Šis sprendimas yra laikomas Europos gyvulininkystės sektoriaus ūkininkų pergale. Daugelis jų teigia, kad augaliniai maisto produktai, imituojantys mėsą, gali klaidinti vartotojus ir kelti grėsmę jų ir taip sunkumų patiriančiam sektoriui.
„Šis susitarimas yra reikšmingas žingsnis siekiant teisingesnių ir atsparesnių žemės ūkio rinkų, – sakė Kipro žemės ūkio ministrė Marija Panajotu, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja ES.
Europos Parlamento atstovai nusprendė žengti toliau
Dėl šio draudimo, kuris yra dalis plataus masto naujų priemonių, skirtų ūkininkams apsaugoti, susitarta po kelis mėnesius trukusių ginčų, kurių metu kritikai abejojo jo naudingumu.
Maisto prekybininkai Vokietijoje – didžiausioje augalinės kilmės alternatyvių produktų rinkoje Europoje – kartu su aplinkosaugininkais ir vartotojų teisių gynėjais pasisakė prieš tokį draudimą.
ES 27 valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai nusprendė ketvirtadienį žengti toliau po to, kai spalio mėnesį įstatymų leidėjai patvirtino draudimą, tačiau su kai kuriomis išimtimis.
„Mėsainis“ ir „dešrelė“ lieka, kaip ir „eskalopas“. Tačiau kalbant apie augalinės kilmės produktus nebebus galima vartoti terminų „veršiena“, „kiauliena“, „vištiena“, „kalakutiena“, „antiena“ ir „ėriena“, taip pat ir bendrinio pavadinimo „mėsa“.
Į visą draudžiamų terminų sąrašą taip pat įtraukti „jautiena“, „paukštiena“, „žąsiena“, „aviena“, „avies“, „ožkiena“, „blauzdelė“, „nugarinė/filė“, „jautienos nugarinė/filė“, „nugarinė“, „šoninė“, „kepsnys“, „šonkauliai“, „mentė“, „blauzda“, „kumpis“, „krūtinėlė“, „kepenys“, „šlaunelė“, „krūtininė mėsa“, „ribeye“ ir „T-bone“.
