Per dieną Ukrainos oro gynyba numušė 199 iš 224 Rusijos dronų
Nuo šeštadienio ryto Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 199 Rusijos paleistus kovinius dronus, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Šeštadienį nuo 6.30 val. iki 18 val. užpuolikai iš Rusijos paleido į Ukrainą 224 kovinius dronus, dauguma buvo reaktyviniai ir nukreipti į Kyjivą.
Pirminiais duomenimis, oro gynybos sistemos per dieną numušė arba sutrikdė 199 priešo bepiločius orlaivius. 18.20 val. Ukrainos oro erdvėje buvo aptinkama dar apie dešimt Rusijos karinių kovinių dronų.
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką, vykdytą visą dieną, Kyjive buvo sužeisti aštuoni žmonės, žuvo dvejų metų mergaitė. Vaikas nuo skeveldrų patyrė mirtinas žaizdas, kai priešo drono nuolaužos nukrito parke.
Tuskas: Rusija rengiasi aštrinti konfliktą – ateinantys šeši mėnesiai bus lemiami
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Rusija gali aštrinti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO.
Šeštadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Lenkijos premjeras socialiniame tinkle X parašė, kad Rusijai didinant įtampą ateinantys šeši mėnesiai bus lemiami, todėl Lenkija ir NATO turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams.
„Negalime atmesti Rusijos provokacijų prieš vieną iš NATO narių“, – perspėjo D. Tuskas.
Lenkijos premjeras taip pat teigė, kad Rusijos agresiją atremiančiai Ukrainai reikia didesnės paramos oro gynybai, o tai labai svarbu ir Lenkijos saugumui. Jis pridūrė, kad šios pagalbos teikimas yra visos Europos užduotis.
D. Tuskas jau anksčiau buvo perspėjęs apie Rusijos pasirengimą didinti įtampą.
„Prieš daugelį savaičių interviu (...) „The Financial Times“ sakiau, kad yra reali grėsmė, jog Rusija nuspręs rimtai provokuoti ar net surengti riboto masto puolimą prieš [NATO] šalį“, – teigė jis ir pridūrė, kad tuomet daugelis apžvalgininkų jam sakė, kad tik pamišėlis gali daryti tokias prielaidas.
„Šiandien nėra jokių abejonių (...) kad Rusija labai rimtai ruošiasi didinti įtampą tiek kare Ukrainoje, tiek visame regione, šis ruduo ir žiema Rusijai turėtų būti lemiami“, – sakė D. Tuskas, remdamasis vertinimais, kad Rusija ketina artimiausiu metu mobilizuoti iki 600 tūkst. kareivių.
Todėl, pasak jo, glaudus NATO narių bendradarbiavimas, ypač Europos, JAV ir Lenkijos, yra nepaprastai svarbus.
JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje trečiadienį sukėlė spėlionių visame pasaulyje. JAV žiniasklaida pranešė, kad J. Ratcliffe'as perspėjo Rusiją nepulti kurios nors iš NATO narių. Paklaustas apie šiuos pranešimus, Kremlius juos neigė ir dėl įtampos didinimo apkaltino Vakarus.
Lenkija yra viena svarbiausių politinių ir karinių Rusijos užpultos Ukrainos rėmėjų. Šalis junta Maskvos keliamą grėsmę ir smarkiai didina išlaidas gynybai.
Ukrainos žvalgyba teigia aptikusi slaptų Rusijos biologinių laboratorijų kompleksą
Rusijos Tverės srityje aptiktas slaptas biologinių laboratorijų kompleksas, kuriame rusai atlieka eksperimentus su pavojingais virusais ir patogenais.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai interviu laikraščiui „Kyiv Post“ kalbėjo Pagrindinės žvalgybos direkcijos (DIU) atstovas Andrijus Černiakas.
Pasak jo, naujos, modernios laboratorijos su sustiprintomis saugumo priemonėmis, skirtos dirbti su biologiniais mėginiais ir cheminėmis medžiagomis, buvo pastatytos senojo komplekso vietoje, kuri yra atskiroje saloje ir ten negali patekti „leidimo neturintys asmenys“.
„Oficialiai ši institucija tiria naminių gyvūnų ligas – bruceliozę, tuberkuliozę ir kitas bakterines bei virusines ligas. Tačiau gegužę FMBA [Rusijos federalinė medicinos ir biologijos agentūra] pradėjo ieškoti laboratorijos techniko darbui saloje, o jo pareigybės aprašyme atvirai skelbiama apie darbą su I–IV grupių patogeniniais biologiniais agentais. „Pagal Rusijos klasifikaciją I grupei priskiriami agentai, sukeliantys ypač pavojingas ir mirtinas infekcijas, kurios lengvai ir greitai perduodamos nuo žmogaus žmogui“, – sakė A. Černiakas.
Pasak jo, objektas saugomas aukščiausiu lygiu. Jo saugumą užtikrina Federalinės saugumo tarnybos ir Federalinės apsaugos tarnybos padaliniai, visas karinis garnizonas, taip pat priešlėktuvinės sistemos ir elektroninės kovos įranga.
Kaip pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinė žvalgybos direkcija, slaptas karinis biologinių laboratorijų kompleksas Tverės srityje oficialiai vadinamas „Eksperimentinės fiziologijos centru“; jis įsikūręs Lapių saloje, Vyšnyj Voločioko tvenkinio viduryje.
Palydovinė nuotrauka
Nuo 2023 m. vandenys aplink salą, kurioje yra biologinės laboratorijos, yra uždaryti žvejybai, maudymuisi ar plaukiojimui valtimis kaip „ypatingai saugoma regioninės reikšmės teritorija“.
Šis tvenkinys aprūpina gėlu vandeniu keletą gyvenviečių, įskaitant Vyšnyj Voločioko miestą, taip pat iš jo išteka Tvercos upė, įtekanti į Volgą.
Jei pavojingi patogenai ar cheminės medžiagos iš biologinių laboratorijų patektų į tvenkinį, epidemijų ir infekcijų pasekmės galėtų būti katastrofiškos ne tik regiono gyventojams, bet ir visai Rusijai, pažymėjo Pagrindinė žvalgybos valdyba.
Biologinių laboratorijų komplekso projektas buvo įgyvendintas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino įsakymu kaip ypatingos svarbos projektas, skirtas „užtikrinti Rusijos gynybos pajėgumą ir saugumą“. Formaliai jis buvo įtrauktas į Federalinės medicinos ir biologijos agentūros struktūrą.
„Kiek žinoma, 2026 m. pavasarį Rusijoje kilo galvijų snukio ir nagų ligos protrūkis, kurį Maskva bandė nuslėpti nuo pasaulio ir savo pačios gyventojų. Negalima atmesti galimybės, kad šis ir kiti panašūs atvejai yra nesėkmingų Rusijos eksperimentų su virusais, bakterijomis ir kitais patogenais pasekmė“, – pažymėjo Pagrindinė žvalgybos valdyba.
Kaip pranešė „Ukrinform“, laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje Rusijos okupantai sąmoningai sudaro sąlygas juodligės patogenui plisti.
Kyjive per Rusijos drono smūgį žuvo mažametė
Kyjivo Obolonės rajone nukritus rusų dronui, buvo sužeista dvejų metų mergaitė, kuri vėliau mirė.
Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Kličko.
Mero teigimu, nuo šio ryto Ukrainos sostinėje buvo sužeisti penki žmonės. Keturiems iš jų medicininė pagalba buvo suteikta įvykio vietoje. Viena sužeistoji – 18 metų mergina – buvo paguldyta į ligoninę.
Kyjivo miesto prokuratūros spaudos tarnyba pridūrė, kad dvejų metų mergaitė buvo lauke, kai patyrė mirtinas skeveldrines žaizdas dėl drono nuolaužų, nukritusių Obolonės rajono parke. Taip pat buvo sužeisti dar du žmonės – 18 metų mergina ir 91 metų moteris.
Ryte Kyjivo Sviatošinsko rajone dviem pagyvenusiems žmonėms buvo suteikta medicininė pagalba įvykio vietoje.
Pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujausio Rusijos pajėgų įvykdyto karo nusikaltimo, kurio pasekmė – vaiko mirtis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 29 d. ryte Kyjivo srities Boryspilio rajone per Rusijos dronų ataką žuvo 14 metų mergaitė. Taip pat buvo ir kitų aukų.
Atakuotas pašto automobilis
Šeštadienį Donecko srityje Rusijos dronas sunaikino „Ukrposhta“ transporto priemonę, kurioje buvo vežama apie 500 siuntų. Vairuotojas patyrė su sprogimu susijusią traumą.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle paskelbė „Ukrposhta“ generalinis direktorius Ihoris Smilianskis.
„Šiandien netoli Kramatorsko priešo dronas pataikė į „Ukrposhta“ siuntų pristatymo automobilį Svarbiausia, kad vairuotojas Serhijus yra gyvas ir jau saugus. Jis patyrė su sprogimu susijusių sužalojimų ir jam teikiama visa reikalinga medicininė pagalba“, – teigiama pranešime.
Transporto priemonėje buvo vežama apie 500 siuntinių, kurie per smūgį buvo sunaikinti. „Ukrposhta“ pažadėjo klientams atlyginti jų vertę.
Kaip buvo pranešta anksčiau, Kramatorske, Donecko srityje, Rusijos FPV dronas pataikė į trijų aukštų administracinį pastatą, dėl to užsidegė jo stogas.
TATENA: mažos dyzelino atsargos kelia pavojų okupuotai Zaporižios AE
Rusijos okupuotai Ukrainos Zaporižios atominei elektrinei (ZAE) reikalingam elektros tiekimui iškilo rimtas pavojus, nes senka avarinių generatorių kuro atsargos, šeštadienį įspėjo Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad elektrinė jau daugiau nei savaitę neturi išorinio elektros tiekimo ir yra priklausoma nuo dyzelinių generatorių.
Pranešta, kad dyzelio atsargų buvo tik 10-čiai dienų, kol šią savaitę iš už elektrinės ribų buvo pristatyta dar keliasdešimt tonų kuro.
„Dabartinė situacija dar kartą parodo, kodėl patikimas išorinis elektros tiekimas ir saugūs tiekimo maršrutai yra būtini branduolinės saugos ir pačios AE saugumo užtikrinimui“, – sakė R. Grossi.
Jei artimiausiu metu nebus atkurtas išorinis elektros tiekimas arba nepristatyta papildomų dyzelino atsargų, „elektrinei gresia maždaug per 10 dienų likti visiškai be elektros“, – įspėjo R. Grossi.
TATENA siekia vietinių paliaubų remonto darbams
Pranešama, kad TATENA stengiasi nustatyti vietinių paliaubų zoną, kad būtų galima atlikti pagrindinės elektros linijos remontą. Jei pavyks, šie remonto darbai padėtų atkurti AE išorinį elektros tiekimą.
Zaporižios AE, turinti šešis reaktorius, yra didžiausia branduolinė elektrinė Europoje. Jos kontrolę perėmė rusai netrukus po karo Ukrainoje pradžios 2022 m. ir nuo to laiko ji buvo ne kartą apšaudyta.
Elektrinės reaktoriai sustabdyti, tačiau juos būtina toliau aušinti. TATENA elektrinėje turi nuolatinę komandą ir stebi padėtį.
Palisa: Putinas siekia užimti Donecko ir Luhansko sritis iki gruodžio 31 d.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė karinei vadovybei iki šių metų gruodžio 31 d. pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas.
Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa tai pareiškė per spaudos konferenciją.
„Politinėse derybose Donbaso klausimas visada keliamas pirmiausia. Rusijos politinė vadovybė pavedė karinei vadovybei išspręsti Donbaso klausimą – tai yra, pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas iki šių metų gruodžio 31 d. Tačiau karinė vadovybė įtikinėja politinę vadovybę, kad įvykdyti šią užduotį per nustatytą laikotarpį yra nerealu. Vietoj to jie prašo pratęsti terminą iki kovo 31 d. Mano asmenine nuomone, net ir iki kovo 31 d. šis scenarijus lieka nerealus“, – pabrėžė P. Palisa.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą, rugpjūčio 28 d. fronto linijose užregistruoti 242 susirėmimai tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos okupantų. Daugiausia jų įvyko Pokrovsko kryptimi.
Ukrainos pajėgos praėjusią naktį neutralizavo 233 iš 267 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 233 iš 267 dronų, kuriais Rusijos pajėgos nuo rugpjūčio 28-osios vakaro puolė Ukrainą.
Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ kanale informavo Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo rugpjūčio 28 d. 18.00 val. Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą priešlaivine raketa „Oniks“, balistine raketa „Iskander-M“, paleista iš laikinai okupuoto Krymo, ir 267 atakos dronais, tarp kurių buvo reaktyviniai dronai „Shahed“, „Gerbera“, „S8000 Bandera“ bei „Parodija“ tipo muliažiniai dronai.
Dronai buvo paleisti iš Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuotų Donecko ir Hvardijskės (Krymas) miestų.
Oro ataką atrėmė Ukrainos karinė aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos daliniai, bepiločių sistemų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šeštadienį iki 8.30 val. Ukrainos oro gynyba virš šiaurinės, pietinės, rytinės ir centrinės Ukrainos numušė arba neutralizavo 233 dronus.
Pataikymai užfiksuoti 15 vietovių, o numušto taikinio nuolaužos nukrito keturiose vietovėse.
Be to, kai kurie priešo ginklai nepasiekė savo tikslų, o informacija apie juos vis dar tikslinama.
Ataka vis dar tęsiasi, o keli priešo dronai tebėra Ukrainos oro erdvėje.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Odesos srityje per Rusijos smūgį žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti, taip pat užsidegė maisto produktus vežę sunkvežimiai.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 1 420 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. rugpjūčio 29 d. bendri Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 485 200 karių, iš jų 1 420 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Pasak „Ukrinform“, tai savo „Facebook“ paskyroje nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusija taip pat prarado 12 310 (+3 per pastarąją parą) tankų, 25 241 (+4) šarvuotą kovos mašiną, 48 774 (+25) artilerijas sistemas, 2 070 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 593 (+0) oro gynybos sistemas, 440 (+0) lėktuvų, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 429 (+9) antžemines robotų sistemas, 486 384 (+1 360) operatyvinius-taktinius bepiločius orlaivius, 5 060 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 (+0) laivus ir katerius, 2 (+0) povandeninius laivus, 141 059 (+318) transporto priemones bei degalų cisternas ir 4 608 (+4) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 28 d. iki 22.00 val. fronto linijoje įvyko 207 koviniai susirėmimai.
Atleistas Ukrainos gynybos ministras sutiko tapti Italijos ministro patarėju
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas, kurio atleidimas praėjusį mėnesį išprovokavo karo metu retai matomus protestus, penktadienį pranešė sutikęs tapti Italijos gynybos ministro patarėju.
35-erių technologijų srityje patyręs M. Fedorovas iš gynybos ministro pareigų buvo atleistas liepą, pasirodžius pranešimams apie jo ir šalies karinės vadovybės nesutarimus.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas jį atleisti išprovokavo tūkstančius protestuotojų visoje Ukrainoje. Daugelis jų reikalavo grąžinti M. Fedorovą į šias pareigas.
Praėjus šešioms savaitėms po atleidimo, M. Fedorovas penktadienį patvirtino sutikęs tapti Italijos gynybos ministro Guido Crosetto (Gvido Kroseto) patarėju gynybos inovacijų klausimais.
„Šiose pareigose padėsiu Italijai plėtoti modernaus karo technologijas, tobulinti gynybos sektorių ir prisitaikyti prie naujų pasaulinių saugumo iššūkių“, – sakė M. Fedorovas.
G. Crosetto dar liepą Italijos laikraščiui „La Repubblica“ teigė pasiūlęs M. Fedorovui šias pareigas.
Jo spaudos tarnybos duomenimis, eidamas šias pareigas M. Fedorovas ir toliau gyvens bei dirbs Kyjive.
Ukrainos prezidento administracija kol kas situacijos nekomentavo.
Italijos gynybos ministerija savo pranešime šį paskyrimą pavadino svarbia galimybe ir nurodė, kad M. Fedorovas dirbs inovacijų patarėju.
Ministerijos teigimu, Italija palankiai vertina bendradarbiavimą su partneriais, kurie „įgijo didelės patirties šioje srityje, ypač autonominių sistemų ir oro gynybos srityse“.
M. Fedorovas buvo ilgametis V. Zelenskio sąjungininkas, dirbęs su prezidentu nuo pat jo kadencijos pradžios 2019 metais.
Tačiau po atleidimo jų santykiai pašlijo, o anksčiau šį mėnesį M. Fedorovas paragino Ukrainą rengti rinkimus, kurie buvo atidėti po 2022 metais prasidėjusios Rusijos invazijos.
V. Zelenskis tokį siūlymą atmetė kaip rizikingą ir visuomenę skaldantį.
Rusijos dronas smogė sandėliui Kyjivo priemiestyje, evakuoti šimtai žmonių
Rusijos drono smūgis Kyjivo pakraštyje esančiame sandėlyje sukėlė galingą gaisrą ir sprogimų seriją, o dėl incidento iš regiono evakuoti šimtai žmonių, pranešė pareigūnai šeštadienio rytą.
Rusija ir Ukraina jau kelis mėnesius intensyvina tolimojo nuotolio smūgius. Vis dažniau taikomasi į civilinę infrastruktūrą, įskaitant logistikos sandėlius, naftos bei uostų objektus.
Šios atakos lemia vis didėjantį civilių aukų skaičių.
Po Mylos kaime, Bučos rajone, įvykusio išpuolio prokuratūra pradėjo tyrimą dėl aplaidumo užtikrinant sandėliavimo sąlygas.
Gaisrą lydėjo sprogimai, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka socialiniame tinkle „Telegram“.
„Iš įvykio vietos jau evakuota daugiau nei 200 žmonių, tarp jų – vaikų“, – sakė jis, pridurdamas, kad mažiausiai šeši asmenys buvo sužeisti.
Prokuratūra patikslino, kad tyrimas bus sutelktas į sprogstamųjų objektų bei medžiagų laikymo įmonės teritorijoje teisėtumą. Taip pat aiškinamasi, ar neįvardyta įmonė turėjo visus būtinus leidimus bei patvirtinimus.
Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis išreiškė apgailestavimą, kad nebuvo pasimokyta po ankstesnio mirtino išpuolio liepos mėnesį Vyšneve, netoli Kyjivo, kai buvo smogta šaudmenų sandėliui.
Tada atliktas tyrimas atskleidė rimtų valstybės valdomos įmonės klaidų, mat ši nesilaikė standartų, nepaisant šalia buvusių gyvenamųjų pastatų.
„Penktaisiais plataus masto invazijos metais kartoti tas pačias klaidas yra nusikalstamas aplaidumas“, – rašė jis „Telegram“ platformoje.
„Visi atsakingi asmenys, be išimties, privalo sulaukti griežtų bausmių, kad tokios situacijos niekada nepasikartotų“, – teigė ukrainietis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusijos smūgis sandėliui netoli Kyjivo: žuvo mažiausiai 27 žmonės
Sandėlyje, esančiame netoli vakarinių sostinės priemiesčių, tikriausiai buvo laikomi „sprogūs objektai“, nurodė Ukrainos prokurorai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis leido suprasti, kad dėl nelaimės kalta ten saugota amunicija.
„Tie, kurie leido tam įvykti, privalo atsakyti už savo sprendimus (...) amunicija negali būti laikoma šalia namų ar kitų gyvenamųjų zonų“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
Rusija ir Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius viena kitai. Tai sukėlė gaisrus ir lėmė didžiausią civilių aukų skaičių nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo invaziją.
Naujienų agentūros AFP korespondentai matė virš vakarinių sostinės priemiesčių kylančius didžiulius juodų dūmų kamuolius. Pareigūnai pranešė, kad iš teritorijos buvo evakuoti šimtai žmonių.
Sprogimas paveikė aplinkines gyvenamąsias zonas, taip pat senelių ir neįgaliųjų globos namus, sakė V. Zelenskis.
Tarp 37 žuvusiųjų yra ir netoliese esančio Dmytrivkos miestelio meras, per „Telegram“ informavo Kyjivo srities gubernatorius Tymuras Tkačenka.
„Gelbėtojai ir visos atitinkamos tarnybos tęsia darbus tragedijos vietoje“, – teigė jis.
Sandėlis buvo įsikūręs Mylos miestelyje, vakariniame Kyjivo pakraštyje.
Pareigūnai nenurodė, ar tai buvo karinis, ar civilinis objektas.
„Nusikalstamas aplaidumas“
Ukrainos prokurorai pranešė pradėję tyrimą.
Prokuratūros teigimu, tyrimas bus skirtas išsiaiškinti „sprogių objektų ir medžiagų laikymo įmonės teritorijoje teisėtumą“, taip pat ar savininkas, kurio pavardės prokurorai neįvardijo, turėjo „būtinus leidimus ir patvirtinimus“.
Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis išreiškė apgailestavimą, kad nebuvo pasimokyta po ankstesnio mirtino smūgio šaudmenų sandėliui netoli Kyjivo liepos mėnesį.
Tuo metu atliktas tyrimas atskleidė rimtus valstybės valdomos įmonės pažeidimus, nes ši nesilaikė reglamentų dėl atstumo iki gyvenamųjų pastatų.
„Penktaisiais plataus masto invazijos metais kartoti tas pačias klaidas yra nusikalstamas aplaidumas“, – rašė jis per „Telegram“.
„Visi atsakingi asmenys, be jokių išimčių, privalo sulaukti griežtų bausmių, kad tokios situacijos niekada nepasikartotų“, – teigė premjeras.
Smūgis „Ozon“ sandėliui
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio ryto Rusija paleido į Ukrainą mažiausiai dvi raketas ir 267 dronus.
Be smūgio sandėliui, šeštadienį per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo dar trys žmonės, įskaitant dvejų metų vaiką Kyjive ir 14-metę mergaitę sostinės priemiesčiuose, pranešė pareigūnai.
Savo ruožtu Rusijoje per Ukrainos smūgius Belgorodo srityje žuvo trys žmonės ir kilo gaisras Rusijos mažmenininkės „Ozon“ sandėlyje, teigė pareigūnai.
Pasak Maskvos paskirto Sevastopolio gubernatoriaus, per smūgį Krymo mieste Sevastopolyje žuvo vienas žmogus.
JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti šį konfliktą, kuris yra kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, jau kelis mėnesius yra sustojusios.
Rusija reikalauja iš Ukrainos plataus masto teritorinių ir politinių nuolaidų, o Kyjivas tai atmeta kaip lygiavertį kapituliacijai.
Šios savaitės pradžioje JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Johnas Ratcliffe'as (Džonas Ratklifas) lankėsi Maskvoje, didėjant įtampai ketverius su puse metų trunkančiame kare.