stresas

Nepastebimas įprotis, kurį daugelis žmonių daro beveik automatiškai vos pabudę, gali sukelti organizmui nereikalingą stresą. Tai ypač svarbu vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurių širdies ir kraujagyslių sistemai reikia daugiau dėmesio. Ekspertai pabrėžia, kad pirmosios dienos minutės gali turėti didesnę reikšmę, nei gali pasirodyti. Pažvelgiate į telefoną iškart po pabudimo? Šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis gali lemti, kad dieną pradėsite patirdami stresą.

Iki svarbaus susitikimo liko pusvalandis, bet staiga pradeda raižyti pilvą? Prieš egzaminą tenka dažniau užsukti į tualetą, o įtemptą savaitę vakarais vargina pilvo pūtimas, nors valgėte lygiai tą patį, ką ir visada? Tokios situacijos gali atrodyti kaip keistas sutapimas, tačiau žarnynas į mūsų emocinę būseną iš tiesų gali reaguoti labai jautriai. Stresas pasireiškia ne tik neramiomis mintimis ar prastesniu miegu – kartais apie įtampą pirmasis praneša pilvas.

Daugelis žmonių svajoja dirbti mažiau, tačiau retas ryžtasi iš tikrųjų sutrumpinti savo darbo savaitę. Vis dėlto viena psichoterapeutė Jolanta (vardas pakeistas) nusprendė rizikuoti ir perėjo prie keturių darbo dienų grafiko. Moteris sako, kad šis sprendimas ne tik pagerino jos emocinę būseną, bet ir kardinaliai pakeitė fizinę sveikatą. Po daugelio metų perdegimo, nuolatinio streso ir išsekimo ji pagaliau pajuto, ką reiškia gyventi lėtesniu tempu.

27-erių metų Tommy Gravesas vykdė tiesioginės transliacijos labdaros projektą, skirtą benamiams. Jis taip susižavėjo šia idėja, kad jo smegenys „tiesiog atsisakė išsijungti“ ir baigėsi gana liūdnai. Stresas peraugo į ekstremalią nemigą, pasibaigusią manijos epizodu su psichoze. „Kuo daugiau dirbau, tuo labiau stresavau, tuo daugiau idėjų kilo mano galvoje ir tuo sunkiau man buvo užmigti“, – prisimena Tommy.

Sapnai gali būti paslaptingi, emocingi ir kartais net trikdantys. Ypač tuomet, kai juose išgyvename situacijas, kurios realybėje sukeltų didžiulį stresą ar skausmą – pavyzdžiui, sapnuojant neištikimybę. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra sapnavę romantiškus ar erotinius sapnus su kitu asmeniu nei jų partneris. Tokios patirtys gali sukelti kaltės jausmą ar nerimą, tačiau specialistai ragina neskubėti daryti išvadų.

Atrodo, kad tai, ką valgote, yra skanu, bet tai gali būti tik iliuzija, kurią sukuria skonio stipriklis. Pasak neuromokslininkės Valentinos Vengelienės, tik iliuzija yra ir manymas, kad pats žmogus sąmoningai priima sprendimus, mat viskas mūsų organizme veikia per chemines jungtis. Plačiau apie tai papasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dirbanti profesorė pabrėžė, kad tik smegenys ir nervų sistema leidžia mums funkcionuoti ir apibrėžia mus kaip asmenybes.

Lietuvą pasiekė nauja gripo sezono banga – auga sergamumas ne tik juo, bet ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei COVID-19. Vis dėlto, dažnesni peršalimai ar užsitęsusios infekcijos ne visada susijusios tik su virusų aktyvumu. Kartais jų fonas – ir lėtinis stresas. Pasak psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, nors jį daugelis esame linkę nuvertinti, net ir stresas tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą atsispirti infekcijoms.

Lėtinės ligos, ankstyvėjanti onkologija, jaunėjantis diabetas ir augantis vaikų nutukimas – visa tai, pasak mokslininkų, glaudžiai susiję su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu, kurį organizme sukelia laisvieji radikalai. Apie tai tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutuoja mokslininkės Edita Kondrotienė bei biomedicinos mokslų daktarė, dietistė, docentė, mokslininkė Sandrija Čapkauskienė.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ trys 17-metės Vilniaus licėjaus moksleivės – Atėnė, Aistė ir Urtė – pristatė savo verslo idėją, gimusią iš asmeninės patirties ir kasdien patiriamo streso. Pasak pačių merginų, būtent taip ir kilo mintis sukurti antistresinius pleistrus.

Šiandien minimas vadinamasis „Mėlynasis pirmadienis“ (angl. „Blue Monday“) – data, vadinama neva liūdniausia metų diena. Ji simboliškai siejama su emociniu nuovargiu, sumažėjusia motyvacija ir prislėgta nuotaika, kurią lemia tamsus metų laikas, šaltis bei neseniai pasibaigęs šventinis laikotarpis.

Aktorius Alec Baldwinas atvirai prakalbo apie sveikatos problemas dėl „Rust“ tragedijos pasekmių. Naujojoje Meksikoje jam pateikti kaltinimai dėl netyčinio nužudymo, buvo galutinai nutraukti 2024 m. liepą įpusėjus teismo procesui. Alecas Baldwinas teigia, kad per kelerius metus po 2021 m. įvykusio incidento „Rust“ filmavimo aikštelėje, per kurį žuvo operatorė Halyna Hutchins, jis susidūrė su daugybe sveikatos problemų, rašoma PEOPLE.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis dažniau verčia aukoti miegą – dėl darbo, studijų ar tiesiog streso. Tačiau medikai įspėja: net kelių valandų miego trūkumas gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai. Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įspėja, kad net kelios neišmiegotos naktys gali sutrikdyti žmogaus savijautą ir darbingumą.

Politinė įtampa Lietuvoje didina žmonių nerimą ir nesaugumo jausmą. Grėsmingi pareiškimai apie karą ir politinis susiskaldymas silpnina pasitikėjimą valdžia bei sąjungininkais. Psichologas ragina mažinti politinių diskusijų svarbą ir daugiau dėmesio skirti kasdieniam gyvenimui bei artimiesiems. Kaip rodo naujausias „Spinter“ tyrimas, nerimą jaučia kone 7 iš 10 žmonių. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei pernai| Visą straipsnį galite rasti.

Vis daugiau lietuvių kankina stresas, nerimas ir įtampa. Pernai tą pripažino kas antras apklaustasis, o šiemet įtampa vargina 65 proc. Daugiausia žmonėms nerimą kelia karas, antroje vietoje – darbas. Net 17 kartų išaugo nerimas dėl politinės situacijos šalyje. Kai kurie darbdaviai, matydami augantį darbuotojų nerimą, jiems apmoka psichologų konsultacijas. Tiesa, kreiptis į psichologą ryžtasi ne kiekvienas, kuriam to reikia. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prieš dvejus metus Edvinas Skulsčius pirmą kartą pajuto, kad tirpsta dešinė veido pusė. Iš pradžių atrodė, kad tai – nuovargis ar stresas, tačiau pojūtis kartojosi. Tuomet jis nusprendė ieškoti priežasties. „Tirpimas pasikartojo kelis kartus, todėl kreipiausi į gydytojus. Man sakė, kad tai gali būti stresas ar nerimo simptomai. Vis dėlto po galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo man buvo rasta smegenų aneurizma“, – prisimena Edvinas.

Neramių naktų ciklas vargina daugelį – gulėti lovoje, žiūrėti į lubas ir negalėti užmigti yra pažįstama daugeliui. Miego sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo streso ir prastos mitybos iki sveikatos problemų. Ekspertai nuolat ieško paprastų ir natūralių būdų, kaip pagerinti miego kokybę be vaistų ar papildų. Viena gydytoja teigia, kad atsakymas gali slypėti mūsų spintoje – kojinėse.

Nors visos emocijos gali vienodai paspartinti širdies plakimą, tai palieka ne tapatų pėdsaką. Jei vienas stresas bus net į naudą, kitas lėtai „pjaus“ širdį. Negana to, itin stiprios emocijos gali ne tik imituoti infarkto simptomus, bet kitą kartą ir išties nužudyti. Ar širdis – daugiau nei tik organas ir kaip reikėtų ją tausoti streso metu bei kasdienybėje, plačiau apie su Kauno klinikų kardiologijos konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadove, gydytoja kardiologe prof.

Aknė – tai ne neišvengiama paauglystės dalis, o liga, kurią galima ir reikia gydyti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo apie tai, kodėl netinkama mityba, stresas ar tam tikros ligos gali pabloginti odos būklę, bei pateikė aiškias rekomendacijas, nuo ko pradėti kovoti su spuogais. Pasak gydytojo, nors genetika turi reikšmės, gyvenimo būdas – ne mažiau svarbus. Pavyzdžiui, pieno produktai turi didžiulę įtaką aknei.

Kodėl vieni pyksta ir šaukia, kiti bėga nuo streso kupinos situacijos, o treti – sustingsta? Ir ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų kūnas reaguoja patirdamas stresą ir kaip tai susiję su mūsų šeima, traumų vertomis patirtimis ir net ilgaamžiškumu? Nevaldomas streso lygis gali pastūmėti žmogų ir link įvairių priklausomybių ligų.

Kiekvienas senstame, tik vieni lėčiau, kiti greičiau. Endobiogenikos specialistė, šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė – Rudzikienė atkreipia dėmesį, kad yra būdų ne tik pasijausti geriau, bet kartu ir sulėtinti senėjimo procesus, paskatinti ilgaamžiškumo ir gijimo procesus.

Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 130 mokslinių darbų apie atostogų poveikį žmogaus gerovei. Rezultatai nustebino – tinkamai suplanuotas poilsis daro didesnį poveikį nei iki šiol manyta. O geriausia žinia ta, jog tam nereikia nei brangių kelionių, nei ilgų laisvadienių. Vieni mano, kad idealios atostogos – tai savaitė prie jūros, kitiems – kultūrinė kelionė į miestą. O pagal 9 šalių, daugiau nei 3 tūkst.

„Tyrimais įrodyta, kad vaikai būdami ligoninėje net ir su tėvais patiria didžiulį stresą, ar potencialią traumą, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie yra visiškai vieni“, – sako organizacijos „Savanoriai vaikams“, vykdančios iniciatyvą „Niekieno vaikai“, vadovė Ieva Šuipė.

Ar kada susimąstėte, kas nutinka jūsų kūnui, kai nustojate eiti į lauką? Gyvename laikais, kai absoliučiai viską galime gauti į namus, lauke laiko praleidžiame vis mažiau, tačiau tai turi didelį neigiamą poveikį sveikatai.  Pasak sveikatos specialistų, jei neisite į lauką, ilgainiui tik pakenksite savo sveikatai, nes taip jūsų organizmas neteks vitamino D – būtino vitamino, kurį gamina odoje esantis cholesterolis, kai jūsų odą veikia tiesioginiai saulės spinduliai.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) nustatomas maždaug 20 proc. pasaulio gyventojų. Nors tai nėra pavojinga liga, ji gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. DŽS išsivystymui įtakos turi ne tik mityba, bet ir emocinė būsena – neigiamos emocijos, stresas. Todėl svarbu laiku atpažinti šį sutrikimą ir imtis gyvenimo būdo pokyčių.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir emocinė įtampa tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau pajutus fizinius negalavimus retai susimąstome, kad jų priežastis gali slypėti mūsų psichikoje. Vis daugiau kalbant apie psichologinės sveikatos svarbą ir holistinį požiūrį į ligas, žmonės dažniau kreipiasi į medicinos psichologus ieškodami atsakymų ir pagalbos.

Ar jaučiatės tartum persekiojami praeities šešėlio, trukdančio gyventi pilnavertį gyvenimą čia ir dabar, nors, rodosi, viskas klojasi puikiai? Gali būti, kad jus kamuoja užsitęsęs potrauminis stresas. Kaip jį atpažinti ir įveikti? Apie tai kalbamės su psichologe ir mokslininke, VU Psichotraumatologijos centro docente dr. Odeta Geležėlyte. Kas yra psichologinė trauma? Kadaise patirta trauma gali niūriomis spalvomis nuspalvinti dabartinį gyvenimą.

Nors šiuo metu Lietuvoje nėra išsamių statistinių duomenų, kiek konkrečiai Lietuvos vaikų patiria stresą, pedagogai skambina pavojaus varpais – vaikams mokytis tampa vis sunkiau dėl patiriamo nerimo. Patyčios, nesėkmės mokykloje, draugų stoka ar net spaudimas iš aplinkos dažnai skaudžiai paveikia vaikus, o tokio tipo įtampa gali pasireikšti įvairiais tiek emociniais, tiek fiziniais simptomais.

Covid-19 pandemija buvo nepaprastai įtemptas ir neaiškus metas didžiajai planetos daliai. Tačiau visi suvaržymai paaugliams galėjo sukelti fizinį poveikį jų smegenų struktūroms, rašoma „The Independent“ grupės portale „Indy 100“. 2020-2021 m. daugelyje pasaulio vietų buvo taikomos ribojamosios priemonės, įvestos siekiant pažaboti viruso plitimą. Šios priemonės apribojo galimybę bendrauti akis į akį, o tai, kaip dabar paaiškėjo, ypač pakenkė paaugliams.

Pabusti vidury nakties yra normalu, tačiau kiek kartų atsibusti naktį yra normalu ir kiek valandų miego jums reikia, atsižvelgiant į jūsų amžių? Daugybė žmonių žino, ką reiškia neramios naktys, kai atrodo, kad gerai išsimiegoti nepavyksta, rašo express.co.uk. Intriguojantys tyrimai atskleidžia, kokio dažnio prabudimai nakties metu yra normalu, o taip pat jų rezultatai rodo, kad prabudimų skaičius yra tiesiogiai susijęs su senėjimu.

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta. Jeigu tokia būsena tęsiasi jau keletą mėnesių, verta rimtai susirūpinti: gal energija senka dėl besivystančios ligos, mineralų ar vitaminų stygiaus?  Šiais laikais daugybei žmonių tenka suktis kaip voverei rate, nerimas ir stresas tapo kasdienybės dalimi, o perdegimas darbe jau nėra išskirtinis atvejis. Tad nenuostabu, kai skundžiamasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta.

Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją. Nervų sistema yra atsakinga už pagrindines žmogaus organizmo funkcijas – reguliuoja vidaus organų ir motorinę veiklą, kontroliuoja emocijas ir nuotaiką, reakcijas į įvairius dirgiklius, stresą ir atlieka daugybę kitų funkcijų.

Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją. Kaip stiprinti nervų sistemą ir apsisaugoti nuo šių iššūkių, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė.

Nors šiandien onkologinių ligų daugėja ir jos jaunėja, gydytojai neturi vieno atsakymo, kodėl vienus užklumpa vėžys, o kiti sveiki pragyvena iki žilos senatvės. Vis tik onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė įsitikinusi – emocinis nusiteikimas sąlygoja daug net jau ir susirgus, o nuolatinis stresas be kalbų yra tiesus kelias į ligas. Sertifikuota holistinės onkologijos specialistė pabrėžė norinti tikėti, kad emociškai stabilūs žmonės turi žymiai daugiau vidinių resursų.

Nors daug kas linkęs įsivaizduoti, kad darbe perdegti labiau linkę aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau šią sritį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad taip toli gražu nėra. „Mažai kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbuotojai kai kuriais atvejais patiria didesnę perdegimo riziką“, – pažymi prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.

Gurgiantis pilvas ar pykinimas – tokie simptomai prieš egzaminus, svarbesnius įvykius, ar patyrus patyčias mokykloje kankina kone kas penktą vaiką. Medikai pastebi, kad ne tik vaikai, bet ir suaugę skundžiasi pilvo skausmais, kuriuos dažniausiai sukelia ne tiek fiziniai, kiek dvasiniai dirgikliai. Iš paskaitų Vilniaus universitete keliauja pirmakursė lituanistikos studentė Silvija. Kremtant mokslus, kaip sako mergina, netrūksta streso.

Naujausi Vilniaus universiteto atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis dirbančiųjų Lietuvoje rizikuoja perdegti. Anot mokslininkų, didžiausią riziką pervargti ir perdegti darbe patiria nekvalifikuoti darbuotojai. Taip pat ir tie specialistai, kurie dirba sunkiomis sąlygomis, pamainomis, patiria didelę įtampą – mokytojai, medikai, ugniagesiai, policininkai. Psichologai aiškina, kad perdegimo metu žmogus jaučia fizinį, emocinį nuovargį, dažnai klysta, atsiriboja nuo kolegų.

Skydliaukės sutrikimai yra itin dažna problema, kuri paveikia įvairias organizmo funkcijas, pradedant energijos lygiu ir baigiant emocine būsena. „Biofirst“ klinikos endokrinologė Kristina Semėnienė pabrėžia, kad laiku nustatyti skydliaukės problemas yra itin svarbu siekiant išvengti rimtų sveikatos komplikacijų, rašoma pranešime spaudai.

80 proc. žmonių visuomenėje yra susidūrę su trauminėmis patirtimis – grėsmingais įvykiais, kuriuos patyrė patys ar jų artimieji. Apie 8 proc. žmonių gali išgyventi potrauminį stresą. Kaip atpažinti, kad žmogaus būklė yra rimtesnė nei kasdienių situacijų sukeltas stresas? Apie tai plačiau papasakojęs Vilniaus universiteto profesorius, Psichotraumatologijos centro vadovas, Tarptautinės trauminio streso tyrimų asociacijos valdybos narys prof. dr.

Ne paslaptis, kad įtampa – dažna šiuolaikinio žmogaus palydovė. Juntant nuolatinį stresą, rekomenduojama išbandyti meditaciją, jogą, siūloma pabėgioti bei leisti daugiau laiko su artimaisiais. O ar kada nors esate girdėję, kad nuraminti kūną ir mintis gali padėti dainavimas? Dainavimas veikia visą organizmą Nuo seniausių laikų dainavimas buvo laikomas sveikatai naudinga veikla, tačiau tik atsiradus magnetinio rezonanso tyrimams mokslininkai galėjo pagrįsti šį įsitikinimą.

Karpos – pavieniai arba daugybiniai, plokšti arba iškilę odos ir gleivinės dariniai – dažnai būna apipinamos įvairiais mitais ir neteisingais vertinimais. Jos atsiranda „nužiūrėjus“ piktam žmogui, palietus rupūžę, patiriant ilgalaikį stresą, jomis užsikrečia dažnai besilankantys baseinuose bei pirtyse ir besiskundžiantys padidėjusiu prakaitavimu – kiek tiesos yra šiuose teiginiuose, atsako vaistininkė.

Garsiai nuskambėjusi žinutė, kad jaunuoliai Lietuvoje yra vieni laimingiausių pasaulyje, laikinai užglaistė kitą problemą – vyresnės kartos atskirtį. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis linkęs dalintis asmeniniais rūpesčiais su draugais. Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius aiškina, kad emocinė raiška yra labai svarbi psichikos sveikatai, o jos slopinimas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių negalavimų.

Artėjantis ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimus. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja besiskundžiančių pilvo skausmais pacientų, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus. Anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojo gastroenterologo–endoskopuotojo Eimanto Mockaus, rudenį pacientai dažniausiai susiduria su vadinamuoju dispepsijos bei dirgliosios žarnos sindromais.

Tūkstančius metų apie žmogaus sveikatą buvo sprendžiama pagal jo burnos būklę. Taip yra neatsitiktinai – seniai žinoma, kad nesugydyti dantys ir uždegimas blogina viso organizmo būklę. Negana to, šiandien kalbama apie visai naują sąvoką – dentalinis stresas. Tai ilgainiui nuodija organizmą ir gali net paveikti gyvenimo trukmę.

Kol viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms, vyresni žmonės dėl karo grėsmės patiria didelį stresą ir jaučiasi neišgirsti. Ekspertai taip pat pabrėžia, jog vyriausiai lietuvių kartai būtų sunkiausia, jei karas įvyktų. Tuo tarpu, ministerija tvirtina, kad jau daug padaryta. Siūlo, kaip vyresniesiems ruoštis.

Europoje 2023 metais buvo rekordiškai daug „ekstremalaus karščio sukelto streso“ dienų, pirmadienį pranešė dvi pagrindinės klimato stebėtojų organizacijos, pabrėždamos vis pavojingesnių vasarų grėsmę visame žemyne. Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą. Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas prakalbo apie streso daromą žalą. Pasak profesoriaus, net keletą savaičių ar mėnesių patiriamas nuolatinis stresas gali būti labai žalingas ir sutrikdyti beveik 10 organizmo funkcijų. A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Kovo mėnesį vis dar danguje dažniau sutinkant pilkus debesis nei saulės spindulius neretai pasijuntame prislėgti. Tačiau tam pakeisti tereikia suaktyvinti endorfinus, dar vadinamus „laimės hormonais“. Tam yra keli paprasti būdai. Įtraukus vos kelias veiklas į savo rutiną „laimės hormonų“ išsiskirs daugiau. „Ąžuolyno klinika“ savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo keliais patarimais, kaip suaktyvinti „laimės hormonų“ išsiskyrimą. Juos pritaikę galėsite jaustis laimingesniais.

Visi žmonės nori gyventi kuo ilgiau, sulaukti 100 metų, džiaugtis gera savijauta ir kuo rečiau varstyti gydytojų kabinetų duris, tačiau apie sveikatą dažniau susimąstome sulaukę vyresnio amžiaus. Tuomet pradedame ieškoti stebuklingų eliksyrų, kurie padėtų gyventi kuo ilgiau. Tačiau jokio stebuklingo vaisto nėra. Norėdami būti sveiki, turime savo sveikata rūpintis visą gyvenimą.