Socialiniuose tinkluose vis dažniau kalbama apie vadinamąją raštingumo krizę (angl. literacy crisis). JAV ir kitų užsienio šalių mokytojai skundžiasi, kad vis daugiau mokinių, net tų, kurie sulaukė paauglystės, nemoka skaityti, nesupranta sąvokų ar nesugeba ir nenori atlikti užduočių.
Pedagogai skambina pavojaus varpais – teigia, kad ši problema yra itin aktuali ir opi. Lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas tikina šią problemą pastebintis ir Lietuvoje:
„Drąsiai galėčiau sakyti, kad mes patiriame (raštingumo krizę – red. past.). [...] Situacija yra grėsminga“, – teigė A. Avčininkas.
Su ašaromis akyse pasakojo apie abiturientus
Ne vienas JAV mokytojas skundžiasi, kad mokiniai nemoka skaityti, rašyti ir atlikti užduočių.
Neseniai socialiniame tinkle „TikTok“ mokytojo pasakojimas apie dvyliktokų teksto suvokimo gebėjimus sulaukė itin daug susidomėjimo: vaizdo įrašas surinko kone pusantro milijono patiktukų.
Teksaso valstijoje dirbantis mokytojas neslėpė apmaudo: mokytojas verkė, nes mokiniai nesugebėjo atlikti, jo teigimu, paprastos užduoties.
„Vidury pamokos pravirkau. Mokau abiturientus – šie vaikai baigia vidurinę mokyklą ir tikiuosi po to stos į universitetą. Turėjome perskaityti dvi pastraipas ir parašyti vieną sakinį: aš jiems daviau sakinio pradžias, [jie turėjo sakinius užbaigti].
Tai 17 ir 18 metų vaikai, o jie nesugebėjo įrašyti keturių žodžių. [...] Aš tiesiog nežinau, kur yra problema. Tai tik antroji mokslo metų diena, o aš turiu abiturientų, kurie tiesiog nemoka skaityti, ir abiturientų, kurie nemoka rašyti“, – liūdesio neslėpė mokytojas.
Po vaizdo įrašu pasipylė komentarai.
„Ar vaikai nebėra paliekami antriems metams?“ – klausė vienas.
„Manau, kad dėl visko kaltos technologijos. Turime grįžti prie vadovėlių, rašiklio ir popieriaus“, – rašė kitas.
Alius Avčininkas: „Tai jau yra raudonas pavojaus signalas“
Lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas sako pastebintis, kad mokiniams skaityti darosi vis sunkiau. Vieniems kyla iššūkių skaitant garsiai, o kiti nesupranta, ką perskaito.
„Būna, kad ir devintoje klasėje mokiniai skaito skiemenuodami – tai dar galima sutvarkyti. Bet yra didesnė bėda, kai mokiniai perskaito žodį be klaidų, sklandžiai, tačiau žodis jiems neatsiveria.
Jie nesupranta jo reikšmės, nesupranta kelių žodžių junginių. O apie sudėtingą sakinį, potekstėje atsirandančias reikšmes iš viso sudėtinga kalbėti“, – komentavo A. Avčininkas.
Pasak mokytojo, dažniausiai susiduriama su antrąją, rimtesne problema – kai mokiniai nesupranta perskaitytų žodžių. A. Avčininko teigimu, raštingumo problema mokyklose yra itin aktuali ir opi. Anot mokytojo, kone kas trečias ar kas penktas mokinys sunkiau suvokia perskaitytą tekstą.
„Tai jau yra raudonas pavojaus signalas, kad turime ką nors daryti. Ir tarptautiniai PISA tyrimai parodė, kad skaitymo gebėjimai yra gerokai sumenkę visame pasaulyje. Mes turime daryti viską, kad kaip nors amortizuotume šitą situaciją ir ją išspręstume“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytojas.
Pasak mokytojo, mokiniai vis rečiau geba rašyti be klaidų, skaityti ir suprasti, ką perskaito, generuoti mintis, kurti rišlų tekstą, vartoti turtingą žodyną, nustatyti priežasties ir pasekmės ryšį.
„Mokiniai ne tik nesupranta lietuvių kalbos pamokoje perskaityto teksto ar literatūros kūrinio ištraukos, sudėtingesnio mokslinio ar grožinio sakinio, bet ir sunkiai supranta bet kokio dalyko sudėtingesnę frazę, sąvoką“, – komentavo A. Avčininkas.
Raštingumo krizę skatina skurdus žodynas
Neretai raštingumo krize besiskundžiantys mokytojai teigia, kad didžiausią įtaką mokinių gebėjimui skaityti daro socialiniai tinklai. A. Avčininkas sako, kad tai tik viena iš priežasčių, kodėl skaitymo gebėjimai menki.
Kaip sako A. Avčininkas, kalbinė erdvė traukiasi ir žodyno skurdumas lemia mokinių negebėjimą skaityti. Anot mokytojo, mokinių žodynas yra skurdus, nes namie nebendraujama taip, kaip buvo bendraujama anksčiau.
„Žmonės tarpusavy mažiau bendrauja, mažiau pasakoja vieni kitiems apie savo patirtis, apie dieną. Galų gale žodynas yra ribotas, kalba nebėra vaizdinga. Žmonės kalbą vartoja tik komunikaciniais tikslais: [...] ką šiandien nuveikiau, ką noriu valgyti, ką veiksime, koks dienos planas ir daugiau nieko.
Bet vaizdingai papasakoti apie savo dieną, galų gale apie save – nebeturime išteklių, kur tokią gražią, vaizdingą kalbą galime girdėti: nei televizijoje, nei radijuje...“, – pasakojo mokytojas.
Šiuolaikiniams mokiniams vis sunkiau sutelkti dėmesį
Kaip ir kiekvienas šiuolaikinis žmogus, mokinys vis daugiau laiko praleidžia prie ekrano ir nebegali sutelkti dėmesio, skaitydamas ilgesnius tekstus, sako mokytojas.
„Nekalbu tik apie romaną. Jau sunkiau perskaityti ilgesnį straipsnį tame pačiame ekrane. Jeigu reikia tris kartus žiniatinklyje versti puslapį, dažniausiai antrą puslapį atsiverčia, bet jį perskaito gerokai greičiau negu pirmą. Žmonės yra nekantrūs, jie nori informacijos čia ir dabar“, – kalbėjo A. Avčininkas.
„Žmonės nori kuo paprastesne kalba, kuo paprastesniais žodžiais perteiktos informacijos, kad jiems nesukurtų diskomforto, kad nereikėtų ieškoti informacijos, aiškintis nežinomų reikšmių“, – pridūrė mokytojas.
Kaip dar vieną iš raštingumo krizės priežasčių A. Avčininkas taip pat įvardina sąvokų nebesimokymą mokyklose.
„Sąvokų mokymasis dabar nuėjęs į antrą, trečią ar penktą planą, kadangi viską gali padaryti internetas. Anksčiau didaktika reikalaudavo, kad mokiniai skirtingų dalykų sąvokas mokytųsi, nes sąvoka atsineša tam tikrą turinį. Dabar sąvokų nebesimokoma“, – kalbėjo mokytojas.
Mokytojo nuomone, raštingumo krizė gali vesti prie demokratijos krizės
A. Avčininkas pažymi, kad raštingumo krizė neretai siejama su demokratijos krize. Jeigu asmuo nesupranta skaitomo teksto, jis tampa labiau pažeidžiamas ir suklaidinamas, sako lietuvių kalbos mokytojas.
„Yra labai daug grėsmių kai žmonės nemoka skaityti tarp eilučių. Jie neatskiria propagandos ir įvairių pogrindinių žiniasklaidos žinučių, kurios siekia žmogų suklaidinti. Žmogus tampa be galo pažeidžiamas“, – komentavo A. Avčininkas.
A. Avčininko teigimu, raštingumo krizė nėra mokyklos ar lituanistikos problema, o visos valstybės problema.
„Skaitydami Kantą su vienuoliktokais prieiname prie išvados: išdrįsk pasinaudoti savo protu, nes jeigu tu pats nepasinaudosi, būsi parankus kitiems, kurie pasinaudos tavimi. Neturime leisti to daryti ir turime kaip nors spręsti šitą situaciją“, – kalbėjo mokytojas.
Problemos sprendimas: mažiau ekranų ir geresnis pradinis ugdymas
Problemą reikia pradėti spręsti ankstyvojo ugdymo metais, teigia lietuvių kalbos mokytojas. Pradinio ugdymo pakopoje vaikai turi stiprinti rašymo, skaitymo gebėjimus, o specialistai anksti nuspręsti, ar mokiniams reikia pagalbos ir kokios. Taip pat svarbu, anot A. Avčininko, nepalikti vieno mokytojo spręsti trisdešimties mokinių problemų.
„Turi įsitraukti visi įmanomi specialistai, mokyklos turi gauti pagalbą, turi būti sėkmingos išorinės intervencijos, jeigu jų reikia. Negali taip būti, kad vaikas skaito sklandžiai, o iš tikrųjų niekas nežino, kad jis nesupranta to, ką perskaitė ir staiga 10-toje ar 11-toje klasėje tos spragos išlenda“, – aiškino A. Avčininkas.
Mokytojas taip pat pažymi, kad mokyklose turi būti kuo mažiau ekranų – vaikai turėtų grįžti prie knygų, sąsiuvinių, rašiklių. Mokiniai, anot A. Avčininko, vėl turi mokytis raides rašyti ranka.
„Dažnai sulaukiame kritikos: „Kokie netradiciniai, senoviniai metodai...“ Iš tikrųjų dabar pasaulis vėl grįžta prie to, kad žmonėms reikia kuo mažiau praleisti laiko prie ekrano. Fokusas turi būti ne skaitmenizacija, bet grįžimas prie pradmenų, kad vaikas išmoktų sutelkti dėmesį“, – komentavo lietuvių kalbos mokytojas A. Avčininkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
