Rusijos vyriausybei netrūksta geros valios, sakė S. Lavrovas Naujajame Delyje vykstančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, kurio dalyvės save laiko atsvara Vakarams.
Dėl Rusijos smūgių svarbiems sektoriams kenčia Ukrainos ekonomika
Intensyvėjantys Rusijos smūgiai, nukreipti į svarbius šalies sektorius, trikdo Ukrainos ekonomiką, o šalies BVP 2026-aisiais gali smukti 1,5 proc., šeštadienį pranešė Kyjivo pareigūnai, įspėdami apie artėjančią „labai sunkią“ žiemą.
Per 4,5 karo metų Rusija nuniokojo Ukrainos energetikos sektorių, o nuo šios vasaros suintensyvino raketų ir dronų kampaniją, kurią Kyjivui vis sunkiau atremti.
Tai smarkiai apribojo grūdų eksportą Juodąja jūra, kuris yra vienas svarbiausių Kyjivo pajamų šaltinių.
Smūgiai taip pat taikomi plieno gamybos įmonėms, kitiems svarbiems sektoriams, tiekimo grandinėms, ypač geležinkelių transporte, bei dideliems sandėliams.
„Ekonomika atsidūrė sunkiausioje padėtyje“, – per kasmetinį Jaltos Europos strategijos forumą Kyjive pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis.
Jis pabrėžė, kad smūgių intensyvumas ir sugriovimų mastas išaugo.
„Numatome labai sunkią žiemą tiek kritinės infrastruktūros atžvilgiu, kurią kasdien naikina Rusijos atakos, tiek ir bendrų ekonominių sąlygų šalyje atžvilgiu“, – teigė Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka.
Anot ministro, tokie sugriovimai ir jūrų uostų blokada tikriausiai sumažins šalies BVP 1,5 proc., o kai kurie Vakarų ekspertai situaciją vadina „katastrofiška“.
Augančios karo išlaidos
Ukrainos parlamento Biudžeto komiteto pirmininkė Roksolana Pidlasa pateikė niūrią prognozę.
„Gali būti ir blogiau, bet jau dabar yra blogai“, – sakė ji tame pačiame forume.
„Rusija specialiai taikosi į pajamas generuojančias pramonės šakas, puldama grūdų koridorius, jūrų uostus ir metalurgijos gamyklas“, – pabrėžė ji.
„Tai nėra kažkas, ką būtų galima greitai atstatyti“, – teigė ji.
Didžiausia Ukrainos plieno gamykla „ArcelorMittal Kryvyi Rih“ šeštadienį pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį žuvo du jos darbuotojai, o infrastruktūra buvo apgadinta.
Kyjivas taip pat suintensyvino atsakomuosius smūgius Rusijos naftos objektams, gamykloms ir sandėliams.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad jo kolega JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) darys spaudimą Rusijai, jog būtų atnaujinta Juodosios jūros uostų veikla ir abipusiai sustabdyti smūgiai energetikos objektams.
Jis įspėjo apie maisto krizės grėsmę Afrikos ir Azijos šalims, pažymėdamas, kad Maskva taip pat negali eksportuoti savo grūdų per Juodąją jūrą. Abi valstybės yra svarbios pasaulinės grūdų tiekėjos.
Maisto ir energetikos paliaubos
„Bent jau, jei taika šiandien neįmanoma (...) galime bent išspręsti energetikos paliaubų, maisto paliaubų, aprūpinimo maistu klausimą; tokie sprendimai gali būti priimti“, – šį savaitgalį jis kalbėjo Kyjivo forume.
Jis paragino šiuos klausimus spręsti dabar, o ne žiemą.
Tuo pat metu Ukrainos karinės išlaidos auga.
Tačiau parlamentui sunku patvirtinti siūlomus įstatymus, įskaitant nepopuliarias priemones, pavyzdžiui, muitų įvedimą siuntoms iš užsienio, kurios skirtos pajamoms didinti.
Kremlius: Putino ir Zelenskio susitikimas G20 viršūnių susitikime „neįmanomas“
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas G20 viršūnių susitikime Majamyje yra „neįmanomas“ – šeštadienį Naujajame Delyje agentūrai AFP pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atmesdamas Ukrainos vadovo pasiūlymą.
„Tai neįmanoma“, – sakė D. Peskovas, pakartodamas Maskvos reikalavimą, kad susitikimas gali įvykti tik Rusijos sostinėje. AFP paklaustas, ar Kremlius svarsto alternatyvią vietą, D. Peskovas atsakė: „Esame pasirengę susitikti su juo Maskvoje.“
Per Rusijos dronų smūgius Kyjivo srityje žuvo žmogus
Pastarąją parą per Rusijos dronų atakas Ukrainos Kyjivo srityje žuvo vienas žmogus, o dar trys – tarp jų ir vaikas – buvo sužeisti.
Apie tai socialinėje platformoje „Telegram“ paskelbė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Pasak jo, sužeistas vyras buvo hospitalizuotas. Moteris ir vaikas patyrė šoką ir jiems medicininė pagalba buvo suteikta įvykio vietoje.
Smūgiai buvo užfiksuoti Brovarų, Obuchivo, Bučos, Borispilio ir Vyšhorodo rajonuose.
Žala buvo padaryta 15-oje vietų: apgadinti 7 nuosavi gyvenamieji namai, transporto priemonės, sandėliai ir angarai, taip pat elektros perdavimo linija.
Didžiausia žala buvo padaryta Obuchivo rajone, kur buvo apgadinti 6 pastatai, įskaitant 4 nuosavus gyvenamuosius namus.
Sprogimų vietose dirbo gelbėtojų ir pagalbos tarnybos, kurios padėjo žmonėms ir vertino padarytą žalą, teigė T. Tkačenka.
Vokietija įtaria, kad Rusijos žvalgyba surengė hibridinę ataką Leipcige
Vokietijos saugumo pareigūnai įtaria, kad Rusijos karinė žvalgyba padėjo suplanuoti rugpjūčio mėnesį įvykdytą „hibridinę ataką“, kai Leipcigo oro uoste buvo rasti dronai su sprogmenimis.
Šeštadienį laikraštis „Welt Am Sonntag“ paskelbė, kad, Vokietijos pareigūnų manymu, Rusijos pilietis Olegas L., iš Rusijos Federacijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU), buvo išpuolio Leipcigo oro uoste „logistikos koordinatorius“.
Straipsnyje rašoma, kad buvo nustatytas ir antrasis įtariamasis – Baltarusijos pilietis Andrejus K.
Teigiama, kad gavus tokius duomenis Berlynas nusprendė apkaltinti Rusiją dėl incidento ir paskelbti sankcijas, įskaitant Rusijos konsulato Bonoje ir Rusijos kultūros centro Berlyne uždarymą.
Tačiau Rusija neigia savo atsakomybę už incidentą Leipcigo oro uoste.
Vokietijos tyrėjai mano, kad Olegas L. į šalį atvyko iš Turkijos, o vėliau per Berlyno oro uostą išvyko į Serbiją ir dabar yra Rusijoje.
Tiesioginiai skrydžiai tarp Vokietijos ir Rusijos buvo sustabdyti nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo pilno masto invaziją prieš Ukrainą.
Pasak „Welt Am Sonntag“, nors Olegui L. atvykus į Vokietiją šios šalies pareigūnai žinojo apie jo ryšius su GRU, tačiau jis nebuvo stebimas.
Nurodoma, kad įtariamieji buvo nustatyti remiantis oro uoste rastais DNR pėdsakais.
Manoma, kad dronuose panaudoti sprogmenys galėjo būti įvežti į Vokietiją iš Bulgarijos ir Serbijos, paslėpus juos sunkvežimiuose.
Rugpjūčio 4 d. vakarą dronas su sprogmenimis buvo rastas saugomoje krovinių aptarnavimo zonoje Leipcigo oro uoste, netoli Ukrainos krovininio lėktuvo. Oro uostas veikia kaip karinių krovinių transportavimo centras.
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros BfV atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP sakė „dėl vykstančio tyrimo“ negalinti komentuoti šio žiniasklaidos pranešimo.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, Vokietija tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų ir dėl to susiduria su išaugusiu diversijų, kibernetinių atakų ir kitokių sąmokslų skaičiumi, o dėl to dažniausiai įtariama Maskva.
Per naktines Rusijos atakas Ukrainoje žuvo keturi žmonės
Per naktinius Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, iš kurių du – pietiniame Zaporižios mieste, o dar du – „ArcelorMittal“ gamykloje centriniame Kryvyj Rihe, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai ir plieno gamintoja.
„ArcelorMittal Kryvyj Rih“ praneša, kad praėjusią naktį į mūsų gamyklą pataikė agresorės šalies raketa“, – „Telegram“ tinkle nurodė pasaulinio plieno milžino padalinys, pridurdamas, kad buvo rasti dviejų žmonių palaikai.
„Pabrėžiame, kad mūsų gamykla yra civilinis kasybos ir metalurgijos pramonės objektas, ir griežtai smerkiame šias klastingas priešo atakas“, – tęsė bendrovė, pažymėdama, kad buvo apgadinti ir gamybiniai pajėgumai.
Rusija, 2022 metų vasarį įsiveržusi į Ukrainą, intensyvina raketų ir dronų atakas, nukreiptas į civilinės infrastruktūros objektus.
Vietos pareigūnų duomenimis, per naktinį smūgį Zaporižioje, sugriovusį namą, taip pat žuvo du žmonės.
„Tai buvo visiškas teroras“, – naujienų agentūrai AFP sakė 56 metų vietos gyventoja Liudmila.
Pietiniame Odesos uostamiestyje per Rusijos raketų ir dronų atakas buvo apgadinti gyvenamieji namai, sugriauti ištisi aukštai, o 35 žmonės sužeisti, pranešė regiono gubernatorius Olehas Kiperis.
Tuo tarpu Kyjivas padidino tolimojo nuotolio smūgių skaičių Rusijos teritorijoje, ypač taikydamasis į naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos sandėlius. Ši eskalacija lėmė didžiausią civilių aukų skaičių nuo karo pradžios.
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino savo kolegą iš JAV Donaldą Trumpą įvesti „griežtas“ ir neatidėliotinas sankcijas Rusijai, kad būtų apribotas jos pajėgumas gaminti raketas.
JAV tarpininkaujamos diplomatinės pastangos užbaigti konfliktą kol kas apčiuopiamų rezultatų nedavė.
Zelenskis prakalbo apie galimą susitikimą su Putinu: „Mes turime susitikti, pasikalbėti ir priimti sprendimus“
Rusija kitą savaitę nusiųs savo atstovus į Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių energetikos ministrų susitikimą Hiustone, JAV, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės gruodžio mėnesį susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Rusijos delegacija dalyvaus energetikos ministrų susitikime, kuris vyks rugsėjo 14–16 d. Hiustone, JAV pirmininkaujant G20“, – Rusijos ambasadorius, atsakingas už su G20 susijusius klausimus, Maratas Berdejevas paskelbė socialinėje platformoje „Telegram“.
Jis pridėjo, kad Rusijos delegacijoje bus energetikos, užsienio reikalų ir gamtinių išteklių ministerijų atstovai.
Tai, kad rusai vėl dalyvaus G20 renginyje, paaiškėjo po to, kai anksčiau rugsėjo mėnesį Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas buvo pakviestas į G20 finansų ministrų susitikimą Šiaurės Karolinos valstijoje, o tai sukėlė Ukrainos ir Europos sąjungininkų nepasitenkinimą.
„Manome, kad dabar ne laikas normalizuoti santykius su Rusija ar jai dalyvauti tokiose derybose“, – pareiškė Valdis Dombrovskis, Europos Sąjungos komisaras atsakingas už ekonomiką.
Vis dėlto, V. Zelenskis pats neatmeta galimybės susitikti su V. Putinu per G20 viršūnių susitikimą vėliau šiais metais.
„Taip, be abejo, mes turime atvykti. Mes turime susitikti, pasikalbėti ir priimti sprendimus“, – V. Zelenskis sakė duodamas interviu „Deutsche Welle“.
G20 viršūnių susitikimas Majamyje įvyks gruodžio 14–15 d. Remiantis oficialioje renginio svetainėje pateikta informacija, Ukraina kol kas neįtraukta tarp šalių, nepriklausančių G20, kurios būtų pakviestos dalyvauti renginyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė kol kas nenusprendęs, ar kviesti V. Putiną į G20 renginį Majamyje. Tai yra jautrus klausimas, nes Rusija toliau kariauja prieš Ukrainą.
Pastaruoju metu Vašingtonas sustiprino pastangas ieškoti sprendimo, kaip įveikti diplomatinę aklavietę Rusijai vykdant plataus masto invaziją prieš Ukrainą, kurią ji pradėjo 2022 m. vasario 24 d.
D. Trumpas neseniai savo pasiuntinius Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį nusiuntė į Maskvą ir Kyjivą tartis dėl karo užbaigimo.
Odesos srityje per Rusijos ataką sužalota 17 žmonių
Per masinę Rusijos ataką prieš Ukrainą Odesos srityje sužalota 17 žmonių.
Apie tai socialinėje platformoje „Telegram“ paskelbė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Šiuo metu žinoma, kad per masinę Rusijos ataką Odesos srityje buvo sužeista 17 žmonių. Gelbėtojai, pagalbos organizacijos, savivaldybių ir specialiosios tarnybos dirba įvykių vietose. Nukentėjusių pastatų gyventojams teikiama būtina pagalba. Išdaužti langai laikinai uždengiami“, – sakė O. Kiperis.
Per Rusijos raketų ir dronų ataką Odesos mieste buvo apgriautas daugiaaukštis pastatas, socialinėje platformoje „Telegram“ paskelbė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Rusai taip pat smogė Kryvyj Rihui, kur žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti.
Per Rusijos drono ataką Zaporižioje buvo sugriautas gyvenamasis namas. Žuvo du žmonės – 64 metų moteris ir 37 metų vyras. Dar viena 59 metų moteris buvo sužeista.
Rusų pajėgos taip pat atakavo degalinę Charkive, kur vienas žmogus, o du buvo sužaloti.
Politikai atmeta Putino atstovo grasinimus: Lietuva jau yra Rusijos taikinys
Kremliaus spaudos sekretoriui Dmitrijui Peskovui perspėjus, kad Lietuvos teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti joje branduolinį ginklą, mūsų politikai tokį pareiškimą vertina kaip Maskvos spaudimo ir gąsdinimo priemonę. Pasak jų, Lietuva jau yra Rusijos taikinys dėl savo narystės NATO, o D. Peskovo grasinimai neturėtų lemti valstybės sprendimų.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai D. Peskovui penktadienį perspėjo, kad Lietuvos teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti joje branduolinį ginklą.
Šiuo metu Seime svarstomas siūlymas išbraukti Konstitucijos straipsnį, draudžiantį mūsų šalyje masinio naikinimo ginklus.
Ragina žiūrėti oriai
Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas D. Peskovo pareiškimą pavadino politinio ir psichologinio spaudimo priemone.
„Tikrai reikia žiūrėti oriai ir ramiai į tokias šnekas, tikrai to buvo galima tikėtis“, – Eltai sakė jis.
Politiko teigimu, tokia Rusijos taktika nėra nei nauja, nei išskirtinė. Jis pabrėžė, kad visas NATO yra Rusijos taikinys, todėl Konstitucijos nuostatos pakeitimas savaime nepakeistų Lietuvos statuso.
„Visas NATO yra Rusijos Federacijos taikinys“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, Lietuva turi užtikrinti, kad jai būtų taikoma visa NATO atgrasymo sistema, įskaitant branduolinį skėtį. Politiko vertinimu, branduolinis atgrasymas yra viena iš pagrindinių priemonių, leidžiančių užtikrinti taiką.
„Rusai nepuola stiprių“, – sakė L. Kasčiūnas, pabrėždamas, kad Lietuvos saugumas priklauso ir nuo šalies gebėjimo visapusiškai išnaudoti NATO suteikiamas gynybos galimybes.
Negalime būti silpnąja NATO grandimi
Valdančiosios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos bei parlamento NSGK narys Dainius Gaižauskas taip pat pabrėžė, kad Lietuva potencialiu Rusijos taikiniu tapo dar įstojusi į NATO.
Jo teigimu, Kremliaus perspėjimai apie galimą branduolinę ataką nėra nauji. Anot politiko, D. Peskovo žinutė skirta Rusijos vidaus auditorijai parodyti, kad Maskva gali daryti spaudimą Vakarams, taip pat NATO šalių gyventojams įbauginti.
„Mes tapome branduolinio aljanso valstybe įstoję į NATO. Tik tiek, kad mes patys to ginklo neturime“, – sakė D. Gaižauskas.
Politiko vertinimu, Konstitucijos pakeitimas reikalingas tam, kad Lietuva galėtų visapusiškai pasinaudoti NATO teikiamomis gynybos galimybėmis. Anot jo, priešingu atveju šalis rizikuotų tapti silpnąja Aljanso grandimi.
„Jeigu mes neturime infrastruktūros, teisinio pagrindo, kad, pavyzdžiui, į Lietuvą galėtų atskristi F-35 ar kiti moderniausi orlaiviai, mes tampame silpnąja grandimi“, – akcentavo D. Gaižauskas.
Geriausia reakcija – ignoravimas
Valdančiosios Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas D. Peskovo pareiškimą taip pat vertino kaip psichologinio ir politinio spaudimo priemonę. Jo teigimu, panašiai Rusija anksčiau gąsdino ir NATO narystės siekusias valstybes – Suomiją bei Švediją.
„Aš manau, kad tai yra psichologinis ir politinis spaudimas“, – Eltai sakė R. Motuzas.
Jo vertinimu, Rusija tokiais pareiškimais siekia daryti spaudimą šalia jos esančioms valstybėms, kad šios nestiprintų savo gynybos ir neturėtų atsako į galimas grėsmes.
Politikas ragino į Maskvos pareiškimus nereaguoti, nes, anot jo, reakcijos Rusijai yra naudingos.
„Ignoravimas yra pati geriausia laikysena šioje situacijoje“, – teigė jis.
Tikisi priimti dar šią Seimo sesiją
ELTA primena, kad Seimas rudens sesijoje ketina apsispręsti dėl siūlymo išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Šiuo metu Konstitucija numato, kad šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
D. Peskovas, komentuodamas planuojamus Konstitucijos pakeitimus, perspėjo, kad Lietuva taptų Rusijos branduolinių ginklų taikiniu, jei jos teritorijoje būtų dislokuoti į šalį nutaikyti branduoliniai ginklai. Kremliaus atstovas tokį sprendimą pavadino labai rimtu žingsniu eskalacijos link.
Ukraina numušė 9 Rusijos raketas ir 101 droną
Ukrainos oro gynyba penktadienio vakarą neutralizavo 6 Rusijos paleistas sparnuotąsias raketas „Kalibr“, vieną sparnuotąją raketą „Banderol“, dvi iš lėktuvų paleistas raketas „Ch-59/69“ ir 101 smogiamąjį droną.
Tokius duomenis Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienį paskelbė socialinėje platformoje „Telegram“.
Rusija penktadienį 18 val. pradėtos atakos metu panaudojo balistines raketas „Iskander-M/KN-23“, paleistas iš Voronežo ir Rostovo sričių Rusijoje ir laikinai okupuoto Krymo.
Iš laivų Juodojoje jūroje Rusija paleido 8 sparnuotąsias raketas „Kalibr“.
Iš karo lėktuvų virš Juodosios jūros buvo paleistos 6 raketos „Ch-59/69“.
Rusija Ukrainą taip pat puolė pasitelkusi 129 „Shahed“ tipo dronus (pusė iš jų su reaktyviniais varikliais), raketas „S8000 Banderol“ ir dronų imitacijas „Parodija“ iš Kursko ir Oriolo Rusijoje, laikinai okupuotos Donecko srities dalies ir Hvardijskės, laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje.
Pagrindinis išpuolio taikinys buvo Odesos sritis.
Nuo šios atakos Ukrainą gynė Karinės oro pajėgos, oro gynybos raketų pajėgos, radioelektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios šaulių grupės.
Preliminariais duomenimis iki 8 val. 30 min. ryto buvo numušta ar nukenksminta 110 taikinių, įskaitant 6 sparnuotąsias raketas „Kalibr“, vieną raketą „S8000 Banderol“, dvi raketas „Ch-59/69“, 101 droną, įskaitant „Shahed“ ir „Gerbera“ tipo dronus.
Priešo raketų ir smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai buvo užfiksuoti 20-yje vietovių, o numuštų taikinių nuolaužos nukrito 4-ose vietovėse.
Rusija Ukrainoje prarado dar 1,5 tūkst. karių
Pastarąją parą Rusija kare prieš Ukrainą neteko apie 1,5 tūkst. kareivių.
Naujausius duomenis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, iki šių metų rugsėjo 12 d. žuvo arba buvo sužalota iš viso apie 1 505 380 Rusijos kareivių.
Per šį laikotarpį Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino iš viso 12 342 Rusijos tankus (+1 per parą), 25 322 šarvuotąsias kovos mašinas (+10), 49 601 artilerijos sistemą (+85), 2 115 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+6), 1 633 oro gynybos sistemas (+11), 442 karo lėktuvus (+1), 356 sraigtasparnius (+0), 2 586 antžemines robotų sistemas (+13), 512 175 dronus (+2 045), 5 103 sparnuotąsias raketas (+0), 35 karo laivus ir katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 147 849 transporto priemones ir kuro cisternas (+638), 4 676 specialiosios technikos vienetus (+10).
Generalinis štabas nuolat atnaujina duomenis apie priešo nuostolius.
Putino marionetė užsipuolė Lietuvą: jie „išnyks iš pasaulio žemėlapio“
Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pagrasino, kad „Lietuva išnyks iš pasaulio žemėlapio“, jeigu jos teritorijoje bus dislokuota bet kokia ginkluotė, įskaitant branduolinę, o NATO neva negins Lietuvos.
Apie tai praneša naujienų portalas „RBC Ukraine“ remdamasis socialinės platformos „Telegram“ kanalu „Clash Report“.
Pasak buvusio Rusijos prezidento, Maskva gali laikyti branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje pretekstu kariniam atsakui.
„Kaip suprantu, jie pareiškė, kad būtų neblogai pakeisti Konstituciją – kurioje įtvirtinta, kad šioje „didelėje“ Baltijos valstybėje nebus branduolinio ginklo – ir sudaryti prielaidas bet kokių ginklų, įskaitant ir branduolinių, dislokavimui“, – sakė D. Medvedevas.
„Jie, kvailiukai, nesupranta, kad jeigu, neduok Dieve, kas nors panašaus įvyks ir mums reikės reaguoti į jų veiksmus, įskaitant ir Lietuvoje, tai jų niekas neužstos. Net jeigu ten bus išdegęs laukas, jokios kitos šalys už juos nekariaus“, – aiškino Rusijos politikas.
Anot jo, NATO 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos principo nebūtų įgyvendintas.
„Visi tai pripažįsta. Nes jeigu jis būtų įgyvendintas, būtų globali katastrofa, pasaulinė. Jie ne kvailiai, bet Lietuva išnyks iš pasaulio žemėlapio“, – pareiškė D. Medvedevas.
„RBC Ukraine“ primena, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūrio į NATO Europos valstybės svarsto įvairius variantus dėl branduolinės gynybos.
Pavyzdžiui, 2026 m. birželio pabaigoje Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas pasirašė branduolinės energetikos įstatymo pataisas. Šis žingsnis galutinai leido įvežti, pervežti ir laikyti branduolinius ginklus šalies teritorijoje, siekiant integruotis į NATO gynybos sistemą.
Tuo metu Prancūzija ir Lenkija pradėjo konkrečias derybas dėl „branduolinio skėčio“, t. y. saugumo garantijos, kad Prancūzija gintų Lenkiją branduoline ginkluote. Šalys surengė pirmąjį specialiosios koordinacinės grupės posėdį.
Be to, Vokietija oficialiai sutiko dalyvauti Prancūzijos strateginių branduolinių pajėgų pratybose. Iki šiol šalys veikė atskirai, tačiau dabar bendra strategija turėtų sustiprinti stabilumą ES.
Tuo metu Lietuvos Seimas rudens sesijoje ketina apsispręsti dėl siūlymo išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Lavrovas: Rusija pasirengusi derėtis, tačiau neskelbs ugnies nutraukimo
Rusija yra pasirengusi derėtis su Kyjivu, tačiau tuo pačiu metu nesiruošia skelbti ugnies nutraukimo kare su Ukraina, teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“.
Rusijos vyriausybei netrūksta geros valios, sakė S. Lavrovas Naujajame Delyje vykstančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, kurio dalyvės save laiko atsvara Vakarams.
„Mes tebesame pasirengę deryboms, tačiau karinė operacija derybų metu nebus sustabdyta“, – sakė ilgametis Rusijos užsienio reikalų ministras.
Jis pakartojo Maskvos pasiūlymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui surengti derybas.
„Jei jis nori susitikti, tegul atvyksta. Tai jau yra milžiniškas geros valios gestas iš mūsų pusės“, – sakė S. Lavrovas, dar kartą pakviesdamas jį atvykti į Maskvą deryboms.
V. Zelenskis kategoriškai atmetė šį pasiūlymą, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jam pateikė prieš kelis mėnesius.
Jungtinės Amerikos Valstijos stengiasi vėl užmegzti derybas tarp Maskvos ir Kyjivo. Spėliojama, kad galimas trišalis viršūnių susitikimas tarp V. Putino, V. Zelensko ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.
BRICS pavadinimas kilęs iš pirmų penkių šios šalių grupės narių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos. Jos narės taip pat yra Saudo Arabija, Iranas, Egiptas, Etiopija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Indonezija.