ūkininkai

Gausios liūtys dalyje Lietuvos laukų jau naikina daržovių derlių – ūkininkai pasakoja apie po vandeniu atsidūrusius kopūstus, morkas, bulves ir svogūnus, o nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Tačiau gyventojams svarbiausias klausimas – ar mažesnis lietuviškų daržovių derlius rudenį reikš ir didesnes kainas parduotuvėse? Augintojai pasakoja, kad kai kuriuose ūkiuose dalies derliaus išgelbėti gali nebepavykti, o tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus nuimti daržoves.

Šalnų, liūčių ir audrų nualinti ūkininkai skundžiasi didžiuliais nuostoliais ir grasina naujais protestais. Jų sąnaudas didina pabrangę kuras ir trąšos. Tad ūkininkai perspėja, kad kels maisto žaliavų kainas arba bankrutuos. Žemės ūkio ministras, panaikinęs Maisto tarybą maisto kainas tikisi stabdyti dalindamas ūkininkams kompensacijas. Tačiau rinkos ekspertai siūlo pagrindinių maisto produktų kainas stabdyti kaip degalų – kasdien jas viešinti specialioje svetainėje.

Prieš beveik tris savaites visoje Lietuvoje siautusiai audrai pridarius didelių nuostolių ūkininkams ir dėl to Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Žemės ūkio ministerija skelbia, kad labiausiai nuo jos nukentėjo vakarų, šiaurės vakarų ir vidurio Lietuvos ūkininkai. Kaip BNS informavo ministerija, labiausiai nukentėjo ankštinių, nespėtų nukulti grūdinių, gyvulių pašarinių kultūrų pasėliai, taip pat ir įvairios daržovinės kultūros.

Kompensuoti gerokai pabrangusius degalus ir trąšas skirta 20 mln. eurų parama bus skirstoma pirmiausia mišriems ir vidutiniams ūkininkams, o kiekvienas jų gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. „Ūkininkas gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų, pagal mūsų skaičiavimus. Daugiausiai jos tikėtis gali mišrūs ir vidutiniai ūkiai.

Lietuvoje įsikūrusi įmonė turėjo kurti žemės ūkiui skirtas technologijas. Tačiau tyrimas atskleidė jos nuslėptus ryšius. Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė Migracijos departamentui pateikęs išvadas dėl 22 Baltarusijos piliečių veiklos Lietuvoje. „Technologijų įmonėje dirbę asmenys paskelbti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti.

Praėjus dviem savaitėms po Lietuvą nusiaubusios didžiulės audros, ūkininkų situacija negerėja – dėl besitęsiančių kritulių fiksuojama vis nauja žala derliui, o dalis žemdirbių jau nerimauja, ar spės pasėti žieminius javus, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas. „Ūkininkų situacija visiškai nepagerėjo, ir toliau laukia tokie orai. Dienos trumpėja, naktys ilgėja, orai prastėja.

Lietuviški arbūzai šiemet ne tik vėluoja, bet ir jų derlius gerokai menkesnis. Šioms egzotiškoms, didžiulėms uogoms nepatiko permaininga lietuviška vasara su liūtimis bei galiausiai praūžusia audra. Augintojai dar viliasi gražios rudens pradžios, kad baigtų nokti bent tai, ką pavyko išgelbėti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Darže besivoliojančius arbūzus augintoja praminė „mirtininkais“ – jų išgelbėti jau nebepavyks.

Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl Lietuvą ir žemės ūkio sektorių stipriai paveikusios audros padarinių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina savivaldybes įvertinti žalą, o nukentėjusius ūkininkus – kreiptis dėl jos įvertinimo. ,,Gamta mūsų ūkininkų šįmet nepagailėjo, todėl nuostolių fiksavimas dabar yra labai svarbus – raginu visus nukentėjusius kreiptis į savo savivaldybes“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Liepos mėnesį Mažeikiuose mirė apie 13 metų pas ūkininkus gyvenęs Algis (pavardė neskelbiama – red. past.). Vyras neturėjo asmens dokumentų, tik iš Sovietų Sąjungos laikų likusį nebegaliojantį pasą. Kol komentatoriai kaltina Algį nesirūpinimu savimi – kur buvo institucijos? Algio istoriją sužinojo nevyriausybinės organizacijos „Būk su manimi“ atstovės Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė.

 Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos suvažiavime šeštadienį organizacijos pirmininku išrinktas Paulius Astrauskas. „Žemės ūkis nėra vienų metų ar vienos politinės kadencijos projektas. Jaunas žmogus, investuojantis į žemę, techniką ir technologijas, turi žinoti, kad veiklos taisyklės nebus keičiamos nebaigus įgyvendinti pradėtų investicijų. Tai, ką valstybė skatina šiandien, po kelerių metų neturėtų tapti naujų ribojimų objektu.

Savaitgalį Lietuvą talžiusi audra skaudžiai smogė žemės ūkiui. Didžiausi nuostoliai fiksuojami Žemaitijoje, kur dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, o žieminių rapsų sėja gali vėluoti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo 2027 m. beveik 59 mln. eurų padidinti tiesioginėms išmokoms ūkininkams skirtą finansavimą. Jeigu siūlomiems Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginio plano pakeitimams pritartų Europos Komisija (EK), bendra išmokų suma kitąmet augtų nuo 612,7 mln. iki 671,4 mln. eurų. Ministerijos teigimu, visą papildomą – iki 58,65 mln. eurų – sumą siūloma skirti bazinei pajamų paramai tvarumui didinti.

Praėjusių metų ekstremalių oro sąlygų padariniai Vakarų Lietuvos ūkiuose jaučiami ir šiemet – ūkininkai dar nespėjo nuimti dalies derliaus, o savaitgalį regioną užklupę rekordiniai krituliai situaciją dar labiau apsunkino. Dėl perteklinio vandens vėluoja žieminių rapsų sėja, dalis jau pasėtų pasėlių gali žūti, o ūkininkai kol kas tik pradeda skaičiuoti audros padarytus nuostolius.

 Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja. Tuo metu užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams, teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas. „Prasčiausia situacija turbūt Žemaitijoje, nes ten iškrito daugiausia kritulių ir jie buvo su stipriu vėju.

Obuolių augintojai sunerimę – šią žiemą stingdę šalčiai sunaikino maždaug 40 proc. obuolių sodų. Dėl to šiemet lietuviškų obuolių derlius sumažės beveik perpus. Toks staigus derliaus sumažėjimas gali lemti ir kainų pokyčius bei didesnę importo dalį. Visgi prekybininkai nurodo, kol kas kainų pokyčių nefiksuojantys. Obuoliai vieni iš perkamiausių lietuviškų vaisių. Prekybos tinklai nurodo, kad paprastai jų kaina svyruoja nuo 0,89 iki 2,99 euro.

Dalyje Lietuvos laukų pradėjus plisti fuzariozei, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina ūkininkus atidžiai stebėti javų pasėlius, o pastebėjus ligą – laiku panaudoti augalų apsaugos priemones. Ministerijos teigimu, kviečių apsaugai nuo fuzariozės šiuo metu yra registruota 60 fungicidų.  „Fungicidai javų pasėliuose nuo fuzariozės naudojami nuo varpos pasirodymo iki žydėjimo pabaigos.

 Pirmadienį pradedami mokėti bazinių tiesioginių išmokų avansai ūkininkams. Pirmosiomis dienomis beveik 64 tūkst. jų planuojama išmokėti 74 mln. eurų, skelbia Nacionalinė mokėjimo agentūra. Išmokos dydis sieks 59,8 euro už hektarą, arba beveik 75 proc. viso išmokos dydžio. Įsigaliojus Europos Komisijos sprendimams avansą ūkininkai pradės gauti beveik dviem mėnesiais anksčiau nei įprasta, pranešė Žemės ūkio ministerija. „Siekiame, kad parama ūkininkus pasiektų kaip įmanoma greičiau.

Mirė ūkininkų Žemaitijoje išnaudotas Algis. Vyras 13 metų dirbo už maistą ir cigaretes, neturėjo galiojančių asmens dokumentų, tik Sovietų Sąjungoje išduotą pasą. Kaip praneša portalas lrt.lt, 13 metų pas ūkininkus už cigaretes ir maistą dirbusį Algį sesuo Gražina rado žaizdotą ir negalintį pakilti. Algis, portalo žiniomis, liepos mėnesį mirė. Turėjo tik SSRS pasą Vyras neturėjo jokios pilietybės ir lietuviškų dokumentų, tik Sovietų Sąjungoje išduotą pasą.

Nors šiemet šalies ūkiuose fiksuojamas geras javų derlingumas, dalyje šalies laukų pradėjo plisti fuzariozė, teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas. Pasak jo, liga gali paveikti grūdų kokybę ir lemti, kad dalis derliaus nebebus tinkama maistui. „Taip, yra problema ir nemaža.

Lapkritį ir gruodį, kai kailiukas geriausios kokybės, bus užmigdyta apie 0,5 mln. trijose dešimtyse šalies fermų auginamų žvėrelių – iki 2027 metų pradžios visos dar veikiančios šio verslo įmonės privalo nutraukti veiklą. Teismo paskirto eksperto skaičiavimais, žvėrelių augintojai dėl priverstinio ūkių uždarymo patirs beveik 64 mln.

Dėl pabrangusių degalų ir trąšų Lietuvos ūkininkai gaus 20 milijonų eurų. Mat dėl karo Irane ir Hormuzo blokados išbrangus dyzelinui ir trąšoms, ūkininkų užaugintų maisto produktų kainos kol kas nesikeitė. Dėl to dalis ūkininkų sako atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje ir kreipėsi į premjerą bei žemės ūkio ministrą pagalbos.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Lietuvos parduotuvėse maistas per metus simboliškai atpigo.

Neįtikėtini kontrastai obuolių soduose – vienos obelys svyra nuo vaisių, kitos stūkso visiškai plikos. Augintojai atviri – tokių metų nėra buvę kone pusę amžiaus. Esą dalis sodų dabar tinkami nebent siaubo filmams filmuoti, o obuolių čia net neverta ieškoti. Lietuvos verslinių sodų asociacija skaičiuoja, kad šiųmetę žiemą stingdę arktiniai šalčiai sunaikino kone 40 procentų verslinių sodų – nuostoliai milijoniniai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Siekiant sumažinti dėl brangstančių degalų ir trąšų padidėjusias gamybos sąnaudas ūkininkams bei išaugusių maisto kainų poveikį gyventojams, Vyriausybė dukart padidina Europos Komisijos (EK) skirtą paramą ūkininkams iki beveik 20 mln. eurų. Planuojama, kad pirmosios paramos lėšos Lietuvos ūkininkus pasieks šiemet, pirmadienį pranešė Vyriausybė.

Lietuvos ūkininkai laukuose pradėjo javapjūtę. Tačiau, kol didžioji dalis derliaus dar laukuose, ūkininkai neskuba prognozuoti, ką turės aruoduose ir vėliau sąskaitose. Ar nudirbus visus darbus neliks su nuliu, mat grūdą užauginti, anot ūkininkų, atsiėjo brangiau dėl išaugusių trąšų kainų, nukulti juos taip pat atsieis brangiau dėl pabrangusio kuro.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Dar viena darbinga diena ūkininkui prie kombaino vairo.

Grūdų augintojai sako, kad net lietums išguldžius apie 10 proc. javų ir kitų grūdinių kultūrų, derliaus šiemet tikimasi ne prastesnio nei pernai. Visgi baiminamasi, kad pakenkti situacijai gali naujos liūtys. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad stiprus ir ilgas lietus ant žemės privertė atgulti apie 10 proc. kultūrų. „Dabar gali būti pažeista lietaus ir išguldyta apie 10 proc.

Keturis mėnesius trunkantis konfliktas tarp JAV ir Irano lėmė tai, kad dyzelinio kuro atsargos Europoje sumažėjo iki mažiausio lygio per ketverius metus, o galimybės gauti jo iš Persijos įlankos regiono praktiškai išnyko. „Dėl karinio konflikto Europa praktiškai visiškai neteko galimybės gauti energijos išteklių iš Persijos įlankos regiono, todėl galime kalbėti apie nuolatinį dyzelinio kuro importo deficitą, kuris tęsiasi jau keturis mėnesius.

Praūžusios Oninės priminė apie gražiausias lietuviškas tradicijas ir vardą, kuris iki šiol išlieka populiariausias Lietuvoje. Šis laikas ypatingas ir gamtoje – derliaus nuėmimo metas. Ūkininkai šią dieną pjaudavo pirmuosius rugius, o iš šviežių miltų kepdavo duoną.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Gavau karališkus baltus karpytus jurginus, ir pražydo daug, gausiai“, – gėles rodė kaišiadorietė Ona Raudeliūnienė.

Lietuvos verslas jau ne vienerius metus diskutuoja apie darbuotojų trūkumą. Žemės ūkio sektorius – ne išimtis. Ūkininkai nerimauja, kad kvalifikuotų specialistų, ypač sezoninių darbuotojų, rasti tampa vis sunkiau, todėl dalis ūkių vis dažniau svarsto samdyti darbuotojus iš užsienio. Kaimams tuštėjant, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų ir jaunimui vis rečiau renkantis darbą ūkiuose, ūkininkams tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų specialistų.

Prasidėjus žieminių miežių kūlimui, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas šiemet tikisi neblogo derliaus – nuo šalčio augalus apsaugojo snieginga žiema, o sauso pavasario padarinius pašalino vėlesni lietūs. Audriaus Vanago teigimu, tikimasi vidutiniško derliaus, o ūkininkai skuba miežius, kurie daugiausia skirti gyvulių šėrimui, kulti iki naujų liūčių, kurios gali išlaužyti miežių varpas. „Žieminių miežių jau prasideda pirmosios kūlimo dienos. Lyginant su praėjusiais metais.

Vos prisiekusiam naujajam žemės ūkio ministrui demokratui Kęstučiui Mažeikai ūkininkai jau grūmoja protestais. Žemdirbiai piktinasi brangstančiais degalais, trąšomis, vis didesniais aplinkosaugos ribojimais ir rudenį ruošiasi blokuoti šalies kelius. Ūkininkai piktinasi ir Seimo priimtu Pieno įstatymu, kuris ūkininkų esą ir toliau beveik neapgins nuo perdirbėjų ir prekybininkų godumo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kodėl maistas Lietuvoje brangsta, o kaimyninėje Lenkijoje dalis produktų kainuoja gerokai pigiau? Ar vietos gamintojai turi pakankamai galimybių konkuruoti ir ar Lietuva būtų pasirengusi didesniems iššūkiams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Užsiminėte apie maisto kokybę, gyventojus išties piktina ir maisto kainos.

Lietuva ketina pasinaudoti Europos Komisijos (EK) inicijuotuose Bendrosios žemės ūkio politikos reglamentų pakeitimuose numatyta galimybe didinti 2027 metų tiesioginių išmokų asignavimus. Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Andrius Palionis sako, kad Lietuva gali ne daugiau kaip 58,648 mln. eurų padidinti kitiems metams skirtą Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų voką.

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad pareiškėjų skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai beveik nesikeičia, todėl didėja vidutinis vienam ūkininkui tenkantis deklaruotas plotas. Ministerijos duomenimis, šiemet patvirtinta 107,2 tūkst. paraiškų (pernai – 110,1 tūkst.), kuriose deklaruota 2,91 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų (pernai – 2 915,1 mln.

Europos Komisijai (EK) parengus skubios paramos ūkininkams reglamento projektą, Lietuvai iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti 9,788 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos. Kaip trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija, projektu Bendrijos ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis, numatoma skirti 540 mln. eurų skubios finansinės paramos. Be to, projekte valstybėms narėms numatyta galimybė šią sumą papildyti iki 200 proc.

Vilkaviškyje įsikūrę ūkininkai, socialiniame tinkle „Facebook“ geriau žinomi kaip „Suvalkijos skoniai“, pasidalijo atviru įrašu iš savo kasdienybės braškių ūkyje. Jie atkreipia dėmesį, kad už gražių uogų parduotuvėse slypi gerokai sudėtingesnė realybė. Šių metų orai ūkininkams nebuvo palankūs – drėgmė, lietūs ir įvairios ligos smarkiai paveikė derlių. Dalis darbo lieka nematoma pirkėjams, ypač kiek daug uogų tenka atrinkti ir išmesti.

Kodėl kaime nuskinta uoga greitai suminkštėja, o iš toli atvežta atrodo kaip ką tik nuskinta? Gyventojai išvydę vaisius ir daržoves parduotuvėse negali patikėti, kodėl parduotuvėse taip ilgai atrodo švieži. Augintojas paaiškino, kokios technologijos naudojamos.

Nuosavo ūkio kūrimas daugeliui jaunų žmonių tampa nemažu finansiniu iššūkiu. Pradėti veiklą žemės ūkyje dažnai reikia nemažų pradinių investicijų – nuo technikos ir įrangos iki žemės, pastatų ar kitos infrastruktūros. Siekiant palengvinti pirmuosius žingsnius šiame sektoriuje ir paskatinti naujų ūkių kūrimą kaimo vietovėse, jauniesiems ūkininkams ir šiemet siūlomos valstybės finansavimo galimybės.

Europos Komisija (EK) skelbia pristačiusi priemones, skirtas padėti ūkininkams, susiduriantiems su sparčiai augančiomis išlaidomis trąšoms, ir paremti Europos apsirūpinimo maistu saugumą. Pranešama, kad Komisija siekia per ateinančias savaites iš viso sutelkti 540 mln. eurų finansinę paramą Bendrijos žemės ūkio sektoriui. EK teigia taip pat pasiūliusi padidinti žemės ūkio rezervą dar 300 mln. eurų iš 2026 m. ES biudžeto, papildant turimas likusias lėšas.

Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad vaisiai ir daržovės yra purškiami pernelyg dažnai, patys augintojai tvirtina priešingai. Pasirodo, purškimų kiekį lemia ne tik ligų ir kenkėjų grėsmės, bet ir sparčiai augančios augalų apsaugos priemonių bei trąšų kainos. Pasak Aukštikalnių sodų vadovo Arvydo Paškevičiaus, sprendimas purkšti vaisius ar daržoves priimamas remiantis ne kalendoriumi, o realiomis oro sąlygomis ir kenkėjų vystymosi prognozėmis.

Lietuvos ūkininkai nuo liepos galės pretenduoti į paramą, skirtą kompensuoti patirtas išlaidas už rūgščių dirvožemių kalkinimą. Šiai priemonei šiemet numatyta 900 tūkst. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot institucijos, kompensacijos padės padengti pusę kalkinimo medžiagų įsigijimo išlaidų.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, jog ūkininkams skirta paramos priemonė per nacionalinį plėtros banką ILTE padidinta iki 100 mln. eurų – papildomi 60 proc. šių lėšų numatyta lengvatinėms paskoloms. Nuo gegužės 4 d. ūkininkai gali pretenduoti į 40 mln. eurų paramą, iš jos 25 mln. eurų numatyta su sunkumais susiduriantiems ūkininkams, o 15 mln. eurų – tiems, kuriems trūksta apyvartinių lėšų.

Nuosavo ūkio kūrimas dažnam jaunam žmogui tampa ne tik profesiniu pasirinkimu, bet ir nemenku finansiniu iššūkiu. Norint pradėti veiklą, dažnai tenka investuoti į techniką, įrangą, pastatus ar kitą infrastruktūrą. Siekiant palengvinti pirmuosius žingsnius žemės ūkyje, jauniesiems ūkininkams ir šiemet numatytos finansavimo galimybės.  Dėl jų jau galima kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Jaunieji ūkininkai gali pretenduoti į 60 tūkst.

Vasarą Kėdainių ūkininkai pasitinka jau su šviežiu lietuviškų bulvių derliumi. Ankstyvųjų bulvių kasa apie 12 tonų iš hektaro. Tik sako, kol kas šviežiena prekiaus arba iš savo ūkių, arba tieks didiesiems prekybos tinklams. Taip bandys apsisaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų, kurie įvežtines bulves parduoda kaip lietuviškas ir taip apgauna pirkėjus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kasamoji ūkininko Rimanto Žebarausko laukuose Kėdainių rajone dabar burzgia kasdien.

Nuo birželio 1-osios avių laikytojai gali teikti paraiškas paramai gauti už savanoriškai atliktą avių vakcinaciją nuo Mėlynojo liežuvio ligos, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot ministerijos, šiai paramai šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Kompensuojama dalis patirtų išlaidų už 2026 metų sausio 1–gegužės 31 d. laikotarpiu atliktą vakcinaciją. Išmoka sieks 2,50 euro už vieną vakcinuotą avį.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kreipėsi į ūkininkus su prašymu nešienauti laukų prieš tai nepatikrinus, ar juose nesislepia laukinių gyvūnų jaunikliai. Medžiotojų teigimu, šienapjūtė kasmet pareikalauja tūkstančių jauniklių gyvybių.  ,,Pirmosios šienapjūtės pradžia idealiai sutampa su jautriausiu stirnų jauniklių vedimo laikotarpiu. Saugodamos savo mažylius, motinos juos paslepia tankioje, aukštoje žolėje.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) 40-ojo asociacijos suvažiavimo metu išsirinko naują vadovybę ir vadovą – pastarosiose pareigose Raimundą Juknevičių pakeis Gedas Špakauskas. G. Špakauskas iki šiol buvo LŪS vicepirmininkas, organizacijos Pakruojo skyriaus pirmininkas.

Premjerė Inga Ruginienė skelbia, jog Vyriausybė didina pagalbą sunkumus patiriantiems ūkininkams – lengvatinių paskolų priemonei per nacionalinį plėtros banką ILTE numatoma skirti iki 100 mln. eurų. „Ši priemonė skirta tiems ūkininkams, kurie realiai susiduria su finansiniais sunkumais dėl sudėtingos situacijos rinkose ir augančių kaštų. Todėl paraiškų vertinimo metu yra vertinama reali ūkių finansinė situacija ir patiriami sunkumai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo ministrė pirmininkė.

Darbą žemės ūkio sektoriuje dalis visuomenės vis dar sieja su ankstyvais rytais ir dideliu fiziniu krūviu. Tačiau šiandien dalis ūkių siūlo kur kas modernesnes darbo sąlygas ir atlyginimą, kuris ne vienam kelia nuostabą. Eksperto teigimu, net didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas į rankas, darbuotojų nevilioja.

Nuo pirmadienio ūkininkai gali kreiptis dėl 40 mln. eurų apyvartinių paskolų iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Lėšos galės būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, elektros ir dujų sąnaudoms ūkio reikmėms finansuoti, nuomai apmokėti, atlyginimams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, taip pat palūkanoms pagal įsipareigojimus kitose finansų įstaigose dengti, pranešė Finansų ministerija.