ūkininkai

Sunerimę dėl mažų pieno ir grūdų supirkimo kainų, pabrangusių trąšų ir degalų, ūkininkai reikalauja prezidento Nausėdos užtarimo derybose su vyriausybe dėl paramos. Kartu žemdirbiai nerimauja ir dėl galinčios sumažėti nuo kitų metų europinės paramos. Prezidentas tvirtina palaikantis Lietuvos ūkininkų reikalavimus. Tačiau nuo pažadų jau pavargę ūkininkai perspėja, kad gali prie prezidentūros surengti pieno dalinimo protestą, o rudenį į kelius išvažiuoti tūkstančiai traktorių.

Ūkininkai skundžiasi, kad populistiniu vadinamas žaliasis kursas jiems yra per brangus ir žlugdantis. Žemdirbiai reikalauja, kad Seimas atsikvošėtų ir atšauktų dalį aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau politikai teisinasi, jog to pasiekti Briuselyje nebus paprasta, ir svarsto, kaip šią naštą perkelti nuo ūkininkų jų produkcijos vartotojams. Lietuvos ūkininkai ragina stabdyti nuostolius nešantį žaliąjį kursą.

Teisėsauga skelbia išsiaiškinusi sudėtingą schemą, kurioje jaunieji ūkininkai siekė pasisavinti pusę milijono Europinės paramos – Nacionalinei mokėjimo agentūrai melavo apie auginamas daržoves, grūdus ar bites, nors dauguma jų – visiškai nesusiję su žemės ūkiu. Neatmetama, kad įtariamųjų daugės. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Didelio masto tyrimas dėl fiktyvių jaunųjų ūkininkų įgauna pagreitį – teisėsauga aiškinasi nusikalstamą schemą, dėl kurios padaryta beveik pusės milijono eurų žala. Antradienį ryte pareigūnai pateikia naujausią informaciją apie šį didelio masto ikiteisminį tyrimą. Spaudos konferencijoje komentarus pateikia Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis ir FNTT Specialiųjų tyrimų 2-osios valdybos viršininkas Daugilas Razauskas.

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ketvirtadienį Vilniaus centre protestuoti susirinko ūkininkai – dalija pieną ir siunčia aiškią žinią valdžiai. Jie sako atsidūrę ties išlikimo riba, nes už litrą pieno gauna vos kelioliką centų, o savikaina yra gerokai didesnė. Pasak jų, situacija tokia sudėtinga, kad kai kuriais atvejais produkciją paprasčiau atiduoti, nei parduoti. Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę ūkininkai apsirengę rausvais marškinėliais, rankose laiko plakatus.

Pieno gamintojai skundžiasi, kad dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų ir pabrangusių degalų, trąšų, pašarų bei energetinių išteklių kainų, daugelis dirba nuostolingai. Esą šiuo metu labiau apsimoka pieną nemokamai išdalinti gyventojams, nei parduoti supirkėjams ir gamintojams. Ūkininkai prašo valdžios skubių sprendimų, kurie padėtų suvaldyti krizę. Ir dėl to ketvirtadienį rengia protesto akciją Vilniuje. Čia jie praeiviams dalins pieną.

Kėdainių ūkininkai jau intensyviai pluša laukuose ir sodina ankstyvąsias bulves. Nors žiema šiemet buvo snieginga, dirva stipriai neįmirko, todėl darbai vyksta sparčiai. Kad apsaugotų derlių nuo galimų šalnų, kėdainiškiai šiemet ketina imtis naujovių, kurias nusižiūrėjo iš vynuogių augintojų. Laukuose, šalia Kėdainių, burzgia traktoriai – įsibėgėja bulviasodis. Dabar į dirvą sodinamos ankstyvosios, jau sudaigintos bulvės. „Daug darbo įdedame, kad bulvės gerai sudygtų, išaugtų žali daigeliai.

Jau kitą savaitę po Vyriausybės langais protestuos ūkininkai – jie žada praeiviams išdalinti apie 50 tūkst. litrų šviežio pieno. Taip ūkininkai siekia parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Ūkininkai protestais grasina Ingos Ruginienės Vyriausybei ir skundžiasi menka parama bei esą gresiančiais bankrotais. Vilniuje ir kituose šalies miestuose prieš trejus metus pieną dalinę ūkininkai ir vėl neviltyje.

Šalies ūkininkai sako, kad pasėlių laukai po sniegingos ir šaltos žiemos atrodo gražiai, tačiau vieni pabrėžia vandens trūkumą, kiti sako, kad traktoriams įvažiuoti į laukus dar pavojinga – jie gali įklimpti. Grūdininkų ir uogų augintojų teigimu, riziką kelia pernelyg šilti orai – jie skatina vegetaciją, o užėjus pavasarinėms šalnoms pasėliai iššaltų. Tačiau šiluma reikalinga pradėti ankstyvųjų daržovių sėją.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) derina projektą, kuriuo siūlo nustatyti valstybės pagalbos tvarką ir kompensacijas ūkininkams už savanorišką laikomų avių vakcinavimą nuo mėlynojo liežuvio ligos (MLL). ŽŪM parengtu projektu nustatoma nereikšmingos, vadinamos „de minimis“, valstybės pagalbos teikimo tvarka avių laikytojams, kompensuojant dalį išlaidų, patirtų savanoriškai vakcinuojant avis nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatyto MLL serotipo.

Kai kurie Latvijos ūkininkai dėl didelių kuro kainų svarsto, ar verta dirbti šiais metais, televizijai TV3 trečiadienį pareiškė nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Zemnieku Saeima“ (Žemdirbių asamblėja) valdybos pirmininkas Jūris Lazdinis. Jis pažymėjo, kad nors šį pavasarį orai yra palankūs ūkininkams, kiti veiksniai kelia sunkumų. Be kita ko, J. Lazdinis paminėjo, kad nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai pakilo energijos kainos.

Finansų ministras daužo vairuotojų viltis, kad valdžia greitai atpigins degalus sumažinusi akcizo mokesčius. Per atostogas atskubėjęs pas premjerę Ingą Ruginienę tartis, kaip stabdyti degalų brangimą, ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo neskubėti ir dar bent mėnesį palaukti, kur kryps karas Irane ir kaip keisis naftos bei dujų kainos. Dėl brangių degalų skundžiasi ne tik vairuotojai.

Ūkininkams reiškiant nerimą dėl naujojo Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) mokesčio, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, jog Vyriausybė rimtai vertina šalies žemės ūkio atstovų poziciją ir į ją atsižvelgs diskusijoje europiniu lygiu. „Klausimas yra sprendžiamas Europos mastu, o kokia bus Lietuvos pozicija – pažiūrėsime.

Premjerė Inga Ruginienė ieškos būdų, kaip suvaldyti įtampą pieno rinkoje, užtikrinti geresnį nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimą ūkininkams. I. Ruginienė pažadėjo svarstyti Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) siūlymą prašyti Europos Komisijos leidimo teikti tikslinę paramą iš krizių rezervo pieno ūkiams ir mažinti jiems administracinę naštą, po ministrės pirmininkės susitikimo su LŪS penktadienį pranešė Vyriausybė. „Sprendžiant šią problemą lyderystės turi imtis Žemės ūkio ministerija.

Senosios Lietuvos gyvulių veislės – nuo žemaitukų arklių iki tamsiųjų bičių – yra svarbi šalies biologinio paveldo dalis, rašoma pranešime spaudai. Siekiant paskatinti ūkininkus jas išsaugoti, didinamos kompensacinės išmokos už šių veislių gyvulius ir paukščius. Tai numatyta atnaujintose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklėse.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė uždrausti naudoti su mėsa susijusius terminus, pvz., „kepsnys“ ir „šoninė“, augalinės kilmės maisto produktams reklamuoti, bet vegetariški „mėsainiai“ ir „dešrelės“ liks rinkoje. Šis sprendimas yra laikomas Europos gyvulininkystės sektoriaus ūkininkų pergale. Daugelis jų teigia, kad augaliniai maisto produktai, imituojantys mėsą, gali klaidinti vartotojus ir kelti grėsmę jų ir taip sunkumų patiriančiam sektoriui.

Beveik 20 tūkst. Lietuvos ūkių netrukus pasieks apie 22 mln. eurų susietosios pajamų paramos, mokamos už mėsinius galvijus, mėsines avis ir pienines ožkas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Didžiausia paramos dalis skirta mėsinių galvijų augintojams – už 2025 m. apskaičiuota 18,83 mln. eurų. Mėsinių avių augintojams skirta 2,82 mln. eurų, o pieninių ožkų augintojams – 0,31 mln. eurų. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, per trejus metus vidutinė išmoka vienam ūkiui padidėjo apie 20 proc.

Kol pieno gamintojai Lietuvoje skaičiuoja vis mažėjančias supirkimo kainas ir uždaromus ūkius, parduotuvių lentynose pieno produktai pigti neskuba. Ūkininkai kalba apie nesąžiningą pinigų pasidalijimą visoje pieno grandinėje, ekspertai primena ciklus pasaulinėje rinkoje, o prekybos tinklai aiškina, kodėl kainų pokyčiai pirkėjus pasiekia tik po kelių mėnesių – jei apskritai pasiekia. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius sako, kad situacija ūkiuose sparčiai blogėja.

Laukus nuklojusi stora sniego danga ir stingdantis šaltis – tokie iš Lietuvos nesitraukiantys žiemiški orai kelia rizikų pasėliams, tačiau tokios oro sąlygos jiems žiemoti yra palankios ir išvadas apie galimą žalą daryti dar anksti, sako žemdirbių atstovai. „Šiuo metu visa Lietuvos teritorija padengta sniegu, ne išimtis ir grūdų augintojų laukai.

Nuo metų pradžios iki kovo 31 d. ūkininkai jau gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Tokie fondai grindžiami solidarumo principu ir leidžia ūkininkams bendrai kaupti lėšas nuostoliams kompensuoti, kai pajamos sumažėja dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o patirtų nuostolių nekompensuoja įprastos draudimo rūšys.

Premjerė Inga Ruginienė siūlo keisti valstybinio maisto rezervo tvarką ir daugiau produktų pirkti iš ūkininkų, o baigiantis jų galiojimui – aukoti nepasiturintiems.  I. Ruginienė sako pavedusi pernai sukurtai Maisto tarybai pavasarį suformuoti siūlymus, kaip būtų galima patobulinti valstybės rezervo formavimą.  „Rezervuodami prekes kasmet išleidžiame nemažą sumą pinigų, kad išlaikytume rezervuotume maisto prekes lentynose.

Europarlamentaras Aurelijus Veryga sako suprantantis Strasbūre prieš Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos susitarimą su Lotynų Amerikos bloko „Mercosur“ valstybėmis protestuojančius ūkininkus.  „Aš juos suprantu, nes, žinote, kai tau sako, kad atsipalaiduokite, viskas čia bus gerai, mes viską sužiūrėsime, tikrai nebus dvigubų standartų tiems, kurie veš kažką, nežinau, iš Brazilijos ar iš dar kažkur, kad bus taikomi tokie patys reikalavimai.

Europos Sąjungos (ES) šalims pritarus prieštaringai vertinamam prekybos susitarimui su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR, Lietuvos ambasadorius Briuselyje sako, kad Lietuva aktyviai dalyvavo procese siekiant geriausių sąlygų šalies ūkininkams.

Nuo kitų metų ūkininkams iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos bus atlyginama ne tik vilkų, bet ir rudųjų lokių bei lūšių ūkiniams gyvūnams padaryta žala.  Tokius pokyčius šių metų birželio 30 d. įteisino Seimas, priėmęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko inicijuotas įstatymo pataisas.  „Medžiotojai skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu gali būti net apie 30 lokių.

Europos Sąjungai siekiant pasirašyti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR, Lietuvos ūkininkai teigia, kad pigus importas iš Lotynų Amerikos išbalansuos rinką ir nukonkuruos Lietuvos produkciją.

Jei Europos Sąjunga (ES) pasirašytų susitarimą dėl laisvos prekybos su Pietų Amerikos šalių bloku „Mercosur“, tai didintų maisto tiekimo grandinių koncentraciją tarp stambiųjų Europos žemės ūkio struktūrų, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. Pasak jo, norint didinti nacionalinio žemės ūkio apsaugą, reikia kurti trumpąsias kokybiško maisto tiekimo grandines tarp gamintojo ir vartotojo.

Ūkininkai Vilniuje ir Briuselyje su dūminiais užtaisais, vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis protestuoja prieš Europos lyderių planus mažinti jiems finansinę paramą. Žemdirbiai baiminasi, kad ūkininkauti bus nuostolinga dar ir dėl to, kad Europą užplūs pigesni žemės ūkio produktai iš Pietų Amerikos. Vilniuje ūkininkai protestuoja santūriaI, tačiau tūkstančiai jų kolegų Briuselyje surengė tikras riaušes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Briuselio centre vyksta riaušės.

Tūkstančiai ūkininkų ketvirtadienį ketina išeiti į Briuselio gatves protestuoti prieš ES planus sudaryti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos bloku „Mercosur“ ir reformuoti žemės ūkio subsidijas. Demonstrantai šimtais traktorių turėtų maždaug vidurdienį suvažiuoti į Belgijos sostinės Europos kvartalą, kai ES lyderiai bus susirinkę į svarbų aukščiausio lygio susitikimą.

Seimas antradienį ketina spręsti, ar priimti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiau reglamentuojama birželį priimta mokestinė lengvata ūkininkams. Siūlomais pakeitimais siekiama, kad lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai būtų taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą.

Vyriausybė siūlo pritarti Seimo narių siūlymams, kuriais būtų aiškiau reglamentuojama birželį priimta Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ūkininkams. Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, siūlomais pakeitimais būtų aiškiai įtvirtinta, kad lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą. Šios pajamos nebūtų įtrauktos į kitas pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc.

Nuo šeštadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas tręšti laukus mėšlu bei srutomis. Šis draudimas galios iki kitų metų pavasario – kovo 20 dienos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ar srutų. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti“, – pranešime nurodė departamentas.

Vilkaviškio ir Prienų rajonuose ūkininkams traktoriais teko traukti užklimpusius medikų, policijos ir ugniagesių automobilius, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, pirmasis toks įvykis fiksuotas penktadienio naktį Vilkaviškio rajone. 3.26 val. gautas pranešimas, kad Gražiškių seniūnijoje, Vartelių kaime, užklimpo greitosios medicinos pagalbos (GMP) ir policijos automobiliai.

Ukrainoje padaugėjo atvejų, kai dėl dronų atakų žmonės negali net įvažiuoti į laukus. Laukuose dega kombainai ir traktoriai. Maskoliai plečia FPV dronų veikimo plotus, ukrainiečiai skaičiuoja praradę kas penktą žemės ūkio paskirties laukų hektarą. Žemės ūkio įmonėje dirbantis Vasilis Marninecas po laukus ne važinėja, o kone skraido. Lėtai važiuoti šiais keliais nesaugu. Ant mašinos įrengta radioelektroninė kovos sistema, leidžianti bent kartais apsisaugoti nuo priešo dronų.

Vos aprimus kultūros darbuotojų protestams, jau ir ūkininkai Vyriausybei primena, kad gali bet kada traktoriais sugrįžti į Vilnių. Taip sako žemdirbių atstovai susitikę su premjere Inga Ruginiene. Ūkininkai primena, kad jų veiklą Vyriausybė pripažino svarbia nacionaliniam saugumui, tad viliasi, kad milijonai eurų paramos jiems tekės be trikdžių. „Jie mus girdi, mes matom, reiškia, mūsų šneka yra.

Europos Komisija (EK) skyrė 1,1 mln. eurų paramos nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams. Vyriausybė galės skirti dar iki trijų kartų daugiau nacionalinės paramos.  Parama skirta iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Ūkininkai nukentėjo, kuomet šių metų kovo pradžia buvo rekordiškai šilta, tačiau balandį netikėtinai atslinko šalnos ir dėl to stipriai nukentėjo sodai bei uogynai“, – pranešime sakė atstovybės vadovas Marius Vaščega.

Seimas imasi svarstyti siūlymą koreguoti birželį priimtus lengvatinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ūkininkams – siekiama, jog lengvatomis nepasinaudotų pajamų iš žemės ūkio negaunantys, o tik ūkininko pažymėjimą turintys žmonės. Tokiems GPM įstatymo pakeitimams po pateikimo antradienį pritarė 76 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, o dar šeši susilaikė.

Ūkininkų atstovai teigia, kad sektorius dėl prasto sezono susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir pasigenda valstybės siūlomų priemonių, kurios padėtų susitvarkyti su finansiniais sunkumais. Tuo metu nacionalinis plėtros bankas ILTE tikina, kad žemės ūkis yra žemos rizikos sektorius, kuriam svarstoma pradėti siūlyti geresnių sąlygų apyvartines paskolas.

Dėl prasto derliaus – nerimas vargstančiuosius maitinančioms organizacijoms. Trūksta bene visų būtiniausių daržovių, mat ūkininkai ir pavieniai žmonės tiesiog neturi, kuo dalintis. Vargstančiųjų maitintojai atviri – būna dienų, kai net sriubai virti bulvių tiesiog nėra. O valgytojų gretos toli gražu neretėja. Nemokamų pietų prašo ne tik iš kuklių pensijų besiverčiantys senjorai, bedarbiai, bet ir studentai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Du vyrai jau neša karštutėlę sriubą laukiantiesiems.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.

Seimas leido nuo 2026 metų sausio meškų, lūšių bei nemedžiojamų laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkininkams atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.  Už tokias Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 100 Seimo narių, o du susilaikė.

Metai bėga, o įpročiai nesikeičia: Vilniaus miesto gyventojai iki dabar keiksnoja buvusio mero Remigijaus Šimašiaus sprendimus siaurinti sostinės gatves ir prisodinti pakelėse medžių, kurie trukdo matomumui. Dabar R. Šimašių jau keikia KalvarIjos ūkininkai, mat buvęs meras netoli Lenkijos sienos nusipirko dvarą ir aplink jį pakeles apsodino medžiais. Skroblus susodino per arti kelio, nesilaikant reikalaujamų atstumų. „Nu jo liga, reiškias, tokia yra – siaurinti gatves“, – teigia gyventojas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šalies ūkininkams ir ūkiams ketina padidinti paramos limitus investicijoms į žemės ūkio valdas.  Paramos dydis investiciniam projektui būtų nustatomas pagal išlaidų rūšis.  Ministerijos teigimu, iki šiol paramos dydis projektui, nepriklausomai nuo investicijų rūšies, sudarė ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų. „Parama pagal išlaidų rūšis nebuvo skirstoma“, – BNS nurodė ministerija.    Iki 250 tūkst.

Socialdemokratų kandidatė į premjeres Inga Ruginienė sako, kad jos vadovaujama Vyriausybė siūlytų ne visiškai atšaukti kitąmet įsigaliojančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams, bet tik pakoreguoti jos taikymo apimtis. Seimas, pavasario sesijoje priėmęs mokesčių reformą, per paskutinį balsavimą pritarė GPM lengvatą taikyti visiems ūkininkams, turintiems šios veiklos pažymėjimą, tačiau pajamas nebūtinai gaunantiems iš žemės ūkio veiklos.

Užsitęsus lietingam periodui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina pratęsti derliaus nuėmimo terminus žemdirbiams, kurie yra pateikę paraiškas gauti paramą už naudmenas bei ūkinius gyvūnus. Artimiausiomis dienomis bus pasirašytas tai numatantis ministro įsakymas, penktadienį pranešė ŽŪM. „Žemdirbiai neturėtų nerimauti dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo.

Pirmadienio vakaras Radviliškio rajono ūkininkams tapo juodžiausia akimirka per daugelį metų. Apie 18:30 val. kilęs gaisras akimirksniu pavirto nevaldomu pragaru ir per kelias valandas pasiglemžė visą Bartaševičių šeimos ūkio gamybinę bazę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad gaisrui gesinti panaudos 7 automobilinės cisternos iš Radviliškio, Šiaulių bei Pakruojo ugniagesių komandų. Liepsnos sunaikino pilną grūdų sandėlį ir kitą jame buvusį turtą.

Ūkininkai naudojasi proga ir skuba nuimti derlių, kol lietūs vėl neprapliupo. Žemdirbiai pasakoja, kad šių metų javapjūtė kitokia nei įprastai – vėluoja keliomis savaitėmis. O liūtys pražudė daug pasėlių, tad šiemet grūdai prastesnės kokybės.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Alytaus rajono laukuose dirba Gluosninkų kaimo ūkininko Algio Žeko kombainai. Plotai dideli – žemės ūkio bendrovė valdo 2000 hektarų pasėlių, kuriuose sunoko įvairios grūdinės kultūros. Daugiausia – javai.

Lietuvos ūkininkams vis dar mirkstant po smarkių liūčių, o kai kuriems negalint nuimti derliaus ir iki jo plaukiant net baidarėmis, Vyriausybė skelbia ekstremalią situaciją šalies mastu. Taip ūkininkai galės negaišti laiko įrodinėdami, kad nukentėjo nuo smarkaus lietaus. Tačiau žemdirbiai skundžiasi, kad ekstremalią situaciją reikėjo skelbti greičiau.   Žemės ūkio viceministras teigia, kad anksčiau priimtas sprendimas nieko nebūtų pakeitęs.

Šiemet Lietuvos ūkininkų pasėlius niokoja visos gamtos stichijos. Pavasarį augalus nušaldė šalnos ir sukapojo kruša, o vasarą ėmė merkti liūtys. Tad jei dalis javų ir spėjo subręsti, nukulti jų nebeįmanoma – kombainai klimpsta. Draudikai skaičiuoja, kad žalų suma apsidraudusiems ūkininkams jau siekia 13 milijonų eurų, o realybėje nuostoliai kone 3 kartus didesni.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Krušos nuniokotus rapsus dar balandį išvydo pakaunės ūkininkai.