Lietuvos ūkininkai ragina stabdyti nuostolius nešantį žaliąjį kursą. Vykdydama visus aplinkosaugos reikalavimus, ūkininkė Rasa iš Prienų rajono pasakoja, kad atsidūrė sudėtingoje situacijoje.
„Investicijos padarytos, reikia atsiskaityti su bankais, tačiau nei iš Europos Sąjungos, nei iš valstybės jokios grąžos nėra – niekas nei padėkoja, nei kompensuoja. Esame sudėtingoje situacijoje, tarsi duobėje: padarėme viską, ko buvo prašyta, o grąžos nėra – net gamtai jos nematyti.
Žadėjo, kad bus utopinis gražus pasaulis – visi taupys, bus žali. Aš esu „žalia“, bet niekas nuo to nepasikeitė. Kalbama, kad Lietuva atsilieka, neįgyvendina emisijų tikslų. Viską padarei didelėmis investicijomis, bet to negana – reikalavimai tik didėja. Kiek galima pakelti?“ – piktinosi ūkininkė Rasa Rasimaitė-Imhof.
Žaliuoju kursu skundžiasi ne tik ūkininkai
Grūdus auginantis Gedas Špakauskas skaičiuoja, kad per šešerius metus vis griežtėjantys žaliojo kurso reikalavimai jo sąnaudas padidino trečdaliu – maždaug 300 eurų už hektarą per metus.Tačiau grūdų supirkimo kainos nedidėja, todėl jis abejoja, ar ilgai dar apsimokės ūkininkauti.
„100 hektarų šeimos ūkiui tai sudaro apie 28 tūkst. eurų vien dėl žaliojo kurso. Bandome didinti gamybą, ieškoti naujų technologijų, mažinti sąnaudas, tačiau jos tik auga dėl investicijų – atsiduriame užburtame rate“, – sakė G. Špakauskas.
Žaliuoju kursu skundžiasi ir miškų savininkai – jų teigimu, daugybė aplinkosaugos naujovių mažina pajamas.
Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris eidamas pareigas įteisino nemažai naujų aplinkosaugos ribojimų, ūkininkų ir miškininkų nepasitenkinimą mėgina švelninti. Pasak jo, būtent dėl žaliojo kurso Lietuvoje gausėja žuvų, žvėrių ir paukščių.
„Anksčiau neturėjome tiek žvirblių, plėšriųjų paukščių, lašišų, net meškų. Lietuvoje gamta atsikūrė“, – teigė S. Gentvilas.
Vis dėlto dabartiniai valdantieji žada iš dalies atsižvelgti į žemdirbių, miškų savininkų ir verslininkų skundus. Svarstoma mažinti anglies dioksido mokesčius ir stabdyti dar ankstesnės Ingridos Šimonytės Vyriausybės planuotą degalų akcizų didinimą kitąmet.
„Politiniai ciklai keičiasi. Turime pavyzdžių – žaliojo kurso rezultatų audito ataskaitoje teigiama, kad ambicingi tikslai nepasiekė laukto rezultato: CO₂ emisijos sumažėjo tik apie 5 procentus“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė.
Europarlamentaras Vytenis Andriukaitis perspėja, kad Lietuvai sumažinti žaliojo kurso įsipareigojimus Europos Sąjungoje nebus paprasta. Vis dėlto jis viliasi, kad sunkiai juos įgyvendinantys galės sulaukti paramos. Kartu politikas pabrėžia, jog už šią paramą teks mokėti vartotojams ir mokesčių mokėtojams.
„Už žaliąją pertvarką neturėtų mokėti vien ūkininkai – tai turėtų būti visos visuomenės atsakomybė. Jei visa našta užkraunama gamintojui, tai nėra teisinga – taip visi bankrutuosime“, – teigė V. Andriukaitis.
Pasak jo, žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo terminai Europos Sąjungoje gali būti atidėti – dėl to jau vyksta diskusijos. Tačiau kovos su klimato kaita krypties Briuselis atsisakyti neketina. Ilgainiui tai, anot V. Andriukaičio, gali suteikti Europos Sąjungai konkurencinį pranašumą prieš JAV ir Kiniją.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
