose taptų kalbine mažuma, kas galėtų pakenkti jų galimybėms įgyti gerus valstybinės kalbos įgūdžius.
J. Navickaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad, daugėjant mokinių, ugdomų valstybine kalba, gali kilti iššūkių ir dėl mokymo kokybės, nes ne visi mokytojai, dirbę rusų kalba, geba užtikrintai vartoti dalykinę terminiją lietuviškai.
Ministerijos išvadose pažymima, kad nėra vienareikšmio atsakymo, ar toks sprendimas vertintinas teigiamai, ar neigiamai – tai priklauso nuo konkrečios mokyklos konteksto, tačiau visais atvejais išlieka rizika, jog siekiamas tikslas – pagerinti valstybinės kalbos mokymąsi – nebūtų pasiektas.
J. Navickaitė kaip alternatyvą pasiūlė svarstyti, ar tautinių mažumų mokyklos neturėtų būti skirtos išimtinai tautinių mažumų atstovams, o ne visiems iš užsienio, ypač iš rusakalbių šalių, atvykstantiems mokiniams.
„Tai vienas iš sprendimų, kuris, žvelgiant į tuos duomenis, kyla“, – sakė ji, pridurdama, kad vieno universalaus sprendimo visai Lietuvai nėra.
Komiteto narys, socialdemokratas Darius Jakavičius pritarė minčiai, kad iš rusakalbių šalių atvykę mokiniai turėtų mokytis lietuviškose mokyklose, o ne papildyti tautinių mažumų mokyklas.
„Kai mes matom 56 proc. atvykusių vaikų, kurie iš Ukrainos ir jie eina į rusiškas mokyklas – ukrainiečiai uždarinėja visiškai rusiškus failus Ukrainoje, o pabėgę iš Ukrainos lanko mūsų rusakalbių mokyklas“, – stebėjosi jis.
Tuo metu opozicinių liberalų politikas Simonas Kairys apgailestavo dėl, jo vertinimu, trūkstamos politinės lyderystės sprendžiant šį klausimą, pažymėdamas, kad Valstybės kontrolė signalizuoja, jog mokymasis rusų kalba Lietuvoje tik didėja.
Pasak jo, pakeitimai turėtų būti orientuoti į priešmokyklinį arba pradinį ugdymą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė vienareikšmio atsakymo dėl privalomo lietuviškos klasės steigimo pateikti negalėjo. Anot jos, toks įpareigojimas būtų nevienareikšmiškas ir negalėtų būti taikomas vienodai visoje Lietuvoje.
„Tas sprendimas, sakyčiau, pritaikomas tikrai ne visose Lietuvos savivaldybėse ar miestuose. Tai yra diskutuotinas klausimas ir techniškai įgyvendinant. Galima eiti ir kitu keliu stiprinant lietuvių kalbą, ką mes dabar ir darome“, – BNS sakė ministrė.
Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikė Rita Tamašunienė perspėjo, kad skubotas sprendimas galėtų sukurti daugiau problemų ir siūlė kurti įtraukias, motyvuojančias lietuvių kalbos mokymosi priemones darželio ar priešmokyklinio ugdymo amžiaus vaikams.
Švietimo ir mokslo komitetas paprašė ministerijos praplėsti analizę atsižvelgiant į pasiūlymus ir pastebėjimus, koncentruojantis į priešmokyklinukus ir pradinukus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
