stresas

Su įtampa susiduria daugelis šiuolaikinių žmonių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas drauge su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene aptarė ne tik streso daromą žalą, bet ir patarė, kaip su tuo kovoti. Stresas kenkia visam organizmui A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.

Per pastaruosius metus auga depresijos simptomus jaučiančių gyventojų skaičius. Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų savo sveikatos tyrimas parodė, kad 2019 m. švelnius depresijos simptomus jautė 13,1 proc. visuomenės, o tarp 15-34 metų gyventojų šis skaičius siekė 31 proc. Emocinę sveikatą visuomenėje taip pat stipriai paveikė ir pandemija bei karantinas.

Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas sulaukė klausimo apie maudymąsi šaltame duše. Pasak specialisto, šios praktikos bijoti nereikėtų, nes ji turi daugybę privalumų. Paprastas būdas, kuris padės sustiprinti imunitetą Jolita iš Klaipėdos klausia: „Gal kada savo laidoje pakalbėsite apie šaltą dušą? Jo naudą ir nenaudą.

Lietuvą ir pasaulį pastaraisiais metais šokiruoja viena tragedija po kitos – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kitos nelaimė verčia gyventojus jaustis nesaugiai, patirti vis didesnį stresą. Nors dalis šių veiksnių priklauso ne nuo mūsų pasirinkimų, gyventojai vis tiek gali rasti priemonių padėti sau.

Emocinis perdegimas prieš šventes gali tapti nepastebimu, bet realiu reiškiniu, kuris daro įtaką daugeliui žmonių. Šventinės nuotaikos, dovanų pirkimas, šeimos susibūrimai ir kitos tradicijos gali sukelti didelį stresą ir nerimą, o kai kuriuos žmones tai gali privesti ir prie emocinio perdegimo. „Perdegimo sindromo simptomatikai reikštis įtakos turi tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai ir stimulai.

Kalėdinis laikotarpis dažnai vadinamas džiaugsmo, meilės ir neišdildomų prisiminimų su artimaisiais kūrimo metu. Tačiau neretai šis šventinis periodas sukelia nemažai streso ir įtampos.

Jei norite sutaupyti ir Kalėdas pasitikti pigiau, tai dar nereiškia, kad šventinį stalą reikalinga  ruošti vien iš keliolikos atrinktų, vargiai derančių, tačiau gausiai reklamuojamų produktų – „Iki“ parduotuvėse jau nuo ketvirtadienio startuoja „Maisto fiesta“, kurios metu itin solidžios nuolaidos taikomos ištisoms maisto prekių kategorijoms.

Pirmadienį priešpilnį pakeis pilnatis. Astrologė Vaiva Budraitytė nuramina – ši pilnatis bus pakankamai rami, tačiau 2 Zodiako ženklams reikėtų būti atsargesniems. „Ateinanti pilnatis bus pakankamai rami, linksma bei maloni, todėl nereikėtų  per daug pergyventi. Vaidensis mažiau“, – šypsosi astrologė. Atėjus pilnačiai pasiruoškite pasninkui Vaiva primena, kad artėja šv. Andriejaus diena, kuri bus minima lapkričio 30 dieną.

Nors dabartiniai laikai daugelyje šalių pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe ir galimybėmis tobulėti, visgi daugybė žmonių kasdienybėje susiduria su beprasmybės našta. Noras pažinti save ir suvokti savo vietą pasaulyje neretai juos pastūmėja išbandyti psichoterapiją, kurios viena iš krypčių yra paremta egzistencine filosofija.

Beveik pusė lietuvių teigia, jog stresas turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o daugiau nei trečdalis įvardija, kad jų patiriamo streso lygis yra vidutiniškas arba pernelyg aukštas, parodė reprezentatyvi apklausa. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresui suvaldyti gali dažnai pakakti net ir tokių mažų veiksmų, kaip trumpas pasivaikščiojimas gamtoje, pagulėjimas vonioje ar susikaupimas valgant.

Socialinis nerimas – itin paplitęs reiškinys, su kuriuo susiduria beveik kiekvienas mūsų. Nors daugumai jis netrukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, išraudęs veidas ar drebantis balsas kalbant net prieš nedidelę auditoriją, vargina ne vieną. Gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Adomo Bieliausko teigimu, šios reakcijos, nors ne visuomet malonios, – itin natūralios ir dažniausiai galime sau padėti labai paprastais būdais.

Nuovargis – natūrali būsena, dažniausiai atsirandanti po sunkaus darbo, emocinių išgyvenimų ar kitų sudėtingų gyvenimo įvykių. Įprastai po jų pailsėjus, jėgos yra atgaunamos ir viskas grįžta į savo vėžes. Visgi, gyvenant sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame dėl skubėjimo poilsiui lieka vis mažiau laiko, ši būklė tampa itin opia problema.

Negebėjimas dorotis su ilgalaikiu stresu ir perdegimas laikomas viena iš šiuolaikinio pasaulio rykščių. Ne tik sveikatą, bet ir santykius su aplinkiniais griaunantis emocinis perdegimas vis dažniau užklumpa jaunus žmones, ypač jis paplitęs tarp mokytojų ir medikų. Gydytojai gi skuba įspėti, kad perdegimo sindromas ypač pavojingas tuo, kad dažnas jau jį turintis žmogus to net nepripažįsta.

Kai žmonėms kažką skauda – jie kreipiasi į gydytojus. Tačiau ką daryti jeigu negalavimo priežasties nepavyksta rasti? Psichosomatikos specialistė, numerologė Lina Krukauskienė sako, kad psichosomatika – tai vidinės žmogaus būsenos atspindys fiziniame kūne. Ji yra ne tik apie skausmus, bet apima praktiškai visus negalavimus.

Sodininkas Andrew White’as tikina, kad norint geriau miegoti, sumažinti stresą ar paprasčiausiai pagerinti miego kokybę, namuose reikia auginti tam tikrus augalus. Kokie augalai gali padėti susiduriant su nemiga jis pasidalino ir su kitais. Andrew sakė: „Augalai miegamajame gali ne tik pagražinti kambario estetiką, bet ir pagerinti jūsų miego kokybę. Miegamajame laikomi augalai padeda oro kokybei, mat sugeria į save ir filtruoja anglies dioksidą bei išskiria deguonį.

Dažnai pajuokaujama, kad geriausia savaitės diena – penktadienis, kai prieš akis visas savaitgalis, o prasčiausia tampa pirmadienis, kai prasideda nauja darbo savaitė. Pirmadieniai tikrai gali kelti niūrias mintis, o kad tai pasikeistų neretai neužtenka vien gerai išsimiegoti, kartais reikia priimti sudėtingus sprendimus ar įgyvendinti pokyčius bei išmokti atpažinti jausmus.

Nors tikrasis ruduo dar vėluoja ateiti, psichologai tvirtina, kad šis metas neišvengiamai pas juos atgina daugiau pacientų. Vis tik pažymima, kad dažnai žmonės linkę patys save išbalansuoti, pradėdami išgyventi ne dėl realių, bet hipotetinių situacijų. Be to, neretai imamasi ir įvairių strategijų, kaip išvengti užklupusio nerimo, nors tai tėra laikinas pabėgimas. Klinikinės psichologės Kotrynos Mikalauskaitės aiškinimu, pacientų pagausėjimas prasidėjus rudeniui nulemiamas dviejų dalykų.

Neigiamą įtaką darbo kokybei ir rezultatams daro ne tik vadovų profesionalumo stygius, blogi santykiai su kolegomis ar didelis darbo krūvis, ekspertų nuomone, labai svarbu išvengti ir nuobodžiavimo darbe, dar kitaip vadinamu – darboduliu. Nuobodulys ir dinamikos trūkumas gali lemti motyvacijos stoką, apatiją ar stresą. Patarimais, kaip atpažinti ir išvengti nuobodulio darbe, dalijasi ekspertai.

Prasidėjus rudeniui, vaikai grįžta į darželius ar mokyklas. Kiekvienais metais mokymo įstaigose būna daug naujų vaikų, kuriems tai nauja patirtis. Daugelis mamų susiduria su emociniais iššūkiais ir nerimu dėl to, kaip jų vaikas prisitaikys prie naujos aplinkos. Tai natūralus reiškinys, kurį gali lydėti daugybė klausimų ir abejonių. Naujokės darželio mamos neretai būna priverstos susidurti su jausmais, kurių iki tol nebuvo patyrusios.

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau mokslininkų domisi ir atlieka tyrimus tirdami, kaip asmens gyvenimo būdas prisideda prie sveikatos. Kiekvieno iš mūsų gyvenimuose yra laikotarpių, kurie neišvengiamai tampa daugiau užimtais, negu įprastai. Vienu metu gali užgriūti įvairūs atsiskaitymų terminai, neišvengiami įspareigojimai darbuose, mokyklose ar universitetuose. Įtemptas gyvenimo ritmas, skubėjimas gali turėti sąsajų su neteisingu gyvenimo būdu.

Kad ir kaip norisi stipriai apkabinti savo šunį, veterinaras įspėjo, kad tai gali būti ne pati išmintingiausia mintis ir paragino augintinių savininkus rasti tinkamesnį būdą parodyti meilę jiems. Nors daugelis žmonių apkabinimą vertina kaip meilės ir prieraišumo gestą, todėl natūraliai norės tai parodyti savo augintiniui, tačiau nereikėtų manyti, kad šuo jausis taip pat, rašo mirror.co.uk.

Turbūt ne vienas žmogus yra susidūręs su gausiu prakaitavimu, kuris dažnai pasireiškia ne tik karštomis vasaros dienomis ar intensyvios treniruotės metu, bet ir, pavyzdžiui, stresinėse situacijose. Nors prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, siekiant sureguliuoti kūno vidaus temperatūrą ir pašalinti organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas, tačiau intensyvus prakaitavimas gali būti nemalonus ir tapti rimta problema.

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame. O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys.

Kai kuriems neretu atveju patyrus stresą tenka susidurti su tokiais virškinimo sutrikimais kaip pykinimas, viduriavimas, pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tai natūralu, nes nors ir gali pasirodyti neįprastai, mūsų nervų sistema išties turi daug įtakos virškinimo pokyčiams. Ji pataria, kaip palengvinti šiuos nemalonius simptomus.

Šiuolaikiniam žmogui praktiškai neįmanoma išvengti streso – įvairios atsakomybės darbe ir namuose, netikėtos ir nemalonios situacijos verčia išeikvoti daug energijos, o tuomet patiriama vis daugiau įtampos, tampa vis sunkiau save kontroliuoti. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku išmokti suvaldyti kylantį stresą ir nurimti – tai yra būtina. Lengviau sumažinti patiriamą stresą galėsite, pasitelkę 10 paprastų būdų: 1. Sportuokite.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet kasdien lygi stresas ir įtemptas gyvenimo ritmas dažnai susiduriama su nerimo sutrikimais ar depresija. Šie negalavimai sutrikdo ne tik darbingumą, bet ir socialinį gyvenimą.  Nuolat gyvenant įtampoje, labai svarbu laiku pastebėti simptomus.

Šiuolaikiniame pasaulyje stresas yra kone kasdienis palydovas, kiekvienam mūsų dėl tam tikro gyvenimo būdo, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo lygio pasireiškiantis skirtingai. Tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nuo kurių kasmet miršta apie 17 mln. žmonių. Apie šią problemą, kitus galimus streso padarinius bei valdymo būdus pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė.  Nuo įtampos sutrinka širdies darbas  Greitas gyvenimo tempas ir tobulybės siekimas kelia įtampą.

Kai už lango žvarbus oras ir anksti temsta, dažnam nelieka nieko kito, kaip tik užpildyti šaltojo sezono vakarus jaukiai įsitaisius ant sofos su šeima ar draugais. O kaip gi be užkandžiais nukloto stalo, kurie ne visada subalansuoti.  Rezultatas – papildomi kilogramai, kurie šaltuoju metu „džiugina“ ne vieną. Tačiau dėl svorio augimo gali būti kaltas ne tik sulėtėjęs gyvenimo būdas ir nesubalansuota mityba – tai gali signalizuoti ir per didelę įtampą ar būtinų medžiagų trūkumą.

Didžiosios metų šventės yra laikomo šeimos švente, kuomet namus užpildo prie šventinio stalo sėdinčių artimųjų šurmulys. Vis dėl to, šis pasimatymas su seniai matytais artimaisiais ne visada gali būti malonus, ypač tuomet, kai kalba pasisuka apie vaikus ar vestuves, rašoma pranešime spaudai. Specialistų klausiame, kaip reaguoti į šiuos klausimus ir ką daryti, jog poros santykių nepaveiktų šventinė įtampa.

Jei nerimas neleidžia jums užmigti, šie ekspertų patarimai užtikrins ramų miegą ir visai nesvarbu, kokios mintys kirbės jūsų galvoje. Žiūrite į laikrodį, jau 4 valandos ryto, žinote, kad jau po kelių valandų turite ruoštis į darbą ar vaikus į mokyklą, bet negalite sustabdyti savo minčių pasiutpolkės galvoje... Pažįstamas jausmas? Esate ne vienas.

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.

Gal skamba ir paradoksaliai, tačiau neretam žmogui Kalėdos ir Naujieji metai kelia tiek įtampos, jog pasimėgauti šventiniu šurmuliu tampa neįmanoma. Pakilią nuotaiką dažniausiai gadina masinis skubėjimas, noras viską atlikti tobulai ir laiku. Vis dėlto, prieššventinį nerimą įveikti tikrai įmanoma, tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių ir prie šventinio stalo atsisėsite žvalūs ir linksmi.

Darbas yra įprastas dalykas ‒ tai, ką turime daryti visi, o kai kuriomis dienomis ar savaitėmis sekasi geriau nei kitomis. Tačiau per didelis stresas, kurį sukelia darbas, gali padidinti širdies ligų riziką. Dr Brian Fisher iš „Evergreen Life“ paaiškino apie streso poveikį organizmui, rašo express.co.uk. Dr Fisher sakė: „Stresą padidina nepakankamas miegas. Įrodyta, kad padidėjęs streso lygis neigiamai veikia kraujospūdį.

Rusijos karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių emocinę sveikatą. Daugelis pripažįsta jaučiantys nuolatinį stresą, įtampą, nerimą. Naujausias tyrimas parodė, kad didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas, mažiau – pensininkai. Pirmadienį „Visipsichologai.lt“ atstovai pristatė „Spinter“ atlikto naujausio reprezentatyvaus gyventojų emocinės sveikatos tyrimo rezultatus. Įvertintas jaučiamos įtampos, nerimo, streso pokytis įvairiose visuomenės grupėse kovo ir spalio mėnesiais.

Dauguma žmonių neįsivaizduoja savo ryto be karštos kavos puodelio, kadangi toks ritualas – gerti kavą – yra tapęs kasdienės rutinos dalimi. Visgi, viena ekspertė pasakė, kad toks malonus įprotis gali kelti žalą sveikatai, kadangi išbalansuoja hormonų veiklą.

35-erių panevėžietis kardiologas Karolis Bumblauskas, praktikuojantis intervencinę kardiologiją, apie atliekamas širdies ir kraujagyslių intervencijas galėtų kalbėti valandų valandas. Kasdien jis atlieka dešimtis intervencijų ir sako, kad nėra nieko geriau už išgelbėtą gyvybę. Panevėžietis K.Bumblauskas laiko, praleisto operacinėse, jau nebesuskaičiuoja. Jis atviras – tenka žmones operuoti ir naktimis, ir savaitgaliais, o ir naujametinę naktį yra sutikęs gelbstint pacientui gyvybę.

ADHD arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas išsivysto vaikystės amžiuje ir nors jo simptomai laikui bėgant nyksta, o paauglystėje gali net visiškai išnykti, pasitaiko suaugusiųjų ADHD atvejų. Gydymas, nepaisant amžiaus, nėra lengvas, tačiau padeda sumažinti simptomus ir žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Psichoterapeutas Marcin Skrzydlowski papasakojo apie ADHD ligos simptomus ir gydymą.

Yra būdų, kurie gali padėti sustiprinti širdį. Pats metas pasirūpinti gera sveikata bei malonia savijauta kiekvieną dieną.  Mesti rūkyti Ar vis dar rūkote nepaisant galimų pasekmių, pavyzdžiui, vėžio? Štai dar viena priežastis mesti rūkyti: "Rūkymas yra viena didžiausių širdies ligų priežasčių", - perspėja Madathupalayam Madhankumar, MBBS, MS.

Nors didžioji dalis eismo įvykių yra techniniai ir į policijos suvestines net nepatenka, toli gražu ne kiekvieno automobilio daiktadėžėje galima rasti popierinę autoįvykių deklaracijos formą. Kokių veiksmų reikia imtis iš karto po avarijos, kad įvykio dalyviai išsiskirtų taikiai ir nesugaišę daug laiko, atsakoma pranešime žiniasklaidai.

Tenka per jėgą spraustis į džinsus? Šie ekspertų patarimai padės visam laikui atsikratyti pilvo riebalų. Ir net neteks atsisakyti mėgstamų maisto produktų. Dažniausiai tuo, kad nedega pilvo riebalai, skundžiasi vyresnio amžiaus moterys, tačiau paprastos gudrybės padės greitai ir lengvai atsikratyti nereikalingų ant pilvo susikaupusių riebalų.

Spuogai gali byloti apie įvairius sveikatos aspektus, priklausomai nuo jų vietos ‒ nesvarbu, ar tai būtų kaklas, smakras ar kakta. Gydytojas Amir Khan pasidalijo viena iš nerimą keliančių priežasčių, dėl kurios jums gali atsirasti spuogų ant skruostų, rašo express.co.uk. Kalbėdamas per ITV laidą, ponas Amir paaiškino, ką gali pasakyti apie jūsų sveikatą spuogai skirtingose veido vietose.

Seksas gali būti jaudinantis, o kartais, norint pasiekti didįjį „O“, reikia ir nemažai pastangų. Tačiau viena moteris vos nemirė, kai kulminacijos metu krūtinėje pajuto „sprogimą“. Šį pojūtį lydėjo duriantis skausmas širdyje – paaiškėjo, kad tai buvo gyvybei pavojingas pagrindinės arterijos sužalojimas.  Būklė išsivystė dėl patirto streso Anonime norėjusiai išlikti 45 metų moteriai buvo nustatyta aortos intramuralinė hematoma, rašoma thesun.co.uk.

Stresas gali turėti įtakos daugeliui sveikatos problemų, įskaitant galvos skausmus, širdies ligas ir net diabetą, todėl svarbu stengtis kuo labiau jį sumažinti. Kartais atrodo, kad viskas ima nervinti ir kelti stresą, tačiau yra paprasti neįprasti būdai, kaip sumažinti streso lygį. „Bright Side“ pasidalino gudrybėmis, kurios padės išlaikyti ramybę, kai apima nerimas ir panika. Kai kurie jų stebina, tačiau puikiai veikia.

Su įtampa kovojantis organizmas neretai sukelia pačias nemaloniausias reakcijas – stiprų širdies plakimą, pagausėja prakaito išsiskyrimas, kankina nemiga ar nerimas. Tačiau kilęs stresas gali sukelti ir akivaizdžius svorio pakitimus, vieniems jis padidėja, o kitiems atvirkščiai – staiga nukrenta. Kodėl taip atsitinka ir ką reikėtų daryti, kad būtų galima išvengti streso, tv3.lt naujienų portalui pasakoja Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja Ieva Vieversytė.

Kai suima stiprus nugaros skausmas, dažnas skubame ieškoti tabletės ir stengiamės kuo mažiau judėti. Kiek aprimus, imame varstyti gydytojų kabinetų duris ir ieškome pasislėpusios stuburo disko išvaržos. Visgi, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos, neurologas Laimutis Juozas Kacienas teigia, kad nugaros skausmo priežasčių reikia ieškoti kur kas giliau. „Nugaros skausmo nereikėtų tapatinti vien su stuburo skausmu.

Ukrainiečių modelis bei „Miss Ukrainos Visata“ nugalėtoja Anna Nepliakh atskleidė, kad per karą priaugo 9 kilogramus. Mergina ne tik pasidalijo šia žinia su gerbėjais, bet ir pademonstravo savo išvaizdos pokyčius. Anot jos, ją nuolat kamuoja stresas, todėl svorio šuolis buvo greitas. Dabar, būdama 173 cm ūgio, ji sveria 68 kg.