„Saugokitės grįžtančio kario – neįgalaus ir kupino apmaudo“, – savo naujausiame komentare V. Putiną perspėja jis.
Putino laukiantis išbandymas
Jau šį savaitgalį V. Putino laukia tam tikras išbandymas – vyksta Valstybės Dūmos rinkimai. Jie gali atskleisti Rusijoje vyraujantį karo nuovargį ir paties V. Putino, kaip strateginio vado, nesėkmes.
Beveik neabejojama, kad rinkimų rezultatai Rusijoje bus klastojami. Iš rinkimų neseniai buvo pašalinta vienintelė kritiškai nusiteikusi partija „Jabloko“.
V. Putino partija „Vieninga Rusija“ į savo kandidatų sąrašą įtraukė keletą karo veteranų, kruopščiai atrinktų vadinamosios specialiosios karinės operacijos (taip Kremlius vadina karą prieš Ukrainą) rėmėjų.
„Visa mašina buvo paleista taip, kad Putinas gautų „superdaugumą“ – daugiau nei 300 vietų iš 450 – kuri leistų jam didinti gynybos išlaidas, priimti dar daugiau saugumo įstatymų ir keisti konstituciją be būtinybės „Vieningajai Rusijai“ sudaryti sandėrius su opozicija.
Jei Putinas to nepasiektų, tai būtų jo pažeidžiamumo ženklas ir taptų starto šūviu tyliai užkulisinei kovai dėl įpėdinio, kai 2030 m. baigsis jo kadencija Kremliuje. Jis netrukus gali tapti „lame duck“ (prezidentu, netekusiu realios įtakos)“ – rašo R. Boyes.
Auga rusų nepasitenkinimas
Komentaro autorius pastebi, kad Rusijos rinkėjai turi daug priežasčių skųstis. Karas tapo ekonomine našta: milžiniški ištekliai nukreipiami į kariuomenę, civilinė ekonomika nyksta, ribojamas mobiliojo interneto naudojimas, jaučiamas Ukrainos atakų poveikis „Wildberries“ ir „Ozon“ sandėliams, o prie degalinių susidaro ilgos eilės.
„Todėl susilaikymas nuo balsavimo už „Vieningąją Rusiją“ būtų tiesioginis būdas išreikšti prieštaravimą Putino karui. Putino reitingas vis dar yra stebėtinai aukštas, o „Levada“ centro apklausos tik visai neseniai užfiksavo paramos sumažėjimą nuo 70 procentų karo pradžioje iki maždaug 60 procentų dabar. Kas pasikeitė, tai normalumo jausmas, saugus kelias į gerovę, kuris kadaise buvo Putino įvaizdžio dalis“, – rašo apžvalgininkas.
Rusų apklausos rodo, kad mažesnė dalis rusų nori tęsti karą prieš Ukrainą, o didesnė dalis palaiko taikos derybas. Pastebima, kad dalis rusų ragina užbaigti karą, ypatingai nesirūpina ideologiniais dalykais.
„Tačiau svarbiausia yra tai, kad Putinas, paskatintas puikių rezultatų Dūmoje, drąsiai imtųsi naujos mobilizacijos bangos. Pirmoji mobilizacija 2022 m. rudenį pakenkė jo populiarumui ir privertė dešimtis tūkstančių jaunų rusų vyrų pabėgti iš šalies“, – rašoma komentare.
Putino siekis gauti Donbasą
Rusija nori užimti visą Donbaso regioną.
„Remiantis vienu Ukrainos žvalgybos skaičiavimu, Rusijai, norint užimti likusias Ukrainos kontroliuojamas Donbaso teritorijas, reikėtų pakankamai karių, kad kas mėnesį būtų galima pakeisti 55–60 000 aukų. Volodymyras Zelenskis teigia, kad šiais metais iki šiol žuvo arba buvo sužeista 267 000 rusų.
Spėjama, kad Putinas vengs nustatyti konkretų mobilizacijos skaičių, kad nebūtų atbaidęs ar supykdęs visos kartos. Vien mobilizacijos grėsmė verčia kai kuriuos jaunuosius rusus svarstyti galimybę stoti į kariuomenę kaip sutartinius karius, net jei tik tam, kad išlaikytų bent šiek tiek kontrolės savo likimu – ir galbūt tikėdamiesi, kad kitų metų pradžioje gali būti paskelbtos paliaubos.
Daugelis tų, kurie buvo pašaukti per 2022 m. mobilizaciją, buvo įtikinti, kad po metų jie bus paleisti, tačiau vis dar tarnauja.
Visa tai lemia esminį pasitikėjimo žlugimą tarp jaunimo – sužeistų ar ne – ir tų, kurie buvo paaukštinti Putino valdymo laikotarpiu, jei ne paties prezidento“, – pastebi R. Boyes.
V. Putinas, anot autoriaus, pateko į istorinę mirties kilpą – karo užsienyje laimėjimas ar pralaimėjimas kelia politinę riziką Kremliui.
„Arba dėl to, kad tarp nugalėjusių, bet menkai apdovanotų veteranų kyla nerealistiški lūkesčiai, arba dėl to, kad net absoliutistinio lyderio galios nepakanka, kad politiškai beprasmiško karo sužeistuosius ir psichologiškai pažeistus išgyvenusius paverstų laimingais ir ištikimais piliečiais.
Yra tokių, kurie giria Putiną už tai, kad jis apskritai surengė Dūmos rinkimus – Zelenskis labai nenoriai sutiko surengti (tiesa, kur kas laisvesnius) Ukrainos rinkimus karo metu. Tačiau tai nėra esmė. Putinas neturi kito pasirinkimo, kaip tik apsimesti, kad jo valdžios aparatas veikia įprastai. Jį nuolat kamuoja baimė, kad jis neturi nė menkiausio supratimo, kaip valdyti pokarinę Rusijos visuomenę, kaip nukreipti visas tamsias jėgas, išlaisvintas šio ilgo, purvinio konflikto“, – priduriama komentare.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
