Apie tai diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – socialdemokratas Tomas Martinaitis ir konservatorius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Ar koalicija yra didesnis stabdis nei opozicija?
Kalbant apie koalicijos partnerių požiūrį, ar gali būti, kad jie yra didesnis stabdis negu pati opozicija?
T. Martinaitis: Ne visai sutikčiau su tuo, ką sakė generolas. Taip, koalicijos partneriai irgi kelia klausimų, bet natūralu, kad matant tokį rekordinį gynybos biudžetą jiems kyla klausimų, ar jis išnaudojamas efektyviai. Tačiau priminsiu vieną pavyzdį, kai būtent konservatorių atstovai turbūt labiausiai pakišo koją.
Dar Dovilės Šakalienės vadovavimo ministerijai laikais buvo galimybė įsigyti lėktuvus, kurie pakeistų mūsų transporto lėktuvus „Spartan“. Tuomet buvo labai didelė diskusija, ar jų reikia, ar nereikia. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo užpilta skundais, kad įvertintų galimos korupcijos rizikas.
Tuo metu kalbėjau, man atrodo, ir su Orijana, ir su kitais ministerijos atstovais. Jie sakė, kad tuo metu turi atsakyti į septynis skundus, pateiktus STT. Čia jau kalbame apie politinę vadovybę, kuri iš tikrųjų negali priimti sprendimų, negali normaliai dirbti, ieškoti efektyviausių sprendimų, o tiesiog turi atsakinėti raštais.
Ir kas nutiko? Galiausiai šitas pirkimas buvo sužlugdytas, tas momentas buvo praleistas. Kaina, už kurią tuomet preliminariai buvo kalbama, kad galime įsigyti tuos lėktuvus, po 2030 metų bus išaugusi, jeigu ne dvigubai, tai gal dar daugiau.
Kaip valstybė praradome tikrai neblogą galimybę patekti kartu su kitomis valstybėmis į bendrą pirkėjų sąrašą, kas būtų mums garantavę efektyvesnį transporto lėktuvų įsigijimą. Jie mums, kaip valstybei, yra tikrai reikalingi.
Kodėl neplečiami gynybos pajėgumai?
Tačiau dėl Gynybos resursų agentūros kyla klausimas, kodėl nėra plečiami jos pajėgumai, kai gynybai skiriama lėšų suma taip išaugusi? Visi kalba apie tai, kad agentūrai trūksta pajėgumų, kompetentingų specialistų nėra pritraukiama. Kodėl? Ar jums tai nekelia klausimų, pone Martinaiti?
T. Martinaitis: Tikrai kelia klausimų ir matau čia problemą. Žinau, kad ministerija stengiasi plėsti šiuos pajėgumus, plėsti skyrius, bet vėlgi atsiranda tam tikrų politinių argumentų, ar nėra per daug plečiamas biurokratinis aparatas, ką tie specialistai veiks, ar kiekybinis žmonių, kurie darbuosis toje srityje, didėjimas atsilieps kokybei ir padės efektyviau valdyti sistemą.
Visi suprantame, kad norime kaip įmanoma greičiau užtikrinti kuo geresnę mūsų krašto gynybą ir atgrasymą, bet neretai tos baimės užkerta kelią tiek politikams priimti sprendimus, tiek specialistams, kurie taip pat turi prisiimti atsakomybę už pasirinktus tiekėjus, pardavėjus. Ir neretai tos daug laiko užimančios STT užklausos, kurios niekuo nesibaigia, tik dar labiau atbaido žmones nuo atsakomybės už sprendimus, kurie reikalingi šiandien ir dabar.
Jūs, kaip buvęs kariuomenės vadas, šią situaciją matėte metai iš metų. Kokią realią žalą tai daro Lietuvos galimybėms vystyti savo pajėgumus? Juk jau yra signalų, kad gali kilti problemų įgyvendinant divizijos projektą iki 2030 metų. Kiek jums tai kelia nerimo?
A. Pocius: Būtent tai, ką jūs ir paminėjote, tikrai kelia nerimą. Bet vėlgi manyčiau, kad atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją Ukrainoje ir mūsų regione, jeigu ji imtų blogėti, tikrai reikėtų skubiai kai kuriuos pirkimus peržiūrėti ir įsigyti realių kovinių sistemų. Panašiai mums teko pasielgti 2014 metais, kai biudžetas dar buvo tikrai prastas, o mūsų tam tikros atsargos buvo išsekusios.
Reikėjo skubiai priimti sprendimus, kai kuriuos įsigijimus atidėti į šalį ir tiesiog įsigyti šaudmenų, nes nežinojome, kas įvyks toliau. Prisiminkite 2014 metus, kai pasirodė žalieji žmogeliukai. Tuomet ir mūsų politinei vadovybei kilo šiokia tokia panika. Reikėjo tikrai griežtų ir greitų sprendimų, kurie ir buvo priimti.
Ačiū Dievui, viskas tada baigėsi gerai, bet kai kurias kariuomenės turėtas ginkluotės sistemas atidavėme ukrainiečiams, ir jie sėkmingai pradėjo jas naudoti, nes 2014 metais karui buvo visiškai nepasiruošę. Tokia patirtis tikrai pakoreguoja įsigijimus.
O dabar tai, ką esame susidėlioję, yra aišku. Prioritetai taip pat aiškūs. Visų pirma – oro gynyba. Turime įsigyti ir sulaukti užsakytų ginklų sistemų. Aišku, droninės ir antidroninės sistemos taip pat yra prioritetai. Tikėkimės, kad situacija neblogės ir galėsime laiku įsigyti tai, kas numatyta.
Ar nekyla nerimo, kad stebint, kaip sekasi panaudoti gynybai skirtas lėšas, gali atsirasti abejonių tiek tarp koalicijos partnerių, tiek platesnėje visuomenėje? Gal tiek finansavimo nereikia, jeigu nesugebame jo panaudoti?
T. Martinaitis: Kaip ir minėjau, remiantis statistika, šiais metais lėšų įsisavinimas yra tikrai geresnis negu buvo prie konservatorių Vyriausybės. Manau, kad tam tikras pamokas išmokome, kaip vis dėlto reikia valdyti tą biudžetą.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad jokio chaoso, jokios panikos nėra. Taip pat šių metų pabaigoje numatyti didieji pirkimai – tiek tankų, tiek oro gynybos sistemų. Kaip man šiandien patvirtino ministerijos atstovai, iki metų pabaigos tas finansavimas tikrai bus įsisavintas.
Taip, matau, kad prezidentas kelia klausimų, ir gerai, kad kelia. Nes, kaip šiandien laidoje kalbėjome, viešųjų pirkimų sistemą tikrai reikia tobulinti. Kompetencijas Gynybos resursų agentūroje taip pat reikia tobulinti ir galbūt ieškoti papildomų žmogiškųjų išteklių. Taip, problemų yra, ir mes tikrai prieš jas neužsimerkiame. Tikiuosi, kad ateityje tų problemų bus kuo mažiau.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Apskritai bent jau Vilniuje nerasi gatvės net mikrorajone, kad neišgirstum ruskių kalbos...
