Šiuo metu Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Medvedevas pagrasino atsakomaisiais veiksmais, jei būtų mėginama sutrikdyti šios sistemos veikimą.
Merzas: Vokietija siekia paspartinti Ukrainos stojimą į ES
Vokietija remia Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) spartinimą ir šiuo klausimu dirba su partneriais Briuselyje.
Tai sekmadienį Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Norime paspartinti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. Norime, kad šis procesas vyktų greičiau, ir šiuo tikslu dirbame Briuselyje“, – sakė F. Merzas.
Jis pažymėjo, kad per Kyjive vykusius pokalbius su V. Zelenskiu taip pat buvo aptarta Ukrainos europinė perspektyva.
Jis pridūrė, kad Ukraina vykdo reformas teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse.
„Labai palankiai vertinu tai, kad prezidentas dar kartą mus tuo patikino. Šios reformos yra svarbios tolesnės finansinės paramos išmokėjimui. Vyriausybei ir parlamentui čia tenka ypatinga bendra atsakomybė“, – teigė F. Merzas.
F. Merzas tuo pačiu nurodė, kad per tolesnius pokalbius su V. Zelenskiu ketina išsamiau aptarti anksčiau savo pasiūlytą asocijuotosios narystės Ukrainai idėją.
Kaip jau skelbta, Ukraina ketina kuo greičiau užbaigti stojimo į ES procesą ir tikisi integruotis jau 2027 m., kartu nepažeisdama pagrindinių plėtros proceso taisyklių ir metodikos.
Ukrainos dronai oro bazėje Adygėjoje smogė į du Rusijos naikintuvus
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) valdomi dronai kariniame aerodrome Rusijos Adygėjos Respublikoje smogė į Rusijos naikintuvus Su-35 ir Su-34.
SBU apie tai pranešė pareiškime, su kuriuo susipažino „Ukrinform“.
„Praėjusią naktį Ukrainos saugumo tarnyba sėkmingai atakavo Chanskajos oro bazę Rusijos Adygėjos Respublikoje. Atstumas iki taikinio buvo apie 500 km“, – nurodė SBU.
SBU Specialiųjų operacijų centro „A“ valdomi dronai smogė į Su-35 – daugiafunkcį naikintuvą, laikomą vienu pažangiausių Rusijos kovinių orlaivių. Jo eksporto vertė siekia apie 100 mln. JAV dolerių (maždaug 88,8 mln. eurų).
Taip pat buvo smogta į Su-34. Tai naikintuvas-bombonešis ir vienas iš pagrindinių Rusijos taktinės aviacijos orlaivių. Jo eksporto vertė siekia apie 50 mln. JAV dolerių (44,4 mln. eurų).
Be to, buvo smogta į aerodrome esantį šaudmenų sandėlį.
Kaip jau skelbta, Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos Anapoje sunaikino Rusijos naikintuvą Su-33, sraigtasparnį Mi-8 ir dvi elektroninės karybos sistemas.
Vokietija skyrė Ukrainai daugiau nei 1,3 mlrd. eurų paramą
Vokietija sekmadienį paskelbė apie naują, daugiau nei 1,3 mlrd. eurų vertės paramos paketą Ukrainai, apimantį lėšas dronams perėmėjams ir paramą energetikos sektoriui, rašo „The Kyiv Independent“.
Apie šį paketą bendroje spaudos konferencijoje Kyjive pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas).
V. Zelenskis teigė, kad į paketą įtraukta skubiai reikalinga ginkluotė, parama Ukrainos energetikos sektoriui ir finansavimas naujų perėmėjų gamybai, specialiai pritaikytų kovai su Rusijos reaktyviniais atakos dronais.
„Tai ginklai, kurie padės dabar, parama mūsų energetikos sektoriui – tai labai svarbu“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pakete numatytas 1 mlrd. eurų karinei pagalbai ir maždaug 350 mln. eurų parama energetikos sektoriui, apimanti lėšas generatoriams ir per Rusijos atakas apgadintai infrastruktūrai remontuoti.
„Tai greitai ir pastebimai sustiprins Ukrainos oro gynybą, o šis pastiprinimas yra skubiai reikalingas“, – nurodė F. Merzas.
Jis pridūrė, kad energetikos paketas skirtas sušvelninti Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai poveikį artėjant žiemai.
Zelenskis: sutikome dalyvauti trišaliame susitikime JAE, dabar eilė Rusijai tarti žodį
Ukraina yra pasirengusi dalyvauti techninio lygmens derybose Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) arba kitoje JAV atstovų pasiūlytoje šalyje, o dabar sprendimą turi priimti Rusija. Apie tai per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Kyjive sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Amerikiečiai šiandien palaiko ryšį su Ukraina ir Rusija ir siūlo iki spalio pabaigos surengti trišalį techninio lygmens susitikimą. Vakar jiems patvirtinau, kad (...) esame pasirengę (dalyvauti susitikime – ELTA) Emyratuose arba kitoje Amerikos pasiūlytoje šalyje“, – sakė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Pasak jo, JAV dabar pateikė šį pasiūlymą Rusijai ir laukia jos atsakymo.
„Į pasiūlymą dėl derybų atsakome teigiamai“, – sakė V. Zelenskis.
Kaip skelbta, V. Zelenskis anksčiau sakė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė rengti trišalį techninio lygmens Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimą.
Per Rusijos smūgį Šiauriniam tiltui Kyjive sužeisti du žmonės
Sekmadienį per Rusijos smūgį Šiauriniam tiltui Kyjive buvo sužeisti du žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Per priešo smūgį Šiauriniam tiltui sostinėje sužeisti du žmonės. Vieną nukentėjusįjį medikai paguldė į ligoninę. Kitam medicinos pagalba suteikta įvykio vietoje“, – rašė V. Klyčko, kurį cituoja „Ukrinform“.
Kaip skelbta, ankstyvą spalio 4-osios rytą Rusijos dronas smogė Šiaurinio tilto Kyjive kelio dangai.
Kyjivo miesto valstybinė administracija taip pat pranešė, kad autobusų eismas Šiauriniu tiltu atnaujintas, jie vėl kursuoja įprastais maršrutais.
„Atnaujintas 21, 73, 101 ir 114 autobusų eismas. Autobusai kursuoja įprastais maršrutais, tačiau vėluoja“, – sakoma pranešime.
Kaip skelbta, spalio 3 d. per Rusijos smūgį Šiauriniam tiltui sostinėje taip pat buvo sužeisti du žmonės.
Per Rusijos smūgį Šiauriniam tiltui Kyjive sužeisti du žmonės
Sekmadienį per Rusijos smūgį Šiauriniam tiltui Kyjive buvo sužeisti du žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Per priešo smūgį Šiauriniam tiltui sostinėje sužeisti du žmonės. Vieną nukentėjusįjį medikai paguldė į ligoninę. Kitam medicinos pagalba suteikta įvykio vietoje“, – rašė V. Klyčko, kurį cituoja „Ukrinform“.
Kaip skelbta, ankstyvą spalio 4-osios rytą Rusijos dronas smogė Šiaurinio tilto Kyjive kelio dangai.
Kyjivo miesto valstybinė administracija taip pat pranešė, kad autobusų eismas Šiauriniu tiltu atnaujintas, jie vėl kursuoja įprastais maršrutais.
„Atnaujintas 21, 73, 101 ir 114 autobusų eismas. Autobusai kursuoja įprastais maršrutais, tačiau vėluoja“, – sakoma pranešime.
Kaip skelbta, spalio 3 d. per Rusijos smūgį Šiauriniam tiltui sostinėje taip pat buvo sužeisti du žmonės.
Europos diplomatai teigia neketinantys paisyti Rusijos perspėjimų palikti Kyjivą
Vokietijos ambasadorius ir Europos Sąjungos (ES) ambasadorė Ukrainoje pareiškė neketinantys palikti Kyjivo, Rusijai pakartojus raginimą užsienio šalių piliečiams ir diplomatams išvykti iš miesto. Lenkija savo ruožtu apkaltino Maskvą mėginimu įbauginti Europą.
„Amen, mes liekame“, – sekmadienį platformoje „X“ rašė Vokietijos ambasadorius Borisas Ruge, reaguodamas į ES ambasadorės Katarinos Mathernovos įrašą, kuriame ji taip pat patvirtino ketinanti likti mieste nepaisydama pavojaus.
„Rusija turi žinią užsienio diplomatams Kyjive: išvykite arba rizikuokite savo gyvybėmis. Mūsų atsakymas: mes liekame. ES delegacija lieka. Grasinimai mums nesustabdys Europos paramos Ukrainai. Jie tik primena, kodėl ši parama yra svarbi!“ – sekmadienio rytą platformoje „X“ rašė K. Mathernova.
Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pakartojo pirmą kartą gegužę paskelbtą perspėjimą, kuriuo užsienio šalių piliečiai ir diplomatai raginami išvykti iš Kyjivo ir nebevykti į Ukrainą.
Ministerija pridūrė, esą „visa atsakomybė už bet kokias neigiamas pasekmes tenka tiems, kurie nepaiso šio perspėjimo“.
Nepaisydamas šio perspėjimo, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį atvyko į Kyjivą. Saugumo sumetimais apie jo vizitą iš anksto nebuvo skelbta.
Pastaruoju metu Rusijos pajėgos suintensyvino atakas prieš Ukrainos sostinę. Maždaug 3 mln. gyventojų turintis miestas ne kartą atakuotas Rusijos dronais net ir šviesiuoju paros metu.
Ukraina, remiama Vakarų, nuo 2022 m. vasario ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos. Vokietija ir Europos Sąjunga yra pagrindinės Ukrainos rėmėjos.
Lenkija Rusijos perspėjimą užsieniečiams vadina mėginimu įbauginti Europą
Lenkijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje pareiškė, kad šie grasinimai ir raginimai, kuriais „Kremlius mėgina įbauginti Europą ir pakirsti mūsų paramą Ukrainai“, „prieštarauja tarptautinės teisės principams“ ir neduos Maskvos laukiamų rezultatų.
„Rusija nei palauš Ukrainą, nei pakirs Europos solidarumą su Ukrainos žmonėmis“, – pabrėžiama ministerijos pareiškime.
Ministerija dar kartą patvirtino, kad Lenkija ir toliau rems su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą, taip pat jos teisę į apsisprendimą ir teritorinį vientisumą.
„Ir toliau ryžtingai reaguosime į neatsakingus ir pavojingus Rusijos veiksmus ir kartu su sąjungininkais didinsime spaudimą Kremliui“, – pareiškė Varšuva ir pridūrė, kad jos ambasada Kyjive toliau dirbs įprastai.
Gegužę Maskvai paskelbus panašų perspėjimą užsienio diplomatams Ukrainoje, maždaug 50 Jungtinių Tautų (JT) valstybių bendrame pareiškime jį pasmerkė kaip atvirą grasinimą.
Merzo vizitas Kyjive – gaudžiant sirenoms: „Tai kasdieniai karo nusikaltimai“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) sekmadienį atvyko į Kyjivą pademonstruoti paramos, Rusijai suintensyvinus Ukrainos miestų apšaudymą.
Oro karas suintensyvėjo: Maskva siunčia į Ukrainos miestus sunkiai perimamas balistines raketas ir reaktyvinius dronus, o Kyjivas smogia Rusijos naftos pramonei ir verslui.
F. Merzas teigė, kad į Ukrainos sostinę antrojo savo kaip Vokietijos kanclerio vizito atvyko norėdamas parodyti savo šalies solidarumą su Ukraina. Vokietija yra didžiausia Ukrainos donorė, nuo karo pradžios skyrusi Kyjivui daugiau kaip 43,3 mlrd. eurų, taip pat įrangos bei ginklų.
„Jei Rusija nebus sustabdyta, jos karo mašina anksčiau ar vėliau atsisuks prieš mus“, – sakoma sekmadienį paskelbtame jo pareiškime. Jis pridūrė pasakęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui: „Galite ir toliau kliautis mūsų pagalba.“
F. Merzas pabrėžė, kad abiejų šalių partnerystė nėra „vienpusis eismas“, užsimindamas apie Vokietijos ir Ukrainos įmones, kartu kuriančias technologijas, duodančias naudos abiem pusėms.
„Tai daro mus saugesnius ir stipresnius“, – sakė jis.
Įraše socialiniame tinkle „X“ V. Zelenskis padėkojo Vokietijai ir pažymėjo, kad per vizitą abi šalys pasieks „svarbių susitarimų“, kurie sustiprins Ukrainos ir likusios Europos gynybą.
„Privalome sustabdyti Rusiją kartu“, – rašė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad darbotvarkėje didžiausias dėmesys bus skiriamas „Ukrainos, mūsų gynybos ir atsparumo bei bendro Europos saugumo stiprinimui“.
Lyderiai lankėsi atakos prieš Nacionalinę mokslų akademiją vietoje
Sostinėje gaudžiant oro pavojaus sirenoms, F. Merzas ir V. Zelenskis aplankė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos pastatą Kyjivo centre, apgadintą per Rusijos ataką pirmadienį.
„Šios barbariškos atakos prieš civilius Ukrainos gyventojus privalo liautis. Tai kasdieniai karo nusikaltimai“, – įvykio vietoje, vos už kelių šimtų metrų nuo Vokietijos ambasados, sakė F. Merzas.
Kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jis paragino jį nutraukti „šį beprasmį karą“ ir pridūrė: „Esame pasirengę kalbėtis.“
Angliškai kalbėjęs V. Zelenskis ataką prieš akademiją pavadino „visiškai siaubinga“ ir pastebėjo, kad Rusija smūgiuoja net kancleriui viešint Kyjive. Jis padėkojo F. Merzui už vizitą, sakydamas, jog Ukrainą palaiko jos „stiprūs partneriai“.
Prastėjantys Vokietijos ir Rusijos santykiai
Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pareiškė, kad tęs „masinius atsakomuosius smūgius“ Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams, ir paragino užsienio piliečius bei diplomatus išvykti iš šalies. Analogišką įspėjimą ji buvo paskelbusi gegužę.
Sekmadienį po ukrainiečių prezidento pareiškimo, kad Kyjivas plės atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Maskva pranešė intensyvinsianti smūgius Ukrainai.
„Po Zelenskio pareiškimo (...) Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų smūgiai kariniams ir karinės pramonės objektams bei susijusiai infrastruktūrai Kyjive ir kituose Ukrainos regionuose bus suintensyvinti“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Praėjusį mėnesį metinio pasaulio lyderių susitikimo Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje kuluaruose susitiko Vokietijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai.
Manoma, kad tai buvo pirmasis toks tiesioginis susitikimas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
Rusijos ministras Sergejus Lavrovas atmetė Vokietijos raginimus atsitraukti nuo „pavojingo eskalacijos kelio“ ir vietoj to apkaltino Berlyną siekiant tapti pirmaujančia karine galia Europoje dėl šio paramos Ukrainai.
Rusijos ir Vokietijos santykiai pastarosiomis savaitėmis dar labiau pašlijo po rugsėjo pradžioje įvykdyto mėginimo surengti drono išpuolį Leipcigo oro uoste. Vokietija dėl šio incidento apkaltino Rusiją ir paskelbė uždaranti Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge.
Tuo tarpu F. Merzo pozicijoms pačioje Vokietijoje smogė virtinė nesėkmių žemių rinkimuose praėjusį mėnesį, įskaitant pralaimėjimą prieš imigraciją nusiteikusiai ir Rusijai palankiai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Vis dėlto jis pareiškė ketinantis likti kancleriu.
Smūgiai Kyjivo tiltams tęsiasi
Sekmadienio rytą Rusijos atakos tęsėsi: pasak V. Zelenskio, dronas vėl smogė Kyjivo Šiauriniam tiltui, jungiančiam Dniepro upės krantus. Socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše matyti į tiltą įsirėžiantis dronas ir sprogimas tuo metu, kai juo važiuoja automobiliai.
Pranešta, kad per šią ataką nukentėjo du žmonės.
Anksčiau šią savaitę dėl Rusijos atakų teko visiškai arba iš dalies uždaryti tris iš šešių Kyjivo automobilių tiltų per Dnipro upę. Tai sustabdė eismą ir sukėlė transporto spūstis – taip Maskva siekia trikdyti gyvenimą Ukrainos sostinėje.
Prieš tai Rusija, be kitų taikinių, smogė daugiabučiams, prekybos centrų sandėliams, degalinėms ir duomenų centrams.
Sekmadienį per Rusijos aviacinių bombų ataką Ukrainos Sumų mieste buvo sužeisti septyni žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Rusija į kaimyninę šalį įsiveržė prieš puspenktų metų, ir jokių konkrečių taikaus susitarimo ženklų kol kas nematyti.
Maždaug 1 250 km ilgio fronto linijoje, besidriekiančioje per šiaurės, rytų ir pietų Ukrainą, kovos pastaraisiais mėnesiais iš esmės atsidūrė aklavietėje.
Zelenskis: per savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 1,9 tūkst. dronų, 1,7 tūkst. aviacinių bombų ir 25 raketas
Per pastarąją savaitę Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 1,9 tūkst. atakos dronų, 1,7 tūkst. aviacinių bombų ir 25 raketas, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vien šią savaitę rusai į Ukrainą paleido daugiau kaip 1,9 tūkst. atakos dronų, 1,7 tūkst. aviacinių bombų ir 25 raketas. Daugiau kaip 800 dronų buvo reaktyviniai. Rusija turi atsakyti už šią eskalaciją“, – rašė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jis pažymėjo, kad per naktį rusai į Ukrainą paleido 135 atakos dronus, iš kurių daugiau kaip 50 buvo reaktyviniai. Atakuotas Kyjivas, Dnipropetrovsko, Charkivo, Donecko, Sumų ir Zaporižios regionai.
Pasak V. Zelenskio, tarp pagrindinių taikinių buvo paprasti gyvenamieji namai ir ypatingos svarbos infrastruktūra – visa tai, kas sudaro įprastą kasdienį gyvenimą. Dėl atakų kai kur nutrūko elektros tiekimas, o įvykio vietose dirba skubiosios tarnybos.
„Šį rytą rusai dronu vėl smogė Šiauriniam tiltui Kyjive. Sumuose dronais jie atakavo paprastą medicinos priemonių sandėlį. Deja, žuvo vienas žmogus. Reiškiu užuojautą žuvusiojo šeimai ir artimiesiems. Dnipre jie smogė telekomunikacijų objektui. Per šiuos smūgius buvo sužeisti šeši žmonės“, – rašė valstybės vadovas.
V. Zelenskis pabrėžė, kad svarbu, jog Ukraina neliktų viena kovoti su šiuo teroru.
„Šiandien Kyjive lankosi Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas. Vokietija yra šalis, kuri nuosekliai demonstruoja lyderystę saugant ukrainiečių gyvybes nuo Rusijos atakų. Esame dėkingi už visą paramą. Šiandien rengiame priemones, kad mes Ukrainoje ir visa Europa turėtume daugiau galimybių apsiginti. Ukraina ir Vokietija pasieks svarbių susitarimų. Turime kartu sustabdyti Rusiją. Ačiū visiems, kurie padeda“, – pridūrė prezidentas.
Kaip skelbė „Ukrinform“, oro gynybos pajėgos neutralizavo 123 iš 135 dronų ir du „Banderole“ dronus, kuriais Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą nuo spalio 3 d. vakaro.
Rusija grasina intensyvinti smūgius Ukrainai
Po ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kad Kyjivas plės atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Maskva sekmadienį pranešė intensyvinsianti smūgius Ukrainai.
„Po Zelenskio pareiškimo (...) Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų smūgiai kariniams ir karinės pramonės objektams bei susijusiai infrastruktūrai Kyjive ir kituose Ukrainos regionuose bus suintensyvinti“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Merzas Kyjive kreipėsi į Putiną
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti atakas prieš Ukrainą ir parodyti norą derėtis. Smūgiai civiliams privalo liautis, Kyjive pabrėžė F. Merzas.
„Pone Putinai, nutraukite šį beprasmį karą! Esame pasirengę deryboms, esame pasirengę kalbėtis vieni su kitais apie šio karo užbaigimą. Tačiau šios barbariškos atakos prieš Ukrainos civilius gyventojus privalo liautis“, – sekmadienį Ukrainos sostinėje kalbėjo F. Merzas.
Lydimas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, F. Merzas apsilankė Kyjivo nacionalinėje mokslų akademijoje, kurią rusai anksčiau atakavo dronais.
Per Vokietijos kanclerio vizitą dėl Rusijos atakų kelis kartus buvo paskelbtas oro pavojus dėl dronų, o anksčiau sekmadienio rytą jau buvo smogta tiltui Ukrainos sostinės šiaurinėje dalyje.
Kalbėdamas prie akademijos griuvėsių F. Merzas pareiškė, kad tokios atakos kaip praėjusio pirmadienio akivaizdžiai parodo šio karo beprasmybę.
„Ataka prieš Mokslų akademiją Kyjive, pačiame miesto centre, vos už kelių šimtų metrų nuo Vokietijos ambasados. O šį rytą, ramų sekmadienį, Kyjive – oro pavojus. Čia kasdien vykdomi karo nusikaltimai“, – sakė F. Merzas.
Mirtinas drono smūgis vidury dienos
F. Merzo teigimu, Ukrainai ruošiantis žiemai, šalies infrastruktūra atakuojama kasdien.
„Dar kartą kreipiuosi į Rusijos vadovybę, į Rusijos prezidentą: nutraukite šį karą! Galime kalbėtis, tačiau tik tada, kai nutils ginklai – o ginklai turi nutilti“, – pabrėžė jis.
Dronas akademijai smogė vidury dienos. Per smūgį ir po jo kilusį gaisrą buvo sunaikinti du istorinio pastato aukštai. Žuvo viena moteris, dar šeši žmonės buvo sužeisti.
Per rusų smūgius Sumuose sužeisti septyni žmonės, apgadinti dujotiekiai ir įmonė
Per valdomųjų aviacinių bombų smūgius Sumuose buvo sužeisti septyni žmonės, apgadinti dujų tinklai ir įmonė, platformoje „Telegram“ pranešė Sumų miesto taryba.
„Šiuo metu žinoma apie septynis nukentėjusiuosius visose šiandien Sumų mieste apšaudytose vietose. Pirminiais duomenimis, dviejų iš jų būklė sunki. Visiems teikiama būtina medicinos pagalba“, – teigiama pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
Taip pat pranešama, kad po drono smūgio iš vieno Kovpakivskio rajone esančio miesto pramonės objekto pradėjo kilti dūmai, kuriuos šiuo metu mato Sumų gyventojai.
Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos. Specialistai šalina atakos padarinius, dalija gyventojams medžiagas apgadintiems langams uždengti ir padeda pateikti prašymus dėl reikiamos pagalbos.
Be to, per priešo apšaudymą Sumuose buvo apgadinti dujotiekiai, priduriama pranešime. Dėl to 70-yje butų laikinai nutrūko dujų tiekimas. Specialistai jau šalina gedimus.
„Ukrinform“ anksčiau skelbė, kad valdomosioms aviacinėms bomboms smogus Sumams buvo apgadinti daugiabučiai gyvenamieji namai ir transporto priemonės, sutriko elektros tiekimas, o vienas vandens paėmimo objektas liko be elektros. Buvo pranešta apie penkis sužeistuosius.
Per Vokietijos kanclerio vizitą – Kyjive apgadintas tiltas
Netrukus po Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atvykimo į Ukrainą sekmadienį per Rusijos ataką apgadintas vienas Kyjivo tiltas, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Pataikyta į Šiaurinio tilto kelio dangą. Į įvykio vietą vyksta gelbėjimo tarnybos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė meras.
Kiek anksčiau kaukė oro pavojaus sirenos, įspėjusios apie link miesto artėjančius dronus.
Zelenskis praneša apie proveržį mūšio lauke: „Labai sėkminga operacija. Ji dar nesibaigė“
Ukrainos pajėgos per operaciją „Vivaldi“ išlaisvino 125–140 kv. kilometrų teritorijos, interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vivaldi“ yra labai sėkminga operacija. Ji dar nesibaigė. Šios dienos duomenimis, išlaisvinta maždaug 125–140 kv. kilometrų teritorijos. Svarbu tai, kad per pastaruosius du ar tris mėnesius išaugo žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius.
Nuo metų pradžios jų nuostoliai siekė 30–32 tūkst. žmonių per mėnesį: 21–22 tūkst. žuvusiųjų, o likusieji – sunkiai sužeisti. Dabar kalbame apie 42 tūkst. netekčių per mėnesį“, – sakė Ukrainos prezidentas, kurį cituoja „Ukrinform“.
Pasak V. Zelenskio, per puolimą Ukraina patyrė kelis kartus mažiau nuostolių nei Rusija, nors Ukrainos pajėgos tuo metu gynėsi.
„Mūsų kariuomenė norėjo pradėti šią operaciją prieš metus, tačiau tuo metu ji nebuvo pakankamai parengta. Ačiū Dievui, nusprendėme ją kuriam laikui atidėti, o dabar turime gerų rezultatų ir patyrėme mažiau nuostolių“, – sakė V. Zelenskis.
Kaip skelbė „Ukrinform“, Trečiasis kariuomenės korpusas užbaigė trečiąjį operacijos „Vivaldi“ etapą – išlaisvino Novės, Ridkodubo ir Katerynivkos gyvenvietes bei atkūrė Karpivkos ir Novomychailivkos kontrolę. Per puolimą korpusas susigrąžino 176 kv. kilometrų Ukrainos teritorijos kontrolę.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko į Kyjivą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį atvyko į Kyjivą, kur žada paskelbti apie tolesnę paramą Ukrainai kovojant su Rusijos invazija. Vyriausybės šaltinių teigimu, parama apims perimančiuosius dronus ir ilgojo nuotolio ginklus.
„Jei Rusija nebus sustabdyta, jos karo mašina anksčiau ar vėliau atsigręš prieš mus“, – traukiniu atvykęs į Ukrainos sostinę sakė F. Merzas.
Kanclerį lydi ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir 10 gynybos bei energetikos sektorių įmonių vadovų.
Vyriausybės šaltinių teigimu, F. Merzas ketina pažadėti Ukrainai tolesnę finansinę ir karinę paramą, įskaitant tūkstančių perimančiųjų dronų tiekimą ir spartesnę ilgojo nuotolio ginklų gamybą.
Ukraina nuo 2022 m. vasario ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos.
Zelenskis apie karo užbaigimą ir Putino veiksmų: čia slypi problema
Sąjungininkai tik švaistys laiką, jei žais su Rusijos siūlomais kompromisais, interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Manau, kad Jungtinės Valstijos tikrai nori sustabdyti Rusijos karą. Aš jomis pasitikiu. Kartu suprantu, kad sunku sustabdyti tokį didelį veikėją, kuris pats nenori sustoti.
Todėl bandai ieškoti tam tikrų kompromisų su Rusija. Tačiau manau, kad, žaisdami su Rusijos kompromisais, tik švaistysime laiką“, – sakė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jo teigimu, matydamas galimą pritarimą kai kuriems jo reikalavimams, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nuolat kels naujas sąlygas.
„Nes jei Putinas matys, kad galite kai kam pritarti, jis mėgins pasiūlyti kitą idėją, kitus klausimus ir naujas sąlygas. Nauja vyriausybė – naujos sąlygos. Keičiasi Europos lyderiai? Naujos sąlygos. JAV politika? Atėjo prezidentas Trumpas, labai stiprus prezidentas – naujos sąlygos. Jis stengiasi būti labai mandagus.
Dabar Jungtinės Valstijos susiduria su iššūkiu Artimuosiuose Rytuose – derybomis su Iranu. Pamatysite naujų Rusijos sąlygų. Prezidentas Trumpas nori pasiekti kokią nors pergalę prieš kadencijos vidurio rinkimus.
Tačiau Putinas padarys viską, kad darytų spaudimą iraniečiams ir privestų padėtį iki taško, kai derybos taps neįmanomos“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, tas pats pasakytina ir apie Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Jei Putinas matys, kad prezidentui Trumpui reikia kokios nors pergalės, jis nuspręs, ką duoti, o ko neduoti.
Ir čia slypi problema: Putinas pradėjo manyti, kad būtent jis gali spręsti. Tačiau Amerika yra šimtą kartų stipresnė už Rusiją. Neabejotinai. Jai tiesiog reikia to nepamiršti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Kongreso kadencijos vidurio rinkimai JAV vyks lapkričio 3 d.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ir tai visiškai priešingai nei Lietuvoje varoma žydų mafijos propaganda kad ukrainiečiai nori kariauti, kad Želenskis didvyris.
Lietuvos valdžioje visa laiką sėdėjo kgbistai ir komunistai ir jų vaikai.
Rusijoje lygiai tas pats. Iki šiol įslaptinti visi kgb nusikaltimai, tie patys valdžioje tada ir dabar
Tai kada mums bus paaiškinta prieš ką kovoja edukuoti ??? Pries savus ???
Iš Putino pakaliko – nauji grasinimai: prabilo apie „plataus masto“ karą
Ukrainai raginant blokuoti naująją Rusijos palydovinio interneto sistemą „Rassvet“, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį perspėjo dėl galimo „plataus masto karo kosmose“.
Šiuo metu Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Medvedevas pagrasino atsakomaisiais veiksmais, jei būtų mėginama sutrikdyti šios sistemos veikimą.
Spalvingais pasisakymais garsėjantis D. Medvedevas platformoje „Telegram“ išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos supranta kylančią riziką, ir perspėjo, jog priešingu atveju konkuruojančios sistemos „Starlink“ palydovai gali pradėti kristi iš orbitos „kaip žaisliukai nuo išdžiūvusios Kalėdų eglutės“.
D. Medvedevas paragino šalis atsižvelgti vienoms į kitų interesus, jo žodžiais, „labai ankštoje“ kosmoso erdvėje.
Rusija kovą ir liepą į maždaug 800 kilometrų aukščio orbitą aplink Žemę iškėlė savo sistemos „Rassvet“ palydovus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, esą „Rassvet“, kurios pavadinimas reiškia „aušrą“ arba „saulėtekį“, techninėmis galimybėmis prilygsta Elono Musko bendrovės „SpaceX“ valdomai privačiai palydovinio interneto sistemai „Starlink“.
Teigiama, kad Rusijos didelės spartos interneto tinklas turėtų pradėti veikti kitais metais.
Ukraina paragino blokuoti „Rassvet“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą įvesti sankcijas „Starlink“ konkurentams iš Rusijos ir Kinijos.
Rugpjūčio pabaigoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat paragino Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą – Jungtinių Tautų (JT) agentūrą telekomunikacijų klausimais – užtikrinti, kad „Rassvet“ palydovų ryšys neapimtų Ukrainos teritorijos.