Rugsėjo 1-osios naktį buvo pranešama, kad Latvija ir Estija pranešė apie dronų pavojų, Suomija ėmėsi laikinų saugumo apribojimų. Latvijos ginkluotosios pajėgos antradienį naktį pranešė, kad Ludzos savivaldybėje galimas dronų pavojus. Gyventojams buvo nurodyta būti pasiruošusiems visiems scenarijams. Tiesa, neilgai trukus, pavojus čia atšauktas.
Po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Lenkijos premjeras socialiniame tinkle X parašė, kad Rusijai didinant įtampą ateinantys šeši mėnesiai bus lemiami, todėl Lenkija ir NATO turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams. „Negalime atmesti Rusijos provokacijų prieš vieną iš NATO narių“, – perspėjo D. Tuskas.
Tuskas: Rusija rengiasi aštrinti konfliktą
Lenkijos premjeras taip pat teigė, kad Rusijos agresiją atremiančiai Ukrainai reikia didesnės paramos oro gynybai, o tai labai svarbu ir Lenkijos saugumui. Jis pridūrė, kad šios pagalbos teikimas yra visos Europos užduotis. D. Tuskas jau anksčiau buvo perspėjęs apie Rusijos pasirengimą didinti įtampą.
„Prieš daugelį savaičių interviu (...) „The Financial Times“ sakiau, kad yra reali grėsmė, jog Rusija nuspręs rimtai provokuoti ar net surengti riboto masto puolimą prieš [NATO] šalį“, – teigė jis ir pridūrė, kad tuomet daugelis apžvalgininkų jam sakė, kad tik pamišėlis gali daryti tokias prielaidas.
„Šiandien nėra jokių abejonių (...) kad Rusija labai rimtai ruošiasi didinti įtampą tiek kare Ukrainoje, tiek visame regione, šis ruduo ir žiema Rusijai turėtų būti lemiami“, – sakė D. Tuskas, remdamasis vertinimais, kad Rusija ketina artimiausiu metu mobilizuoti iki 600 tūkst. kareivių. Todėl, pasak jo, glaudus NATO narių bendradarbiavimas, ypač Europos, JAV ir Lenkijos, yra nepaprastai svarbus.
JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje trečiadienį sukėlė spėlionių visame pasaulyje. JAV žiniasklaida pranešė, kad J. Ratcliffe'as perspėjo Rusiją nepulti kurios nors iš NATO narių. Paklaustas apie šiuos pranešimus, Kremlius juos neigė ir dėl įtampos didinimo apkaltino Vakarus. Lenkija yra viena svarbiausių politinių ir karinių Rusijos užpultos Ukrainos rėmėjų. Šalis junta Maskvos keliamą grėsmę ir smarkiai didina išlaidas gynybai.
Antanaitis apie geopolitinę padėtį: „Tai nėra normalu“
D. Antanaitis aiškina, kad dabartinė Rusijos keliama grėsmė nėra normali situacija, kaip ir pats karas Ukrainoje, tačiau Lietuva yra NATO dalis, todėl turime stiprų kolektyvinės gynybos užnugarį.
„Tai nėra įprastas dalykas. Nėra įprasta, kad Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Nėra įprasta, kad Rusija teikia ultimatumus, kad NATO pasitrauktų iš Baltijos šalių.
Nėra įprasta, kad rusai viešinasi mūsų teritorijoje ir mums grasina. Tai nėra normalu.
Tačiau tam mes ir esame galingiausio planetos gynybos aljanso dalimi, NATO dalimi“, – sakė ekspertas.
Atsargos majoras įvertino, kad kariuomenė ir piliečiai atlieka savo pilietines pareigas, todėl, nesant konkrečių požymių apie artėjančią grėsmę, jiems nereikėtų atsisakyti įprasto gyvenimo ir nuolat nerimauti.
„Būtent dėl to mūsų piliečiai, kurie savanoriškai arba atlikdami privalomą pradinę karinę tarnybą tarnauja mūsų kariuomenėje, dirba savo darbą.
Jeigu žmogus nori bijoti, tai be jokios abejonės jis gali bijoti – tai yra jo, kaip laisvo Lietuvos piliečio, teisė bijoti.
Tačiau, mano galva, jeigu nėra kažkokio pagrindo, iš tikrųjų realaus, kad kažkas prasideda, tai tikrai neverta išsimušti iš savo rutinos darbų ir kažkaip blaškytis bei nerimauti“, – apie baimę samprotavo jis.
Dronai – nėra netikėtas reiškinys
Pasak karybos eksperto, dronų įskridimai nėra netikėtas reiškinys, nes žvalgyba apie tokią galimybę buvo įspėjusi ir anksčiau, o jų priežastys gali būti tiek atsitiktinės, tiek tyčinės.
„Visų pirma, dronų įskridimai tai buvo, yra ir bus, tai mes žinojome, ir mūsų žvalgyba ne kartą, ne du ir ne dešimt apie tai įspėjo, kad tai galėtų būti nuo klaidingo išskridimo iki specialiai suplanuoto išskridimo.
Tai čia irgi nieko naujo nėra“, – komentavo jis.
„Palyginus su Lenkija ir Rumunija, mes gyvename labai ramioje vietoje ir incidentų su įskridimais, įplaukimais ar raketų nukritimais pas mus yra ypač reti“, – toliau tęsė pašnekovas.
Lietuvos kariuomenės atsargos majoro nuomone, gyventojai turėtų išlikti ramūs, nes kariuomenė ir žvalgyba savo darbą atlieka net ir tada, kai visuomenė nemato visų jų veiksmų.
„Šiuo atveju aš manau, kad vis dėlto mes turime toliau tęsti savo ramų gyvenimą. Ir kariuomenė, ir žvalgyba toliau dirba savo darbą.
Jeigu mes nežinome, kiek per dieną gydytojas padaro šuntavimo operacijų, tai dar nereiškia, kad šuntavimų nevyksta“, – atkreipė dėmesį jis.
Raginima suvokti Lietuvos geopolitinę padėtį
D. Antanaitis ragina suprasti Lietuvos geopolitinę padėtį ir būti pasiruošus galimiems Rusijos veiksmams, įskaitant diversiją ir sabotažą.
„Šiuo atveju aš manau, mes žinome, kur mes gyvename, mes žinome, kas mūsų kaimynas, mes žinome, kaip jis elgiasi, ir tiesiog būkime pasiruošę tolesniems diversijos ir sabotažo atvejams“, – akcentavo ekspertas.
Jo teigimu, į bet kokį karinio objekto įskridimą į NATO oro erdvę reikia reaguoti rimtai, nors teisiškai svarbu nustatyti, ar įskridimas buvo tyčinis.
„Jeigu techniškai žiūrint, tai skirtumo nėra. Jeigu į tavo oro erdvę išskrido kažkoks objektas ir jeigu jis yra karinės paskirties, tu privalai reaguoti kaip į agresijos atvejį.
Jeigu mes kalbame apskritai apie juridinę prasmę, tai ar tas objektas įskrido jau turėdamas sumanymą įskristi, ar tai buvo kažkokia techninė klaida, tai kitas dalykas“, – pastebėjo D. Antanaitis.
Karybos ekspertas pabrėžia, kad saugumo požiūriu kiekvienas karinio objekto įskridimas turi būti vertinamas kaip potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo jo tikrosios priežasties.
„Tačiau karine prasme ar saugumo prasme bet koks karinio objekto įskridimas į mūsų teritoriją turi būti vertinamas. Į tai turi būti reaguojama lyg tai būtų tikras pavojus ir lyg tai būtų su sumanymu siųstas dronas“, – įvertino pašenkovas.
Atsargos majoras pažymi, kad NATO naikintuvų pakilimas reaguojant į galimas grėsmes yra įprasta ir efektyvi oro gynybos procedūra, leidžianti greitai patikrinti dideles teritorijas.
„NATO naikintuvai anksčiau kildavo ir taip pat tai yra normali procedūra.
Viena iš geriausių oro gynybos priemonių yra naikintuvai, kurie turi labai didelį greitį, kurie yra manevringi ir per vieną skrydį gali išpatruliuoti arba patruliuoti, arba patikrinti didelę teritoriją.
Tai nereikia kažkur atskiruose taškuose turėti tūkstančius karių, kurie nuolat žiūri į dangų“, – dalijosi jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
