Apie tai, kodėl Europoje fiksuojami rekordiniai karščiai, kaip klimato kaita keičia vasaras ir kokių pasekmių galime sulaukti ateityje, „Žinių radijo“ laidoje „Mokslo dvikova“ diskutavo klimatologas Laurynas Klimavičius ir sociologė Audronė Telešienė.
Ar šie rekordiniai karščiai Europoje, kuriuos pajautėme šią vasarą – gal ne tiek Lietuvoje, bet tie, kurie lankėsi Pietų Europos šalyse, – yra pasikartojantis pastarųjų metų reiškinys, ar vis dėlto išskirtinis atvejis? Ar tai jau tapo gana dažnu reiškiniu pastaruoju metu?
L. Klimavičius: Taip, karščio bangos pastaraisiais metais ir net pastaruosius porą dešimtmečių yra tikrai dažnas reiškinys vasarą. Su karščio bangomis esame susidūrę ir Lietuvoje, nors galbūt šiemet jų pasitaikė mažiau.
Žvelgiant iš klimatologo požiūrio, karščio bangų iš tikrųjų daugėja. Tai aiškiai matome analizuodami duomenis. Tačiau ši vasara Vakarų ir Centrinėje Europoje tikrai buvo išskirtinė.
Pirmiausia tuo, kad buvo sumušta daug rekordų – daugybėje valstybių užfiksuota aukščiausia maksimali temperatūra per visą matavimų istoriją: nuo Prancūzijos iki Lenkijos, Austrijos, Slovakijos ir kitų šalių.
Kitas svarbus momentas – Vakarų Europoje nuo gegužės mėnesio iki dabar buvo užfiksuotos net šešios karščio bangos. Tai taip pat labai neįprasta, nes karščio bangų buvo itin daug, o kai kurios iš jų truko gana ilgai – maždaug savaitę, o ne vos kelias dienas.
Klimato kaitos požymiai
Audrone, ar pastaruoju metu pastebite, kad fiksuojama daugiau karščio rekordų ir daugėja karštų vasarų? O gal mums taip tik atrodo, nes gyvename gana šiaurinėje šalyje – duokite mums 30 laipsnių šilumos dvi dienas ir jau atrodo, kad prasidėjo karščio banga? Ar vis dėlto čia vyksta tam tikri pokyčiai?
A. Telešienė: Iš tiesų Lietuvos gyventojai galėtų galvoti: „Kur ta klimato kaita, kur tas atšilimas?“ Šią vasarą, kaip ir praėjusią, mums skėčio reikėjo dažniau negu kepurės nuo saulės.
Tačiau tai visai nepaneigia klimato kaitos, nes reikia matyti platesnį vaizdą ir ilgesnį laikotarpį. Mūsų galvoje labai ryški patirtis, pavyzdžiui, iš lietingos vasaros savaitės Palangoje. Tačiau klimato kaitai matuoti naudojame kelių dešimtmečių vidurkius, ir jie vis tiek rodo klimato kaitos tendencijas.
Birželio mėnesį Lietuvoje, mūsų Rytų regione ir Šiaurės Europoje stebėjome daug karščių, o liepos mėnesį jų buvo mažiau. Bendrasis Europos vidurkis buvo šiek tiek žemesnis būtent dėl to, kad Šiaurės ir Rytų Europoje karščių buvo mažiau.
Nepaisant to, mes tikrai matėme didžiausią karštį per stebėjimų laikotarpį. Buvo paskaičiuota, kad birželio ir liepos mėnesiais vidutinė temperatūra kai kur viršijo įprastą sezono vidurkį daugiau kaip 3 procentais. Tai tikrai iškalbingi duomenys.
Kodėl Europoje fiksuojami rekordiniai karščiai?
Laurynai, kodėl Europą alina šie rekordiniai karščiai? Ar prie jų prisidedame mes, ar vis dėlto tai labiau natūralus reiškinys?
L. Klimavičius: Šiuos karščius vis tiek galima suvesti į du žodžius – klimato kaita.
Tačiau žvelgiant iš meteorologo pusės, dažnai tokie karščiai susiformuoja dėl to, kad Vakarų Europoje susidaro blokuojantys anticiklonai. Jie būna virš tam tikros teritorijos, kurioje labai mažai juda oras. Dėl to ciklonai negali prasiskverbti ir išstumti susikaupusio karščio.
Be to, anticiklone oras leidžiasi žemyn ir leisdamasis dar labiau šyla. Šiltėjimas laikui bėgant vis didėja, todėl kiekviena karščio bangos diena tarsi dar labiau didina temperatūrą. Tuo metu sustabdomas vertikalus oro judėjimas ir debesų formavimasis.
O kaip su tuo susijusi klimato kaita? Tiek ciklonus, tiek anticiklonus ir apskritai atmosferos cirkuliaciją lemia atmosferos sraujymės. Tai labai greitai judantys oro srautai viršutinėje troposferoje, maždaug 10 kilometrų aukštyje. Klimato kaita daro didelę įtaką jų judėjimui ir išsidėstymui.
Kai sraujymė yra stipri ir juda įprastai, atkeliauja ciklonai ir viskas vyksta gana įprastai. Tačiau vasaros metu sraujymė susilpnėja, todėl susidaro palankios sąlygos formuotis blokuojantiems anticiklonams.
Netgi pastebimas toks reiškinys kaip dviguba atmosferos sraujymė, kuri lemia beveik visas tas karščio bangas Vakarų Europoje. Ji yra susijusi su klimato kaita ir tuo, kad Arkties regione sausuma šyla greičiau negu vandenyno teritorijos.
Taigi vienaip ar kitaip vis tiek prieiname prie klimato kaitos.
Kitas dalykas – šiais laikais bazinė, arba vidutinė, temperatūra, kurioje gyvename, yra aukštesnė negu praeityje. Todėl natūralu, kad, susidūrus su karščio banga, ji yra stipresnė ir fiksuojama aukštesnė temperatūra negu, pavyzdžiui, prieš 50 metų. Taigi šiuos reiškinius tikrai galima susieti su klimato kaita.
A. Telešienė: Norėčiau pridėti dar vieną sluoksnį atsakant į šį klausimą. Klimato kaita ir karščio bangos yra tikrai rimtas pavojus, o kolega paaiškino, kaip tai veikia. Aš noriu pridėti dar ir sociologinį atsakymą.
Įsivaizduokime, kad visi šie reiškiniai formuotųsi virš teritorijos, kurioje yra tik laukinė gamta – miškai, pievos, vandens telkiniai. Šiandien radijuje apie tai nekalbėtume. Tačiau kalbame apie tai, kad karščio bangos formavosi virš Europos. Šia prasme jos tapo socialine ir ekonomine rizika.
Europa yra tankiai apgyvendintas žemynas, vyksta didelė urbanizacija, daug žmonių gyvena miestuose. Miestai patiria šilumos salos efektą – tankiai apstatytame, daug asfaltuotame ir cemento turinčiame mieste temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė.
Taip pat Europos visuomenės yra senstančios, todėl vyresni žmonės yra labiau pažeidžiami karščio bangų.
Kitaip tariant, svarbu galvoti, ką užklumpa karščio banga. Tuomet galime susidurti su ekstremalia situacija, kokią turėjome šią vasarą.
Ir čia norėčiau pasakyti, kad karštis, karščio bangos rizika nėra demokratiška. Termometras gal ir rodo tą pačią temperatūrą, tačiau yra žmonių grupių, kurios turi mažiau galimybių nuo karščio bangos apsisaugoti arba jos išvengti.
Todėl karščio bangos yra labai rimta tiek socialinė, tiek ekonominė rizika.
Karščių pasekmės Europai
Laurynai, kokios galimos tokių karščių pasekmės Europai? Ko mes turėtume tikėtis artimiausioje ateityje? Ar netgi kalbant apie kitą vasarą turėtume tam ruoštis – įsigyti kondicionierius, vėjelius ir tiesiog morališkai pradėti ruoštis vasaros karščiams?
L. Klimavičius: Be abejo, pasiruošimas yra gerai, bet turbūt visiems kondicionierių įsigyti nereikėtų. Kondicionieriai atvėsina, tačiau vienaip ar kitaip prisideda prie klimato kaitos. Mums gal ir gerai, bet šiluma tiesiog išstumiama – ji niekur nedingsta.
Kalbant apie poveikį, pirmiausia jis yra tiesioginis. Pavyzdžiui, žmonių mirtys, susijusios su karščio bangomis, vis dar skaičiuojamos. Turbūt dar užtruks, kol turėsime daugiau duomenų ir tikslesnių skaičių, bet tikėtina, kad net keliolika tūkstančių mirčių Vakarų Europoje šią vasarą galėtų būti siejamos su karščio banga.
Taigi pirmiausia poveikis pasireiškia žmogaus sveikatai – tai tiesioginis ir iš karto juntamas poveikis.
Kitas poveikis pasireiškia per sausras. Dažniausiai turime ir karščio bangą, ir sausrą. Jeigu yra sausra, iš karto stebime hidrologinės sausros padarinius: džiūsta upės, sutrinka laivyba, gali būti sutrikdytas hidroelektrinių veikimas.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausytis čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
