Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Dėl kritusių pieno supirkimo kainų, pabrangusių degalų ir trąšų neviltyje atsidūrę ūkininkai, dalindami praeiviams pieną, jau protestavo prie vyriausybės. Jei valdžia į žemdirbių skundus nereaguos, jie perspėja panašų pieno dalinimo protestą surengsią ir prie Prezidentūros.
„Pieną atvežėme, sakiau prezidentui, gal ir čia atvešime, dalinsime pieną“, – sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Griežtinami aplinkosauginiai reikalavimai ir didinami mokesčiai, brangstantys degalai ir trąšos, žemos pieno, grūdų, daržovių kainos, anot ūkininkų, šiemet dar labiau jiems kerta per kišenę. Žemdirbiai skundžiasi nesulaukiantys reikiamos paramos iš Vyriausybės ir grasina dar didesniais protestais rudenį.
„Rudenį gal išvažiuosime [su] 10–12 tūkst. traktorių. Būti ar nebūti. Ūkininkas negauna kainos, kad jam padengtų savikainą. Man skolintis arba bankrutuoti“, – aiškino J. Vilionis.
„Sezonas su labai aukštomis sąnaudomis, daugiausia padidėjo trąšų, kuro kainos. Nepaisant to, kad vyksta neramumai pasaulyje, bet keista, kad kviečių kaina padidėjusi tik pora proc.“, – pasakojo Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas.
„Savikaina nuolat auga dėl žaliosios politikos, atėjusios iš anksčiau, 2021 metais, kai sprendimai buvo priimti“, – kalbėjo Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
„Gamtos atkūrimo reglamentas atidėtas, bet jis yra darbotvarkėje, daug neaiškumų su juo, kokios jo finansavimo perspektyvos“, – sakė Žemės ūkio rūmų atstovas Sigitas Dimaitis.
Ūkininkai nori prezidento užtarimo dėl europinės paramos
Prie vieno stalo susodinęs besivaidijančių ūkininkų organizacijų – Žemės ūkio tarybos ir Žemės ūkio rūmų – vadovus, prezidentas siūlo ieškoti dialogo.
„Mums reikia vienas kitą gerai suprasti, kad valdžios institucijos galėtų atstovauti žemdirbių interesus, ginti juos, turėti labai aiškią derybinę politiką. Tada rezultatas būtų geresnis“, – aiškino Prezidentas Gitanas Nausėda.
Žemdirbiai sunerimę, kad Europos Komisija kitąmet rengiasi sumažinti tiesiogines išmokas ūkininkams, o po dvejų metų pakeisti ir žemės ūkio finansavimo modelį, tad reikalauja Prezidentą su žemės ūkio ministru derybose Briuselyje reikalauti Lietuvos žemės ūkiui kuo didesnės paramos.
„Labai neteisinga, kai Lietuva daugiau 20 metų nesusilygina su kitomis ES narėmis išmokų srityje, tas labai aktualu“, – minėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
„Keičiasi kardinaliai finansavimo modelis, yra tik tam tikra garantuota pinigų suma, kuri skiriama žemės ūkio sektoriui, o dėl kitų pinigų reikės kovoti su kitomis sritimis“, – sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Ūkininkams sunerimus dėl mažėsiančios europinės paramos, Prezidentas Briuselyje žada ginti jų interesus.
„Tiesioginių išmokų krepšelis Lietuvos žemdirbiams mažėja, prezidentas ir 2020 metais, prieš dabartinę daugiametę finansinę perspektyvą, iš tikrųjų apgynė žemdirbių interesus ir dėl to buvo padidintas Lietuvos žemdirbiams tiesioginių išmokų krepšelis. Turime siekti konvergencijos“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.
Lietuvos žemės ūkiui parama per artėjančius 7 metus gali sumažėti milijardu eurų, palyginti su dabartine pusšešto milijardo eurų. Jau pernai rudenį Lietuvos ir kitų ES šalių ūkininkai protestavo Briuselyje prieš Europos Komisijos planus mažinti jiems paramą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
