stresas

Karpos – pavieniai arba daugybiniai, plokšti arba iškilę odos ir gleivinės dariniai – dažnai būna apipinamos įvairiais mitais ir neteisingais vertinimais. Jos atsiranda „nužiūrėjus“ piktam žmogui, palietus rupūžę, patiriant ilgalaikį stresą, jomis užsikrečia dažnai besilankantys baseinuose bei pirtyse ir besiskundžiantys padidėjusiu prakaitavimu – kiek tiesos yra šiuose teiginiuose, atsako vaistininkė.

Garsiai nuskambėjusi žinutė, kad jaunuoliai Lietuvoje yra vieni laimingiausių pasaulyje, laikinai užglaistė kitą problemą – vyresnės kartos atskirtį. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis linkęs dalintis asmeniniais rūpesčiais su draugais. Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius aiškina, kad emocinė raiška yra labai svarbi psichikos sveikatai, o jos slopinimas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių negalavimų.

Artėjantis ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimus. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja besiskundžiančių pilvo skausmais pacientų, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus. Anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojo gastroenterologo–endoskopuotojo Eimanto Mockaus, rudenį pacientai dažniausiai susiduria su vadinamuoju dispepsijos bei dirgliosios žarnos sindromais.

Tūkstančius metų apie žmogaus sveikatą buvo sprendžiama pagal jo burnos būklę. Taip yra neatsitiktinai – seniai žinoma, kad nesugydyti dantys ir uždegimas blogina viso organizmo būklę. Negana to, šiandien kalbama apie visai naują sąvoką – dentalinis stresas. Tai ilgainiui nuodija organizmą ir gali net paveikti gyvenimo trukmę.

Kol viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms, vyresni žmonės dėl karo grėsmės patiria didelį stresą ir jaučiasi neišgirsti. Ekspertai taip pat pabrėžia, jog vyriausiai lietuvių kartai būtų sunkiausia, jei karas įvyktų. Tuo tarpu, ministerija tvirtina, kad jau daug padaryta. Siūlo kaip vyresniesiems ruoštis.

Europoje 2023 metais buvo rekordiškai daug „ekstremalaus karščio sukelto streso“ dienų, pirmadienį pranešė dvi pagrindinės klimato stebėtojų organizacijos, pabrėždamos vis pavojingesnių vasarų grėsmę visame žemyne. Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą. Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas prakalbo apie streso daromą žalą. Pasak profesoriaus, net keletą savaičių ar mėnesių patiriamas nuolatinis stresas gali būti labai žalingas ir sutrikdyti beveik 10 organizmo funkcijų. A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Kovo mėnesį vis dar danguje dažniau sutinkant pilkus debesis nei saulės spindulius neretai pasijuntame prislėgti. Tačiau tam pakeisti tereikia suaktyvinti endorfinus, dar vadinamus „laimės hormonais“. Tam yra keli paprasti būdai. Įtraukus vos kelias veiklas į savo rutiną „laimės hormonų“ išsiskirs daugiau. „Ąžuolyno klinika“ savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo keliais patarimais, kaip suaktyvinti „laimės hormonų“ išsiskyrimą. Juos pritaikę galėsite jaustis laimingesniais.

Visi žmonės nori gyventi kuo ilgiau, sulaukti 100 metų, džiaugtis gera savijauta ir kuo rečiau varstyti gydytojų kabinetų duris, tačiau apie sveikatą dažniau susimąstome sulaukę vyresnio amžiaus. Tuomet pradedame ieškoti stebuklingų eliksyrų, kurie padėtų gyventi kuo ilgiau. Tačiau jokio stebuklingo vaisto nėra. Norėdami būti sveiki, turime savo sveikata rūpintis visą gyvenimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Su įtampa susiduria daugelis šiuolaikinių žmonių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas drauge su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene aptarė ne tik streso daromą žalą, bet ir patarė, kaip su tuo kovoti. Stresas kenkia visam organizmui A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.

Per pastaruosius metus auga depresijos simptomus jaučiančių gyventojų skaičius. Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų savo sveikatos tyrimas parodė, kad 2019 m. švelnius depresijos simptomus jautė 13,1 proc. visuomenės, o tarp 15-34 metų gyventojų šis skaičius siekė 31 proc. Emocinę sveikatą visuomenėje taip pat stipriai paveikė ir pandemija bei karantinas.

Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas sulaukė klausimo apie maudymąsi šaltame duše. Pasak specialisto, šios praktikos bijoti nereikėtų, nes ji turi daugybę privalumų. Paprastas būdas, kuris padės sustiprinti imunitetą Jolita iš Klaipėdos klausia: „Gal kada savo laidoje pakalbėsite apie šaltą dušą? Jo naudą ir nenaudą.

Lietuvą ir pasaulį pastaraisiais metais šokiruoja viena tragedija po kitos – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kitos nelaimė verčia gyventojus jaustis nesaugiai, patirti vis didesnį stresą. Nors dalis šių veiksnių priklauso ne nuo mūsų pasirinkimų, gyventojai vis tiek gali rasti priemonių padėti sau.

Emocinis perdegimas prieš šventes gali tapti nepastebimu, bet realiu reiškiniu, kuris daro įtaką daugeliui žmonių. Šventinės nuotaikos, dovanų pirkimas, šeimos susibūrimai ir kitos tradicijos gali sukelti didelį stresą ir nerimą, o kai kuriuos žmones tai gali privesti ir prie emocinio perdegimo. „Perdegimo sindromo simptomatikai reikštis įtakos turi tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai ir stimulai.

Kalėdinis laikotarpis dažnai vadinamas džiaugsmo, meilės ir neišdildomų prisiminimų su artimaisiais kūrimo metu. Tačiau neretai šis šventinis periodas sukelia nemažai streso ir įtampos.

Jei norite sutaupyti ir Kalėdas pasitikti pigiau, tai dar nereiškia, kad šventinį stalą reikalinga  ruošti vien iš keliolikos atrinktų, vargiai derančių, tačiau gausiai reklamuojamų produktų – „Iki“ parduotuvėse jau nuo ketvirtadienio startuoja „Maisto fiesta“, kurios metu itin solidžios nuolaidos taikomos ištisoms maisto prekių kategorijoms.

Pirmadienį priešpilnį pakeis pilnatis. Astrologė Vaiva Budraitytė nuramina – ši pilnatis bus pakankamai rami, tačiau 2 Zodiako ženklams reikėtų būti atsargesniems. „Ateinanti pilnatis bus pakankamai rami, linksma bei maloni, todėl nereikėtų  per daug pergyventi. Vaidensis mažiau“, – šypsosi astrologė. Atėjus pilnačiai pasiruoškite pasninkui Vaiva primena, kad artėja šv. Andriejaus diena, kuri bus minima lapkričio 30 dieną.

Nors dabartiniai laikai daugelyje šalių pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe ir galimybėmis tobulėti, visgi daugybė žmonių kasdienybėje susiduria su beprasmybės našta. Noras pažinti save ir suvokti savo vietą pasaulyje neretai juos pastūmėja išbandyti psichoterapiją, kurios viena iš krypčių yra paremta egzistencine filosofija.

Beveik pusė lietuvių teigia, jog stresas turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o daugiau nei trečdalis įvardija, kad jų patiriamo streso lygis yra vidutiniškas arba pernelyg aukštas, parodė reprezentatyvi apklausa. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresui suvaldyti gali dažnai pakakti net ir tokių mažų veiksmų, kaip trumpas pasivaikščiojimas gamtoje, pagulėjimas vonioje ar susikaupimas valgant.

Socialinis nerimas – itin paplitęs reiškinys, su kuriuo susiduria beveik kiekvienas mūsų. Nors daugumai jis netrukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, išraudęs veidas ar drebantis balsas kalbant net prieš nedidelę auditoriją, vargina ne vieną. Gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Adomo Bieliausko teigimu, šios reakcijos, nors ne visuomet malonios, – itin natūralios ir dažniausiai galime sau padėti labai paprastais būdais.

Nuovargis – natūrali būsena, dažniausiai atsirandanti po sunkaus darbo, emocinių išgyvenimų ar kitų sudėtingų gyvenimo įvykių. Įprastai po jų pailsėjus, jėgos yra atgaunamos ir viskas grįžta į savo vėžes. Visgi, gyvenant sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame dėl skubėjimo poilsiui lieka vis mažiau laiko, ši būklė tampa itin opia problema.

Negebėjimas dorotis su ilgalaikiu stresu ir perdegimas laikomas viena iš šiuolaikinio pasaulio rykščių. Ne tik sveikatą, bet ir santykius su aplinkiniais griaunantis emocinis perdegimas vis dažniau užklumpa jaunus žmones, ypač jis paplitęs tarp mokytojų ir medikų. Gydytojai gi skuba įspėti, kad perdegimo sindromas ypač pavojingas tuo, kad dažnas jau jį turintis žmogus to net nepripažįsta.

Kai žmonėms kažką skauda – jie kreipiasi į gydytojus. Tačiau ką daryti jeigu negalavimo priežasties nepavyksta rasti? Psichosomatikos specialistė, numerologė Lina Krukauskienė sako, kad psichosomatika – tai vidinės žmogaus būsenos atspindys fiziniame kūne. Ji yra ne tik apie skausmus, bet apima praktiškai visus negalavimus.

Sodininkas Andrew White’as tikina, kad norint geriau miegoti, sumažinti stresą ar paprasčiausiai pagerinti miego kokybę, namuose reikia auginti tam tikrus augalus. Kokie augalai gali padėti susiduriant su nemiga jis pasidalino ir su kitais. Andrew sakė: „Augalai miegamajame gali ne tik pagražinti kambario estetiką, bet ir pagerinti jūsų miego kokybę. Miegamajame laikomi augalai padeda oro kokybei, mat sugeria į save ir filtruoja anglies dioksidą bei išskiria deguonį.

Dažnai pajuokaujama, kad geriausia savaitės diena – penktadienis, kai prieš akis visas savaitgalis, o prasčiausia tampa pirmadienis, kai prasideda nauja darbo savaitė. Pirmadieniai tikrai gali kelti niūrias mintis, o kad tai pasikeistų neretai neužtenka vien gerai išsimiegoti, kartais reikia priimti sudėtingus sprendimus ar įgyvendinti pokyčius bei išmokti atpažinti jausmus.

Nors tikrasis ruduo dar vėluoja ateiti, psichologai tvirtina, kad šis metas neišvengiamai pas juos atgina daugiau pacientų. Vis tik pažymima, kad dažnai žmonės linkę patys save išbalansuoti, pradėdami išgyventi ne dėl realių, bet hipotetinių situacijų. Be to, neretai imamasi ir įvairių strategijų, kaip išvengti užklupusio nerimo, nors tai tėra laikinas pabėgimas. Klinikinės psichologės Kotrynos Mikalauskaitės aiškinimu, pacientų pagausėjimas prasidėjus rudeniui nulemiamas dviejų dalykų.

Neigiamą įtaką darbo kokybei ir rezultatams daro ne tik vadovų profesionalumo stygius, blogi santykiai su kolegomis ar didelis darbo krūvis, ekspertų nuomone, labai svarbu išvengti ir nuobodžiavimo darbe, dar kitaip vadinamu – darboduliu. Nuobodulys ir dinamikos trūkumas gali lemti motyvacijos stoką, apatiją ar stresą. Patarimais, kaip atpažinti ir išvengti nuobodulio darbe, dalijasi ekspertai.

Prasidėjus rudeniui, vaikai grįžta į darželius ar mokyklas. Kiekvienais metais mokymo įstaigose būna daug naujų vaikų, kuriems tai nauja patirtis. Daugelis mamų susiduria su emociniais iššūkiais ir nerimu dėl to, kaip jų vaikas prisitaikys prie naujos aplinkos. Tai natūralus reiškinys, kurį gali lydėti daugybė klausimų ir abejonių. Naujokės darželio mamos neretai būna priverstos susidurti su jausmais, kurių iki tol nebuvo patyrusios.

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau mokslininkų domisi ir atlieka tyrimus tirdami, kaip asmens gyvenimo būdas prisideda prie sveikatos. Kiekvieno iš mūsų gyvenimuose yra laikotarpių, kurie neišvengiamai tampa daugiau užimtais, negu įprastai. Vienu metu gali užgriūti įvairūs atsiskaitymų terminai, neišvengiami įspareigojimai darbuose, mokyklose ar universitetuose. Įtemptas gyvenimo ritmas, skubėjimas gali turėti sąsajų su neteisingu gyvenimo būdu.

Kad ir kaip norisi stipriai apkabinti savo šunį, veterinaras įspėjo, kad tai gali būti ne pati išmintingiausia mintis ir paragino augintinių savininkus rasti tinkamesnį būdą parodyti meilę jiems. Nors daugelis žmonių apkabinimą vertina kaip meilės ir prieraišumo gestą, todėl natūraliai norės tai parodyti savo augintiniui, tačiau nereikėtų manyti, kad šuo jausis taip pat, rašo mirror.co.uk.

Turbūt ne vienas žmogus yra susidūręs su gausiu prakaitavimu, kuris dažnai pasireiškia ne tik karštomis vasaros dienomis ar intensyvios treniruotės metu, bet ir, pavyzdžiui, stresinėse situacijose. Nors prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, siekiant sureguliuoti kūno vidaus temperatūrą ir pašalinti organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas, tačiau intensyvus prakaitavimas gali būti nemalonus ir tapti rimta problema.

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame. O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys.

Kai kuriems neretu atveju patyrus stresą tenka susidurti su tokiais virškinimo sutrikimais kaip pykinimas, viduriavimas, pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tai natūralu, nes nors ir gali pasirodyti neįprastai, mūsų nervų sistema išties turi daug įtakos virškinimo pokyčiams. Ji pataria, kaip palengvinti šiuos nemalonius simptomus.

Šiuolaikiniam žmogui praktiškai neįmanoma išvengti streso – įvairios atsakomybės darbe ir namuose, netikėtos ir nemalonios situacijos verčia išeikvoti daug energijos, o tuomet patiriama vis daugiau įtampos, tampa vis sunkiau save kontroliuoti. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku išmokti suvaldyti kylantį stresą ir nurimti – tai yra būtina. Lengviau sumažinti patiriamą stresą galėsite, pasitelkę 10 paprastų būdų: 1. Sportuokite.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet kasdien lygi stresas ir įtemptas gyvenimo ritmas dažnai susiduriama su nerimo sutrikimais ar depresija. Šie negalavimai sutrikdo ne tik darbingumą, bet ir socialinį gyvenimą.  Nuolat gyvenant įtampoje, labai svarbu laiku pastebėti simptomus.

Šiuolaikiniame pasaulyje stresas yra kone kasdienis palydovas, kiekvienam mūsų dėl tam tikro gyvenimo būdo, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo lygio pasireiškiantis skirtingai. Tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nuo kurių kasmet miršta apie 17 mln. žmonių. Apie šią problemą, kitus galimus streso padarinius bei valdymo būdus pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė.  Nuo įtampos sutrinka širdies darbas  Greitas gyvenimo tempas ir tobulybės siekimas kelia įtampą.

Kai už lango žvarbus oras ir anksti temsta, dažnam nelieka nieko kito, kaip tik užpildyti šaltojo sezono vakarus jaukiai įsitaisius ant sofos su šeima ar draugais. O kaip gi be užkandžiais nukloto stalo, kurie ne visada subalansuoti.  Rezultatas – papildomi kilogramai, kurie šaltuoju metu „džiugina“ ne vieną. Tačiau dėl svorio augimo gali būti kaltas ne tik sulėtėjęs gyvenimo būdas ir nesubalansuota mityba – tai gali signalizuoti ir per didelę įtampą ar būtinų medžiagų trūkumą.

Didžiosios metų šventės yra laikomo šeimos švente, kuomet namus užpildo prie šventinio stalo sėdinčių artimųjų šurmulys. Vis dėl to, šis pasimatymas su seniai matytais artimaisiais ne visada gali būti malonus, ypač tuomet, kai kalba pasisuka apie vaikus ar vestuves, rašoma pranešime spaudai. Specialistų klausiame, kaip reaguoti į šiuos klausimus ir ką daryti, jog poros santykių nepaveiktų šventinė įtampa.

Jei nerimas neleidžia jums užmigti, šie ekspertų patarimai užtikrins ramų miegą ir visai nesvarbu, kokios mintys kirbės jūsų galvoje. Žiūrite į laikrodį, jau 4 valandos ryto, žinote, kad jau po kelių valandų turite ruoštis į darbą ar vaikus į mokyklą, bet negalite sustabdyti savo minčių pasiutpolkės galvoje... Pažįstamas jausmas? Esate ne vienas.

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.

Gal skamba ir paradoksaliai, tačiau neretam žmogui Kalėdos ir Naujieji metai kelia tiek įtampos, jog pasimėgauti šventiniu šurmuliu tampa neįmanoma. Pakilią nuotaiką dažniausiai gadina masinis skubėjimas, noras viską atlikti tobulai ir laiku. Vis dėlto, prieššventinį nerimą įveikti tikrai įmanoma, tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių ir prie šventinio stalo atsisėsite žvalūs ir linksmi.

Darbas yra įprastas dalykas ‒ tai, ką turime daryti visi, o kai kuriomis dienomis ar savaitėmis sekasi geriau nei kitomis. Tačiau per didelis stresas, kurį sukelia darbas, gali padidinti širdies ligų riziką. Dr Brian Fisher iš „Evergreen Life“ paaiškino apie streso poveikį organizmui, rašo express.co.uk. Dr Fisher sakė: „Stresą padidina nepakankamas miegas. Įrodyta, kad padidėjęs streso lygis neigiamai veikia kraujospūdį.

Rusijos karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių emocinę sveikatą. Daugelis pripažįsta jaučiantys nuolatinį stresą, įtampą, nerimą. Naujausias tyrimas parodė, kad didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas, mažiau – pensininkai. Pirmadienį „Visipsichologai.lt“ atstovai pristatė „Spinter“ atlikto naujausio reprezentatyvaus gyventojų emocinės sveikatos tyrimo rezultatus. Įvertintas jaučiamos įtampos, nerimo, streso pokytis įvairiose visuomenės grupėse kovo ir spalio mėnesiais.

Dauguma žmonių neįsivaizduoja savo ryto be karštos kavos puodelio, kadangi toks ritualas – gerti kavą – yra tapęs kasdienės rutinos dalimi. Visgi, viena ekspertė pasakė, kad toks malonus įprotis gali kelti žalą sveikatai, kadangi išbalansuoja hormonų veiklą.