latvija

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 2,4 proc. didesnės nei pernai birželį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga per metus pabrango 6,9 proc., statybinės medžiagos atpigo 0,3 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 3,3 procento. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,8 proc., statybinėms medžiagoms pigus 0,6 proc.

Latvijos policija sulaikė penkis žmones, įtariamus rengus pasikėsinimą į valstybės pareigūną, ketvirtadienį pranešė policijos atstovė ryšiams su žiniasklaida Simona Gravitė. Policija atlieka procesinius veiksmus keliose vietose, nurodė ji. Išsamesnių komentarų policija nepateikė, tačiau apie bylos aplinkybes žada informuoti penktadienį.

Prorusiškas aktyvistas Stanislavas Bukainas su penkerių metų dukrele pabėgo iš Latvijos į Rusiją, praneša „Ukrinform“. Pareigūnų duomenimis, Latvijos pilietis S. Bukainas su mažu vaiku perplaukė pasienio upę Zilupę irklente. Jis ir duktė buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje. Latvijos sienos apsaugos tarnyba kreipėsi į Rusijos atstovus, prašydama oficialios informacijos apie sulaikytųjų statusą.

Latvija per pirmus penkis šių metų mėnesius pagamino 17,275 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 14,8 proc. mažiau nei pernai sausį-gegužę, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sunyko 45,6 proc., silpnesnių – padidėjo 2,9 procento. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba sumenko 9 proc., 15-22 laipsnių stiprumo – ūgtelėjo 30 procentų. Vynų gamyba augo 1,2 procento.

Latvijoje per pirmus penkis šių metų mėnesius pagaminta 33,368 mln. litrų alaus – 5,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo eksportas augo 29,8 proc. iki 28,081 mln. litrų, importas – 16,5 proc. iki 49,686 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) didėjo 3,4 proc. iki 50,447 mln. litrų. 2023-iaisiais Latvija alaus gamybą sumažino 15,1 proc. iki 74,106 mln. litrų, vartojimą – 6,2 proc. iki 123,102 mln. litrų.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba pirmadienį atliko kratas keliose vietose, susijusiose su buvusia europarlamentare Tatjana Ždanoka. Saugumo tarnyba naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad pirmadienį buvo atliktos kratos dviejuose su T. Ždanoka siejamuose namuose. Tyrėjai, atlikę kratas, paėmė tyrimui reikšmingų kompiuterinių laikmenų, užrašų ir dokumentų.

Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnyba antradienį pranešė, kad praėjusį savaitgalį vienas vyras su vaiku irklente perplaukė Zilupės upę ir pateko į Rusiją.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė spaudai Kristinė Peterson sakė, kad sekmadienį pasieniečiai nustatė, jog vyras su vaiku neteisėtai kirto Latvijos ir Rusijos sieną irklente.  Pranešama, kad vyras ir jo vaikas buvo sulaikyti Rusijoje.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusio mėnesio pabaigoje siekė 6,5 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis faktinis vyrų nedarbas per mėnesį sumenko 0,3 punkto iki 6,8 proc., moterų – nepakito – 6,1 procento. Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 62,0 tūkst. bedarbių – 0,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 0,5 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito 1,9 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas 12-ąją, tačiau praėjusį mėnesį sumažėjo nuo 3,3 proc. gegužę. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 3,4 proc. pigesnė nei pernai birželį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 0,4 proc. (euro zonos – 1,0 proc.

Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMLP) pranešė, kad rugpjūčio pradžioje išsiųs laiškus 4 650 Rusijos piliečių, kuriuose informuos apie tai, kokių veiksmų jie turėtų imtis, kad galėtų pasilikti Baltijos šalyje, įsigaliojus naujoms Imigracijos įstatymo pataisoms.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ patvirtino galiojantį Latvijos ilgalaikių skolinių įsipareigojimų reitingą A- ir jo teigiamą perspektyvą. Anot agentūros pranešimo, dabartinis Latvijos reitingas atspindi žemesnį už vidutinį šio vertinimo valstybių skolos lygį bei jos aptarnavimo sąnaudas, patikimą ekonominę politiką, kurią palaiko narystė Europos Sąjungoje ir euro zonoje, taip pat palyginti nedidelį privataus sektoriaus įsiskolinimą.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 119 mln. eurų pelno – 12 mln. eurų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 12 mln. eurų, komisinių – 1 mln. eurų. Išlaidos siekė 81 mln. eurų ir buvo 14 mln. didesnės nei prieš metus. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 4 mln. eurų (tuo pat metu pernai – 2 mln. eurų). Paskolų portfelis augo 8 proc., pritrauktų indėlių padaugėjo 9 procentais.

Latvijos vyriausybė ir Švedijos bendrovė „Telia Company“ parengė pasiūlymus dėl jų bendrai valdomų diversifikuotos ryšių grupės „Tet“ ir mobiliojo ryšio operatorės „Latvijas mobilais telefons“ (LMT) pertvarkymo. Pagal „Telia“ pasiūlymą, nuo „Tet“ būtų atskirta telekomunikacijų veikla, ją perimtų LMT, o valstybei atitektų statybų bendrovė „Citrus Solutions“ bei prekybos elektra veikla. LMT lygiomis dalimis valdytų Latvijos valstybė ir „Telia“, o vėliau ne mažiau kaip 20 proc.

Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.  Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Latvija ir Vokietija susitarė glaudžiau bendradarbiauti dronų koalicijoje, siekdamos pristatyti Ukrainai daugiau bepiločių orlaivių.

Vartotojų kainų infliacija Lenkijoje birželį, kaip ir skaičiuota iš pradžių, kiek padidėjo ir pasiekė aukščiausią lygį per keturis mėnesius. Tai pirmadienį parodė naujausi šios šalies statistikos biuro duomenys. Metinis vartotojų kainų indeksas birželį didėjo 2,6 proc. – kiek sparčiau, palyginti su 2,5 proc. augimu gegužę.

Į Latviją atkeliavo karinės technikos ir transporto priemonių siunta iš Kanados. Tai socialiniame tinkle X pranešė Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Pasak ministerijos vadovo, tai vienas iš žingsnių formuojant tarptautinę NATO brigadą Latvijoje, kuri bus visiškai pasirengusi kovai jau 2026 metais. Brigadą sudarys 3500 kariškių, pridūrė A. Sprudas.

NATO viršūnių susitikimas Ukrainai buvo sėkmingas, nes buvo oficialiai patvirtintas šalies kelio į Aljansą negrįžtamumas ir padidinti sąjungininkų įsipareigojimai teikti karinę paramą. Tai interviu „Voice of America“ sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.  Jis pažymėjo, kad „nėra gero atsakymo“ į klausimą, kiek Ukraina priartėjo prie narystės, nes vienintelė reali saugumo garantija yra NATO sutarties 5 straipsnis, tačiau Ukrainai jis šiuo metu netaikomas.

Ketvirtadienį Latvijos pasienio su Lietuva mieste Bauskėje praūžė galinga audra, išvertusi ne vieną medį. Po vienu iš jų netikėtai aptiktos dviejų žmonių kaukolės ir kaulai. Šiuo metu neįmanoma nustatyti, kiek kaukolėms ir kaulams metų, skelbia tv3.lv. Paskirta ekspertizė, tačiau jos išvados gali būti pateiktos tik po kurio laiko, portalui sakė Valstybės policijos atstovė Rūta Strautniece.

Latvijos prekių eksportas sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumažėjo 5,8 proc. iki 7,74 mlrd. eurų, importas – 11,6 proc. iki 8,73 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gegužę Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,52 mlrd. eurų, importas – 1,77 mlrd. eurų, o tai – mažiau atitinkamai 4,8 proc. daugiau ir 3 proc. daugiau nei balandį, įvertinus sezoniškumą. Per metus eksportas sumenko 1,3 proc.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“, užsienio rinkose, įskaitant Lietuvą, naudojanti „Elektrum“ prekės ženklą, 2024-aisiais yra numačiusi 460 mln. eurų investicijas. Anot jos pranešimo, beveik trečdalis investicijų (150 mln. eurų) bus nukreipta į elektros skirstomuosius tinklus.  Kita pagrindinė investicijų sritis – valdomų elektros gamybos aktyvų – hidroelektrinių ir kogeneracinių jėgainių – priežiūra, tobulinimas ir pertvarkymas. Tam numatyta skirti 70 mln. eurų.

Populiariausias televizijos kanalas Latvijoje praėjusį mėnesį, kaip ir ankstesnįjį, buvo visuomeninės pirmasis – LTV1, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ paskelbti naujausi duomenys. Pagal televizijos žiūrovų skirto laiko trukmę, LTV1 birželį teko 10,9 proc. (gegužę – 11,8 proc.), o komercinei televizijai TV3 – 8,4 proc. (8,5 proc.) rinkos. Toliau rikiuojasi dvi TV3 grupei priklausančio televizijos – 8TV ir TV6 (po 4,1 proc.

Klaipėdos uosto direkcija už papildomus darbus rekonstruojant krantines Latvijos įmonei BMGS privalo sumokėti beveik 0,5 mln. eurų, nusprendė Apeliacinis teismas.  Teismas liepos 4 dieną panaikino Klaipėdos apygardos teismo kovo 8 dienos sprendimą ir iš Uosto direkcijos Latvijos bendrovei priteisė 499,4 tūkst. eurų, kuriuos direkcija buvo deponavusi, tačiau 5 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje birželį šoktelėjo iki 1,4 proc. nuo 0,1 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo pernai spalio. Birželį užfiksuota 0,1 proc. mėnesio defliacija, tačiau per pusmetį vartojimas šalyje pabrango 2,8 procento. Vidutinė metų infliacija praėjusį mėnesį sudarė 1,9 procento. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso pokyčiui per mėnesį turėjo 2,9 proc.

Lietuva Jungtinių Tautų kasmet skelbiamame plėtros tvarumo indekso naujausiame reitinge užima 31-ą eilutę (78,1 punkto) ir gerokai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Latvija šių metų 167-ių valstybių reitinge „Transforming our world: Agenda for Sustainable Development 2023“ – 13-a (80,9 punkto), o Estija – 15-a (80,5 punkto). Šalys surikiuotos pagal pažangą siekiant 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 potikslių.

Latvijoje per pirmąjį pusmetį įregistruotos 4675 naujos įmonės – 106 įmonėmis, arba 2,2 proc., mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Per praėjusius metus naujų įmonių Latvijoje buvo įregistruota mažiausiai per pastaruosius du dešimtmečius – 8,77 tūkst., 0,6 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai jų buvo įsteigta 4,3 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Vien tik praėjusį mėnesį įsteigtos 647 naujos įmonės – 17,3 proc.

Latvija šią savaitę vėl fiksuoja daugiau neteisėtų mėginimų kirsti sieną iš Baltarusijos pusės. Pasienio apsaugos vadas Guntis Pujatas per televiziją sakė, kad nuo pirmadienio būta 160 tokių mėginimų. Šiais metais jau iš viso 2 770 migrantų sutrukdyta iš Baltarusijos neteisėtai pereiti sieną. Latvija rytuose ribojasi su Baltarusija, kuri yra artima Rusijos sąjungininkė. Bendra siena driekiasi 172 km.

Latvijos pietiniame Iecavos valsčiuje planuojama statyti modulinių parako užtaisų artilerijos amunicijai gamyklą, kurios pajėgumas būtų 50 tūkst. užtaisų per metus, pranešė Latvijos krašto apsaugos ministras Andris Sprūdas. Anot jo, gamykla turėtų pradėti veikti 2026 metais, ji bus orientuota į Latvijos kariuomenės aprūpinimą. Įmonę numatoma statyti Krašto apsaugos ministerijai priklausančioje teritorijoje, kur jau yra reikiama infrastruktūra. Statybos kaštai ir įrangos pirkimai siektų 12 mln.

Latvijos hidroelektrinės, vėjo ir saulės jėgainės per praėjusius metus pagamino 4304 gigavatvalandes (GWh) elektros – 44,3 proc. daugiau nei užpernai, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės gamybą padidino 38 proc. (1044 GWh), saulės elektrinės – 4,8 karto (198 GWh), vėjo jėgainės – 42,5 proc. (81 GWh). Atsinaujinanti energija patenkino 43,5 proc. vietinio vartojimo – 0,2 procentinio punkto daugiau nei užpernai.

Nuo pirmadienio, liepos 1 d., tos pačios lyties poros Latvijoje gali oficialiai užregistruoti savo santykius pas notarą. Pirmoji pora tai padarė iškart po vidurnakčio, kai tik leido įstatymas.  „Pagaliau valstybės akyse mes egzistuojame, mes esame“, – interviu laidoje „900 sekundžių“ savo emocijas apie šį įvykį atskleidė pirmoji Latvijoje oficialiai įregistruota pora – Janis Lotsas ir Maksimas Ringo, rašo portalas tv3.lv.

Kristapas Porzingis šią savaitę tapo pirmuoju Baltijos šalių krepšininku, kuriam pavyko iškovoti NBA čempiono žiedą. Tai vėl paskatino diskusijas apie Lietuvos ir kaimyninės Latvijos krepšinio pasiekimus bei šių šalių perspektyvas. Faktai kalba patys už save – Latvijos 3x3 rinktinė Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalius, o mūsų rinktinė 2020 m. žaidynėse savo atstovų net neturėjo. Praėjusioje Pasaulio taurėje Latvijos rinktinė užėmė 5 vietą, o Lietuva – 6-ąją.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį surengė derybas su Latvijos kolege Baiba Braže ir pareiškė, kad jų šalys patvirtino strateginę partnerystę. „Patvirtinome Lenkijos ir Latvijos strateginę partnerystę, ypač gynybos srityje“, – po derybų surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Sikorskis. Jis taip pat sakė, kad abi šalys mano, jog Ukrainai labai svarbu laimėti karą prieš Rusiją.

Visoje Europoje siautėjusi audra pasiekė ir Maskvą. Vaizdo įrašais, kuriais dalinasi „Telegram“ vartotojai rodo, kad Rusijoje perkūnija gerokai įsismarkavusi – skęsta gatvės. Pasak sinoptikų, šiandien sostinę pasieks rekordinės liūtys, kruša ir audra. Numatomas gūsingas vėjas, kurio gūsiai sieks 18–23 metrus per sekundę. Festivalių teritorijos uždarytos, o restoranų ir kavinių savininkų paprašyta neatidaryti vasaros verandų ir sutvirtinti savo statinius.

Daugpilio savivaldybės komunalinio ūkio valdybos „Facebook“ paskyroje rašoma, kad audra kaip reikiant nusiaubė Latviją – daugelyje miesto dalių sutriko susisiekimas, o smarkus vėjas išvertė medžius. Latvijos naujienų agentūros LETA darytose nuotraukose matyti, kad stiprus vėjas ir lietus Daugpilio gyventojams pridarė nemažai žalos. Daugiabučių namų langai išdaužyti, kelio ženklai nurauti, medžiai išversti su šaknimis, kai kurie automobiliai gerokai apgadinti, skelbia tv3.lv.

Šįryt per lėktuvo avariją netoli Rygos oro uosto nukentėjo lietuvis, kuris ketino šokti su parašiutu. Dėl sužeidimų jis nugabentas į ligoninę. Pirminiais duomenimis, lėktuvo pilotas buvo priverstas leistis avariniu būdu dėl techninių problemų ir prastų oro sąlygų. Avarijai įvykus sustabdytas Rygos oro uosto darbas. Nedidelis lėktuvas šįryt avariniu būdu nusileido netoli Rygos oro uosto. Per nelaimę buvo sužeistas lėktuvu skridęs lietuvis, jis išgabentas į ligoninę.

ES ir NATO narės Latvijos valdančioji koalicija neteko parlamentinės daugumos. Taip nutiko trečiadienį atsistatydinus kairės pažangiųjų parlamentinei frakcijai priklausančios regioninės partijos nariui Edgarsui Zelderisui, kuris, Latvijos radijo teigimu, ketina tęsti parlamentaro veiklą būdamas nepriklausomu parlamento nariu. Jam atsistatydinus, ministrės pirmininkės Evikos Silinos vadovaujamai trijų partijų koalicijai dabar parlamente oficialiai priklauso 50 iš 100 vietų.

Trečiadienį Latvijos rytuose ir pietryčiuose po perkūnijos debesimis galimi labai stiprūs vėjo gūsiai ir uraganai, didžiausia rizika Latgaloje, perspėjo Europos eksperimentinis audrų prognozių centras „Estofex“. „Estofex“ paskelbė aukšto lygio perspėjimą Latgaloje ir Sėloje. Vidžemėje ir rytinėje Žiemgaloje taip pat yra žemesnio lygio perspėjimas. Kuržemėje pavojingų perkūnijos debesų neprognozuojama, o Rygoje rizika bus maža.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius antradienį apsilankė prie sienos su Rusija, kur statoma pasienio tvora. Karinę uniformą vilkintis šalies vadovas kartu su pasienio apsaugos vadu Gunčiu Pujatu apžiūrėjo statybos darbus netoli Karsavos. E. Rinkevičius gyrė pažangą tiesiant fizinį barjerą. Padėtį pasienyje su Rusija G. Pujatas pavadino santykinai ramia. Latvijos rytinė siena su Rusija yra 238 km ilgio.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui Gynybos ministerijai skirti 10 mln. eurų, kad ši įgyvendintų šalies rytinės sienos stiprinimo planą. Vyriausybės sprendime numatyta ministerijai skirti ne daugiau kaip 10 mln. eurų. Ši suma bus paimta iš valstybės biudžeto lėšų nenumatytiems atvejams. Kaip pranešta, gynybos sektorius planuoja iki spalio užbaigti pirmąjį plano etapą.

Latvijos generalinė prokuratūra ėmėsi tirti asmenų, atsakingų už europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, veiksmus. Pasak prokuratūros, galimi įtariamieji be reikiamo pritarimo priėmė įsipareigojimus valstybės biudžetui, sudarydami sutartis dėl geležinkelio tilto, pylimo ir centrinės keleivių stoties komplekso, taip pat „Rail Baltica“ stoties ir susijusios infrastruktūros statybos Rygos oro uoste.

Į atsargą išėjęs aukščiausio rango JAV kariuomenės generolas perspėjo, kad į Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus įsiveržti į Baltijos šalis reikia žiūrėti rimtai. Beveik keturis dešimtmečius JAV kariuomenėje tarnavęs generolas Davidas Petraeusas sakė, kad Rusijos režimo lyderis sieks praplėsti Rusijos valdas ir už Ukrainos ribų.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje gegužę sulėtėjo iki 0,1 proc. nuo 1,1 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų vasario. Mėnesio infliacija gegužę sudarė 0,3 proc., o per penkis šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 2,9 procento. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso pokyčiui per mėnesį turėjo 4,1 proc. brangę neklasifikuojamos prekės ir paslaugos, 1,3 proc.

Lietuvos futbolo rinktinė pergalingai pradėjo Baltijos taurės turnyrą. Liepojoje rungtyniavę Edgaro Jankausko auklėtiniai įtikinamai 2:0 (2:0) įveikė Latviją ir antradienį Dariaus ir Girėno stadione kausis finale su Estijos ir Farerų salų poros nugalėtojais. Pirmajame kėlinyje puolime žibėjo „TOPsport A lygos“ rezultatyvių perdavimų lyderis Paulius Golubickas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad Ukrainos pergalė turi būti grindžiama Ukrainos „Taikos formule“ ir apimti šalies narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Jis tai pareiškė per Rygoje vykusį saugumo forumą „Riga StratCom Dialogue“, atsakydamas į žurnalistų klausimus, praneša portalas „eurointegration“. Žurnalistai pasiteiravo Latvijos prezidento, ką konkrečiai jis turi omenyje, kalbėdamas apie Ukrainos pergalę. „Turiu labai paprastą atsakymą į jūsų klausimą.

Latvija, siekdama kovoti su šalyje paplitusiu vairavimu išgėrus ir paremti Kyjivą, Ukrainos kariuomenei perduoda iš neblaivių vairuotojų konfiskuotus automobilius. Prie Rygos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje apie 100 automobilių, konfiskuotų iš neblaivių vairuotojų, yra remontuojami ir pritaikomi karo sąlygoms automobiliai, prieš išsiunčiant į fronto liniją Ukrainoje. Kai kurie iš jų net šarvuojami ir pritaikomi evakuoti sužeistiems kariams.

Vyriausybė nėra ta institucija, kuri apmoka sąskaitas, žurnalistams pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina, kalbėdama apie europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui reikalingo finansavimo trūkumą, kuris vertinamas 30 mln. eurų. Rygos pilyje su prezidentu Edgaru Rinkevičiumi antradienį susitikusi premjerė sakė, kad su dideliu susidomėjimu laukia Valstybės kontrolės atlikto „Rail Baltica“ situacijos tyrimo rezultatų.

Latvijos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 154 mln. eurų ir atitiko 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), parodė šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Latvijos banko ekonomistas Matisas Mirošnikovas pažymėjo, kad einamosios sąskaitos deficitas pirmąjį ketvirtį buvo nedidelis, tačiau, palyginti su pastaraisiais keleriais metais, jis nėra visiškai pagrįstas staigiu eksporto atsigavimu – veikiau jį galima paaiškinti importo sumažėjimu.

Šiandien NATO narė Latvija yra apsaugota kariniu požiūriu kaip niekada anksčiau. Bet ji nėra 100 proc. pasirengusi Rusijos invazijai. Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Kļava. Pasak diplomato, Latvija nemano, kad Rusijos įsiveržimo pavojus yra labai didelis. Bet ji kaip NATO narė  nuolat bendradarbiauja su savo sąjungininkais ir skiria didelius išteklius gynybai ir kariuomenei. „Tai – procesas. Negalima sakyti, kad esame pasirengę 100 proc.

Pramonės gamyba Latvijoje per keturis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis ir dėl sezoniškumo pakoreguotais duomenimis, sumažėjo 2,3 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Vien apdirbamosios pramonės sektoriuje gamyba sumažėjo 4,3 proc., tačiau kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje gamyba padidėjo 19,9 procento, o elektros ir dujų tiekimo sektoriuje – 4,5 procento.

Latvijos gyventojų skaičius šių metų pradžioje siekė 1,872 mln. – 0,6 proc. arba 11,1 tūkst. žmonių mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo pirmadienį Centrinio statistikos biuro paskelbti duomenys. Gyventojų skaičiaus sumažėjimą 0,7 proc. nulėmė neigiamas natūralus gyventojų skaičiaus pokytis, o 0,1 proc. padidėjimą – migracija. Teigiamą grynąją migraciją – skirtumą tarp imigracijos ir emigracijos – lėmė 8,2 tūkst. grįžusių emigrantų ir 4,4 tūkst.