Didžiausia paramos dalis skirta mėsinių galvijų augintojams – už 2025 m. apskaičiuota 18,83 mln. eurų. Mėsinių avių augintojams skirta 2,82 mln. eurų, o pieninių ožkų augintojams – 0,31 mln. eurų.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, per trejus metus vidutinė išmoka vienam ūkiui padidėjo apie 20 proc. – nuo maždaug 910 eurų iki daugiau kaip 1 090 eurų.
Vidutinė paramos suma vienam gavėjui už 2025 m. laikytus gyvūnus siekia apie 1 418 eurų – mėsinių galvijų augintojams, apie 542 eurus – mėsinių avių augintojams ir apie 189 eurus – pieninių ožkų augintojams.
67 mln. eurų gyvulininkystei: kaip pasiskirsto susietoji parama
Susietoji pajamų parama Lietuvoje mokama ne tik už mėsinius galvijus, mėsines avis, pienines ožkas, bet ir už pienines karves.
Būtent pieninių karvių augintojams apskaičiuota 45,45 mln. eurų, arba apie du trečdaliai visos susietosios paramos Lietuvoje. Ši parama pieninių karvių laikytojus pasiekė dar 2025 m. antroje pusėje.
Tuo tarpu išmokos už 2025 m. laikytus mėsinius galvijus, avis ir ožkas per NMA bus išmokėtos 2026 m. pirmoje pusėje. Bendra susietoji pajamų parama už 2025 m. laikytus gyvulius siekia 67,4 mln. eurų.
Paramos duomenys atskleidžia gyvulininkystės žemėlapį
Skirtingos gyvulininkystės šakos Lietuvoje turi savo regionus – tai aiškiai matyti iš susietosios paramos žemėlapio.
Pieninė galvijininkystė labiausiai koncentruota Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskritys kartu pritraukia beveik pusę visos pieninių karvių susietosios paramos, todėl šie regionai išlieka svarbiausiais pieno sektoriaus centrais Lietuvoje.
Pieninių ožkų sektorius daugiausiai koncentruojasi Vilniaus apskrityje, kur sutelktas maždaug ketvirtadalis visos šios paramos.
Mėsinių galvijų augintojai labiausiai telkiasi Vakarų Lietuvoje – Tauragės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse. Šiems trims regionams tenka maždaug trečdalis visos šalies mėsinių galvijų susietosios paramos.
Tuo metu mėsinių avių sektoriuje išsiskiria Utenos apskritis, kuriai tenka apie penktadalis visos šios paramos.
Susietoji parama nėra tik finansinė priemonė – tai signalas, kad valstybė gyvulininkystę laiko svarbia žemės ūkio sritimi. Stabiliai auganti parama leidžia ūkiams užtikrinčiau planuoti veiklą, investicijas ir plėtrą.
Tai viena svarbiausių tiesioginės paramos priemonių, padedančių palaikyti gyvulininkystės sektoriaus stabilumą ir stiprinti ūkių konkurencingumą regionuose.
