Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas teigė, kad praėjusių metų ekstremalios sąlygos turėjo ilgalaikių padarinių, o šiemet Vakarų Lietuvos ūkininkai vėl susiduria su panašiomis problemomis.
„Situacija vėl susiklostė neeilinė. Vakarų Lietuvoje jau pernai turėjome ekstremalią situaciją, o šiemet panašu, kad šis reiškinys kartojasi. Be to, praėjusių metų ekstremalios situacijos padariniai persikėlė ir į šiuos metus.
Pernai dėl nepalankių sąlygų praktiškai nebuvo galimybės laiku pasėti žieminių rapsų.
Žieminiai kviečiai buvo pasėti į drėgną dirvą ir gana vėlai, o žiemos jie neišgyveno dėl didelės sniego dangos. Taigi jau tada susidūrėme su ekstremaliais reiškiniais“, – sakė jis.
Pašnekovo nuomone, Vakarų Lietuvoje dar liko daug nenukulto derliaus, o savaitgalį iškritę rekordiniai krituliai šią situaciją dar labiau pablogino.
„Šiuo metu Vakarų Lietuvoje dar yra nemažai nenukulto derliaus – kai kuriuose ūkiuose apie 60–70 proc. Todėl situacija tikrai sudėtinga. O savaitgalį iškritęs rekordinis kritulių kiekis ją dar labiau apsunkino“, – dalijosi specialistas.
Audros padariniai Mažeikiuose
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Mažeikių rajone dėl itin gausių kritulių ūkininkai kreipėsi dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, o tai patvirtino ir meteorologų duomenys.
„Pavyzdžiui, Mažeikių rajone buvo kreiptasi į savivaldybę dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Ūkininkai teikė prašymus įvertinti situaciją ir spręsti, ar tam yra pagrindas.
Gavome ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą, kurioje nurodoma, kad Mažeikių rajone per savaitgalį buvo pasiekti labai aukšti kritulių kiekio kriterijai“, – akcentavo jis.
„Tačiau problema aktuali ne tik Mažeikiams. Nukentėjo ir Telšių, Biržų, Šiaulių bei kiti rajonai. Iš esmės situacija yra sudėtinga visos Lietuvos mastu – vandens kiekiai buvo neeiliniai“, – toliau tęsė jis.
A. Vanagas pastebėjo, jog ūkininkai dar renka duomenis apie patirtus nuostolius, kuriuos vertina pagal nuimto derliaus ir pasėtų kultūrų kiekį.
„Šiuo metu dar renkame informaciją (red. past. – dėl finansinių nuostolių). Statistiką vertiname pagal tai, kiek procentų derliaus ūkiuose jau nuimta, taip pat kiek procentų žieminių kultūrų yra pasėta.
Taip mums paprasčiau kontroliuoti informaciją ir vėliau pateikti preliminarius skaičius Žemės ūkio ministerijai“, – įvertino ūkininkas.
Nuostoliai nėra iki galo aiškūs
Pašnekovas pabrėžia, jog Vakarų Lietuvoje dar nenukulta apie 30 proc. derliaus, todėl galutiniai nuostoliai po audros kol kas nėra aiškūs.
„Šiuo metu žinome, kad Vakarų Lietuvoje dar apie 30 proc. įvairių kultūrų yra nenukulta. Kalbame apie vasarinius miežius, vasarinius kviečius, taip pat dalį žieminių kviečių.
Lietuvos mastu situacija šiek tiek geresnė, nes kituose rajonuose derlius nuimamas sparčiau. Tačiau dar liko pupos, vasariniai rapsai ir kitos kultūros, todėl bendras nenuimto derliaus procentas dar gali keistis“, – dalijosi ji.
Pasak A. Vanago, dėl nepalankių oro sąlygų žieminių rapsų sėja vėluoja, o dalis jau pasėtų pasėlių gali žūti dėl perteklinio vandens.
„Šiuo metu pasėta tik apie trečdalis planuojamo žieminių rapsų ploto. Idealūs ir optimalūs sėjos terminai jau baigėsi, todėl dabar sėjama vėluojant ir bandoma suspėti iki kitų kritulių.
Vėlyva sėja yra didelė rizika, nes tokia kultūra gali nepasiruošti žiemai ir jos neišgyventi.
Tiesa, jau pasėto ploto maždaug 10 proc. šiuo metu, sprendžiant vizualiai, gali būti prarasta, nes vanduo taip greitai nenuslūgs ir dalis pasėlių gali žūti“, – komentavo ūkininkas.
Pasiruošimas audroms
Paklaustas, ar ūkininkai gali kaip nors pasiruošti tokioms audroms, A. Vanagas pastebėjo, kad nuo tokių audrų ūkiams pasiruošti labai sudėtinga, nes žemės ūkis priklauso nuo oro sąlygų ir vykdomas atvirame lauke.
„Čia sudėtinga kažką padaryti. Žemės ūkis yra veikla po atviru dangumi, todėl nuo ekstremalių gamtos reiškinių visiškai apsisaugoti praktiškai neįmanoma.
Žinoma, ūkininkai draudžia pasėlius ir investuoja į apsaugą. Tačiau problema ta, kad kai pasėliai jau pasiekia pilną brandą, draudimo apsauga ne visada suveikia taip, kaip tikimasi“, – tvirtino jis.
„Pavyzdžiui, jeigu pasėliai nėra tiesiogiai iškulti iš varpų, nenukrenta ant žemės ir nepasiekia tam tikros žalos ribos, draudimo išmoka gali nepriklausyti.
Tačiau realiai grūdai gali pradėti prarasti kokybę – o praradus kokybę, ūkininkas taip pat patiria nuostolių“, – toliau tęsė specialistas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas pasakojo, kad nepaisant draudimo ir kitų apsaugos priemonių, ūkininkai nėra visiškai apsaugoti nuo ekstremalių orų padarytos žalos.
„Todėl atrodo, kad mes ir saugomės, ir draudžiamės, ir į tai investuojame, tačiau nuo tokių situacijų vis tiek nesame visiškai apsaugoti.
Tai, kas šiuo metu yra po vandeniu, nebūtinai bus kompensuojama draudimo bendrovių“, – komentavo jis.
Nors audra gali sumažinti Lietuvos ūkininkų derlių, pasaulinėje rinkoje grūdų kainas lemia tarptautinė pasiūla ir paklausa, todėl Lietuvos ūkininkai dėl to nebūtinai gaus didesnę kainą.
„Čia yra tam tikras paradoksas (red. past. – dėl nuostolių įtakos žemės ūkio produkcijai ir kainoms). Mes prekiaujame pasaulinėje žaliavų rinkoje, todėl grūdų kainą iš esmės lemia biržos.
Nesvarbu, kad Lietuvoje įvyko ekstremalus reiškinys – vien dėl to daugiau už savo produkciją ūkininkas negaus. Jeigu Lietuvoje produkcijos trūktų, ji būtų importuojama iš kitų šalių“, – atviravo A. Vanagas.
Dėl to, kaip įvardijo ūkininkas, tiesiogiai susieti ekstremalių reiškinių Lietuvoje su maisto produktų kainų augimu negalima, nes veikiame globalioje rinkoje.
Anot ūkininko, grūdų dalis galutinėje duonos kainoje yra palyginti nedidelė – apie 5–7 proc. Todėl net jeigu grūdų kaina padidėtų 10 proc., galutinės duonos kainos pokytis būtų palyginti nedidelis.
Nuostoliai įmonių ir žmonių turtui
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad savaitgalį praūžus didelei audrai visoje Lietuvoje padarius nemažos žalos žmonių ir įmonių turtui, „Lietuvos draudimas“ jau įregistravo daugiau kaip 4,6 tūkst. prašymų atlyginti bendrą 3,6 mln. eurų žalą.
Bendrovės ekspertai pirmadienį preliminariai skaičiavo, kad bendra audros nuostolių suma gali siekti iki 3 mln. eurų.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė žalos suma siekia apie 800 eurų, o didesnių nei 10 tūkst. eurų nuostolių kol kas užregistruota apie 15.
Pasak „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovo Manto Norkaus, 43 proc. užregistruotų žalų administravimas baigtas − klientams jau išmokėta daugiau nei 800 tūkst. eurų.
„Dėl telefono ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų dalis gyventojų apie patirtą žalą kurį laiką negalėjo ar vis dar negali pranešti. Todėl šiuo atveju žalai užregistruoti netaikome trijų darbo dienų termino – klientai tai galės padaryti ir vėliau“, – pranešime teigė M. Norkus.
Pasak įmonės atstovo, ši audra išsiskiria ne tik žalų gausa, bet ir plačia geografija – jos registruojamos visose 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Vidurio ir Rytų Lietuva – Kauno miestas ir rajonas, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio, Utenos, Rokiškio rajonai, taip pat Vilniaus miestas ir rajonas.
M. Norkus teigė, kad daugiausiai pranešimų įmonė sulaukė dėl stipraus vėjo padarinių, o didelių ir kompleksinių nuostolių kol kas palyginti nedaug.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
