grūdai

Lietuvai ir Latvijai siekiant neleisti rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per jų uostus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei jų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių siekiant tai pažaboti nacionaliniu, regioniniu ar Europos Sąjungos (ES) lygiu. „Mes nematome Lietuvos uoste jokių pasikeitimų dėl krovos (rusiškų grūdų krovos augimo šiemet, palyginti su pernai – BNS), suprantame, kad dabar tas sezonas, pats krovos metas artėja.

Grūdų asociacijai paskelbus apie šalies geležinkeliais į Klaipėdos uostą gabenamas rusiškos kilmės žemės ūkio kultūras, uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad vien šiemet perkrauta keliasdešimt tūkstančių nesankcionuotų krovinių, kurių stabdyti uostas neturi teisės. Visgi, anot uosto vadovo, dėl įvedamų sankcijų jų srautas kasmet mažėja.

Kai kurioms Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijoms vėl kraunant rusiškus grūdus, Lietuva griežtina jų patikrą – žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika BNS pranešė nurodęs Veterinarijos tarnybai tikrinti per uostą iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamus maistinius grūdus – iki šiol tai nebuvo daroma.

Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos kyla greičiausiai euro zonoje, metinė infliacija įsibėgėjo iki beveik 6 proc. Ekonomistai pabrėžia, kad situaciją šalyje paaštrins maisto kainos, kurios, ilgą laiką nesikeitusios, pasak prognozių, vėl turėtų pradėti augti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, iš visų euro zonos šalių šiemet prekių ir paslaugų kainos greičiausiai auga būtent Lietuvoje.

Praėjusių metų ekstremalių oro sąlygų padariniai Vakarų Lietuvos ūkiuose jaučiami ir šiemet – ūkininkai dar nespėjo nuimti dalies derliaus, o savaitgalį regioną užklupę rekordiniai krituliai situaciją dar labiau apsunkino. Dėl perteklinio vandens vėluoja žieminių rapsų sėja, dalis jau pasėtų pasėlių gali žūti, o ūkininkai kol kas tik pradeda skaičiuoti audros padarytus nuostolius.

Grūdų augintojai sako, kad net lietums išguldžius apie 10 proc. javų ir kitų grūdinių kultūrų, derliaus šiemet tikimasi ne prastesnio nei pernai. Visgi baiminamasi, kad pakenkti situacijai gali naujos liūtys. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad stiprus ir ilgas lietus ant žemės privertė atgulti apie 10 proc. kultūrų. „Dabar gali būti pažeista lietaus ir išguldyta apie 10 proc.

Prasidėjus naujam grūdų supirkimo sezonui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimų pažeidimų grūdų rinkoje ir paragino supirkimo įmones netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo mokesčių. Ministerija teigia sulaukusi ūkininkų skundų, kad įvairios įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius. Dėl to, pasak jos, kyla abejonių, ar kainos nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į sąnaudas bei konkurencines sąlygas.

Pro Klaipėdos uosto vartus jau išplaukia pirmieji šių metų grūdų derliumi pakrauti laivai. Viena pirmųjų du po 30–40 tūkst. tonų grūdų pakrautus laivus išlydėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, o šiomis dienomis vienu metu vyksta dar trijų laivų krova, pranešė Klaipėdos uostas. Anot jos, krova įsibėgėja ir bendrovėje „Klasco“. Pastarosios pirmasis laivas šio sezono grūdais pripildytas šiomis dienomis.

Žemės ūkio viceministrui Gediminui Tamašauskiui paskelbus, kad artimiausiame Maisto tarybos posėdyje bus nagrinėjamos su kaimyninėmis šalimis palyginus didelės grūdų džiovinimo kainos, „Jonavos grūdai“ žada taikyti nuolaidas, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak pranešimo, nuolaidos bus taikomos grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugoms, o šis sprendimas turėtų palengvinti finansinę naštą ūkininkams, susiduriantiems su dideliais nuostoliais dėl lietingo sezono.

Ukrainos žemės ūkio produktai Europos Sąjungos (ES) ūkininkams yra ne grėsmė, o galimybė, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė ukrainiečių ministras, Kyjivui siekiant atnaujinti svarbų susitarimą dėl patekimo į rinką. „Padėkite mums stiprinti Europos Sąjungą. Mes nesame grėsmė, mes esame galimybė“, – sakė žemės ūkio politikos ir maisto ministras Vitalijus Kovalis.

 Telšiuose, Mažeikių gatvėje, ugniagesiai gelbėtojai iš grūdų rezervuaro ištraukė sužalotą vyrą, ketvirtadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Nelaimė įvyko trečiadienį, apie 11 valandą.  Ugniagesiai gelbėtojai pro liuką pateko į grūdų rezervuaro vidų, vyrui suteikė pirmąją pagalbą. Žmogus ant neštuvų iškeltas ir perduotas greitosios medicinos pagalbos medikams.

Birželio pabaigoje pasibaigusį 2023–2024 m. grūdų supirkimo sezoną žemės ūkio verslo bendrovė „Scandagra“ vertina teigiamai, nes palyginti su ankstesniu sezonu, bendrovė iš Lietuvos ūkininkų supirko 14 proc. grūdų daugiau. Prognozuojama, kad bendras šiųmetinis Lietuvos grūdų augintojų derlius bus iki 10 proc. didesnis negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Vis dėlto, šalies ūkininkų užauginamų grūdų kokybė pastaruoju metu kelia nerimą.

Rusija nuo pat plataus masto puolimo 2022-aisiais pradžios bandė perimti Juodosios jūros kontrolę. Jau kitais metais, kuomet Ukraina atnaujino grūdų eksportą iš savo uostų, buvo taikomasi į civilinę infrastruktūrą, bandant sustabdyti judėjimą. Nepaisant to, jau 2024-aisiais Ukrainos grūdų eksportas pasiekė ikikarinį lygį. Per pastaruosius metus, kuomet veikia Ukrainos jūrų koridorius, į Juodosios jūros uostus atplaukė daugiau nei 2,3 tūkst. laivų, iš šalies eksportuota 44 mln.

Ketvirtadienį į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė pirmoji Nemunu plukdyta barža su eksportui skirtų lietuviškų grūdų kroviniu. Uosto direkcija planuoja, kad tokie reguliarūs grūdų plukdymai iš Jurbarko į Klaipėdą bus vykdomi nuolat, pasitelkus du juos gabenančius laivus, kurių kiekvienas plukdytų po 1–1,3 tūkst. tonų grūdų. „Šite grūdai yra kaip naujo projekto pradžia. Suprantame, kad tai bus tam tikras kiekis, 50 tūkst., 60 tūkst. tonų grūdų, kurie baržomis bus atvežti į Klaipėdą.

Lietuvai birželį uždraudus įvežti nemažai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, o Europos Sąjungai (ES) nuo liepos įvedus maksimalius muitus rusiškiems grūdams, ministras Kęstutis Navickas sako, jog pigesnių ir mažiau kokybiškų trečiųjų šalių grūdų bei pašarų importo į šalį problema išspręsta – jie į Lietuvą nebeįvežami. Ankstesne tvarka buvo ypač nepatenkinti šalies ūkininkai.

Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.

Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Į sąrašą patenka 24 grupių produktai: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus, negyvūninės kilmės produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, javai, aliejus, gėrimai, tabakas ir kiti produktai.

Europos Sąjungai (ES) galutinai apsisprendus taikyti didesnius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ES turi plėsti apribojimus visiems šios kilmės žemės ūkio produktams, pranešė ministerija. „Rusiška ir baltarusiška produkcija nesąžiningai konkuruoja su ES šalių ūkininkų produkcija.

ES ministrai ketvirtadienį susitarė nuo liepos 1 dienos įvesti „draudžiamuosius“ muitus iš Rusijos importuojamiems grūdams, kuriems iki šiol tarifai iš esmės nebuvo taikomi, sakė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys. EK šią priemonę pasiūlė kovo mėnesį.

Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas su Europos Sąjungos (ES)  kolegomis ketvirtadienį Briuselyje turėtų patvirtinti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams. Dėl Europos Komisijos (EK) kovą pateikto pasiūlymo įvesti padidintus importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, žirnius ir avinžirnius, ketvirtadienį spręs Bendrijos Užsienio reikalų taryba prekybos klausimais.

Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas, teigia šiuos krovinius tikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  „Po kovo 18 dienos stebime importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sumažėjimą 95 procentais, tačiau stebime (didesnį – BNS) įvežimą į Lietuvą importui į kitas ES šalis“, – BNS sakė tarnybo...

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai buvo sutarta dėl deklaracijos, kurioje numatoma siekti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų eksporto ir tranzito draudimo, teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Priėmėme penkis svarbius punktus, kuriuos dar nušlifuosime. Pirmas punktas dėl rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų, grūdų eksporto ir tranzito draudimo.

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai sutarė, kad negalima leisti Rusijai naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize destabilizuoti Europos rinką. Tai, pasak šalių atstovų, galima padaryti ieškant bendrų sprendimų tiek dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo, tiek dėl rusiškų grūdų importo draudimo Europos Sąjungos (ES) lygiu. „Grūdų kainos yra kritusios visame pasaulyje, todėl žemdirbiams nelengva.

Kai kuriems verslininkams toliau importuojant rusiškus grūdus į Lietuvą, advokatas Gintautas Bartkus mano, kad tokiai veiklai stabdyti reiktų imtis nacionalinių sankcijų. Anot jo, kadangi dalis Europos vyriausybių yra vis dar priverstos pirkti tam tikrus resursus iš Kremliaus režimo, susitarti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu gali būti sudėtinga, o procesas gali užtrukti. „Aš sakyčiau, kad mes esame nepakankamai išradingi. Mes kažkaip labai linkę kliautis ES.

Įkandin grūdų augintojų, jau ir daržovių augintojai reikalauja skubiai uždrausti žemės ūkio produktus iš Rusijos. Ūkininkai skundžiasi, kad keletą kartų pigesni agurkai ir pomidorai  plūsta į Lietuvą su lenkiškomis etiketėmis. Jei vyriausybė nieko nedarys, žemdirbiai perspėja, kad tuoj valgysime ir rusiškus svogūnus, kopūstus ar bulves. Žemės ūkio ministras teisinasi Lietuvoje draudimo įvesti negalįs ir ragina laukti europinio sprendimo.

Lietuvai nuo pirmadienio pradėjus griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus grūdus, pažeidimų nenustatoma, mažėja vežimo apimtys, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas. „Šiai dienai neturime kažkokių nustatytų pažeidimų, tiesiog pastebėjome sumažėjusį vežančiųjų grūdus kiekį“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis. Kol kas institucijos tikrina tik pašarinius grūdus.

Europos Sąjungos valstybės narės ir teisės aktų leidėjai trečiadienį pasiekė susitarimą apriboti neapmuitintą Ukrainos grūdų importą, kurį buvo leista vykdyti prasidėjus Rusijos invazijai ir kuris sulaukia aršios bloko šalių ūkininkų kritikos. Susitarimu vieniems metams pratęsiamas 2022 metais suteiktas atleidimas nuo tarifų, tačiau grūdai, taip pat kiaušiniai, paukštiena ir cukrus įtraukiami į produktų, kuriems taikomos importo apsaugos priemonės, kad pigus importas neužplūstų rinkos, sąrašą.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Kaimo reikalų komiteto parengtą rezoliuciją, kurioje siūloma kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl importo draudimo rusiškiems grūdams europiniu lygiu. Dokumentą palaikė visi 107 balsavime dalyvavę parlamentarai. Rezoliuciją pristatęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis aiškino, kad priėmus dokumentą Europai būtų parodyta, kokia kryptimi galime ir turime veikti.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti rezoliuciją dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungą (ES) uždraudimo.  Tokį dokumentą Seimui siūlo priimti Kaimo reikalų komitetas – dėl to jis apsisprendė kovo pradžioje.   „Tai mūsų idėjinis, moralinis projektas. Gal juo pavyks suvienyti Europą. ES nors nevalgys rusiškų grūdų“, – balsavimo išvakarėse BNS teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad reaguodama į gautą informaciją apie galimai Rusijos per Baltijos jūros uostus realizuojamus iš okupuotų Ukrainos teritorijų nusavintus grūdus, skubiai ėmėsi priemonių griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. „Planuojame visapusišką į Lietuvą iš padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų tikrinimą, įskaitant grūdų kilmės tyrimą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo parlamentui priimti rezoliuciąj dėl kreipimosi į Europos Komisiją (EK) raginant europiniu lygiu uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą per ES šalis.  Tokiai iniciatyvai trečiadienį komitete pritarta bendru sutarimu. „Mes kalbame apie politinį apsisprendimą, kad būtų uždraustas (rusiškų grūdų – BNS) ir importas, ir tranzitas, ir manau, kad tas politinis sprendimas gali atsispindėti.

Įvedusi vienašališką rusiškų grūdų importo ar tranzito draudimą, Lietuva rizikuotų pažeisti tarptautinius susitarimus, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Taip jis teigia kai kuriems Seimo nariams siūlant laikinai uždrausti rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos importą bei tranzitą. „Čia yra dalykas dėl Lietuvos rizikų nesilaikyti tarptautinių susitarimų“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas. „Tarptautinis susitarimas nėra su Rusija, jis nėra dvišalis.

Ukraina toliau plėtos humanitarinę programą „Grūdai iš Ukrainos". Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai paskelbė X, buvusiame „Twitter“ socialiniame tinkle, praneša „Ukrinform“. „Nuolatinė mūsų humanitarinės programos „Grūdai iš Ukrainos“ sėkmė rodo Ukrainos pasiryžimą padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, net ir tada, kai mūsų šalyje vyksta karas. Praėjusią savaitę Sudaną pasiekė 7 665 tonos ukrainietiškų kvietinių miltų.

Dalis Seimo narių siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos.  Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.

Lenkijos ūkininkai grasina blokuoti pagrindinį kelią iš Lietuvos į Europą – Via Baltica. Pasienyje jie grasina stabdyti krovininius automobilius ir tikrinti, kokius grūdus šie veža. Lenkijos ūkininkai prašo prisijungti ir lietuvius. Tačiau šie kol kas neskuba. O vežėjai jau baiminasi didžiulių spūsčių pasienyje su Lenkija.  Lenkijos ūkininkai blokuoja pasienį su Ukraina ir protestuoja prieš pigesnių ukrainietiškų grūdų srautą į Lenkiją. Protestus skatina ir rusų propaganda.

Prezidentūra palaiko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimą stabdyti ir tikrinti visus iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamus grūdus, sako šalies vadovo patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Jo teigimu, prieš apsisprendžiant, ar sekti Latvijos pavyzdžiu ir laikinai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, reikėtų išsiaiškinti, ar tai yra teisėta.   „Protingi sprendimai yra reikalingi.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako nematantis pagrindo Lenkijos ūkininkų planams tikrinti grūdų krovinius pasienyje su Lietuva aiškinantis, ar tarp jų nėra į Lenkiją grįžtančios ukrainietiškos produkcijos. „Tikrai nematome jokio pagrindo, nes bandymas įteigti, kad yra kažkokia neaiškios schemos, tai nerodo to nei faktai, nei importuojamų grūdų kiekiai“, – LRT televizijai sakė K. Navickas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi „kofinansuoti“ Ukrainos grūdų eksportą į trečiąsias šalis, taip siekdama sumažinti įtampą dėl pigių Ukrainos žemės ūkio produktų. Nepatenkinti Lenkijos ūkininkai blokuoja sienos su Ukraina perėjimo punktus ir greitkelius, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, įvežamų į Lenkijos rinką iš karo draskomos rytinės kaimynės.

Reaguodama į situaciją regione Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) griežtina iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę – įsigaliojus ministro įsakymui bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvaryčius paragino Lenkijos valdžios institucijas daryti viską, kas įmanoma, kad būtų rasti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys, atsakingi už ukrainietiškų grūdų išpylimą iš transporto priemonių ir traukinių vagonų, vykstančių per Lenkijos teritoriją. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, Ukrainos diplomatas apie tai prakalbo tinkle „X“, reaguodamas tai, kad sekmadienį buvo surengta dar viena tokio tipo provokacija.

Latvijos parlamentui praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Žemės ūkio ministerija pirmadienį žada paskelbti naujus grūdų importo ribojimus, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina, pranešė nacionalinis transliuotojas.  „Draudimas iš principo nėra paprastas pratimas, čia tiek Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiek visos tarptautinės organizacijos daro didelį spaudimą dėl pasaulinio bado.

Lenkijos ūkininkams protestuojant prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl pigių grūdų importo iš Ukrainos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lietuvos ūkininkai prie lenkų protesto neprisidės. „Ukrainietiškų grūdų Lietuvos ūkininkai neblokavo, neblokuoja ir blokuoti nežada.

Per Lietuvą toliau tranzitu vežant kad ir gana nedidelius rusiškų grūdų kiekius, norima stiprinti į šalį patenkančios šalies agresorės produkcijos kontrolę. Griežtinti patikras numatančias įstatymų pataisas kartu su kitomis institucijomis rengia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), neatmetant, jog dalis šalimi pervežamų rusiškų grūdų vis tik galimai lieka Lietuvoje.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) per šešis 2023-2024 finansinių metų mėnesius gavo 758 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais.  Per pusmetį – nuo 2023 metų liepos iki gruodžio pabaigos – „Akola group“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) viršijo 37 mln. eurų ir buvo 49 proc. mažesnis nei prieš metus, o grynasis pelnas sumažėjo 71 proc. iki 13 mln.

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai antradienį pasienyje su Ukraina atidarė du ukrainiečių prekinius vagonus ir ant bėgių išpylė Vokietijai skirtus grūdus, pranešė policija. Tai sukėlė Kyjivo pyktį ir vėl padidino įtampą tarp kaimynių. Lenkijos ūkininkai, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl pigaus importo iš rytinės kaimynės, blokuoja ukrainiečių sunkvežimių įvažiavimą į savo šalį, o tai pakenkė draugiškiems Varšuvos ir Kyjivo santykiams.

Latvijos praėjusių metų grūdų derlius, palyginti su 2022-ųjų, sumažėjo 16,3 proc. iki 2,716 mln. tonų, pranešė nacionalinės statistikos tarnyba. Grūdinių kultūrų pasėlių plotai pernai buvo 2,2 proc. didesni nei užpernai – 797,4 tūkst. hektarų, tačiau vidutinis derlingumas dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo kukliausias per pastaruosius penkerius metus ir siekė 34,1 centnerio nuo hektaro. Žiemkenčių derlius sumenko 15,7 proc. iki 2,102 mln. tonų, vasarinių javų – 18,3 proc. iki 614 tūkst. tonų.

Lenkijos žemės ūkio ministras atsiprašė už incidentą pasienyje su Ukraina, kai lenkų ūkininkai per protestus išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį ir taip padidino įtampą tarp sąjungininkių. Praėjusią savaitę lenkų ūkininkai per naujausius protestus užblokavo tris sienos su Ukraina kirtimo punktus, piktindamiesi, jų nuomone, nesąžininga ukrainietiškų grūdų importo į Europos Sąjungą konkurencija.

Latvija neuždraus rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per savo teritoriją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, pareiškė žemės ūkio ministras Armandas Krauzė. Pasak jo, Žemės ūkio ministerija jau pradėjo rengti įstatymo projektą, pagal kurį įvežant ir išmuitinant grūdus Latvijoje bus būtina nurodyti pristatymo vietą – Latviją ar kitą ES šalį.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų svarstyti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo įtraukimą į sankcijų reglamentą. Pasak jo, ES sankcijos turėtų maksimalų poveikį kovojant prieš šios produkcijos gabenimą.