Nors daugelis žmonių apkabinimą vertina kaip meilės ir prieraišumo gestą, todėl natūraliai norės tai parodyti savo augintiniui, tačiau nereikėtų manyti, kad šuo jausis taip pat, rašo mirror.co.uk.
Psichologas perspėjo, kad apkabinus šunį, jo streso lygis gali padidėti ir jis netgi gali jums įkąsti.
Savo straipsnyje, paskelbtame žurnale „Psychology Today“, psichologas Stanley Corenas prisiminė įvykį, kai moteris puolė apkabinti savo šešių mėnesių šuniuką, o šiam pasireiškė streso požymiai, įskaitant galvos nusukimą, kad nutrauktų akių kontaktą.
Kai jis patarė moteriai taip nesielgti, nes šuniui tai nepatiko, ji pažvelgė į jį su nepasitikėjimo išraiška veide, teigdama, kad yra įrodymų, leidžiančių manyti, jog vaikų apkabinimas yra naudingas jų smegenų vystymuisi.
Sukelia stresą
Atsakydamas S. Corenas paaiškino, kad šunys, nors juos vadiname savo vaikais, be abejo, labai skiriasi nuo žmonių vaikų.
„Šunys techniškai yra greiti bėgikai. Tai reiškia, kad streso ar grėsmės metu pirmoji šuns gynyba yra ne dantys, o jo sugebėjimas pabėgti, – aiškino S. Corenas. – Elgsenos ekspertai mano, kad apkabinimą šuo supranta, kaip judėjimo galimybės atėmimą ir tai sukelia jam stresą ir, jei šuns nerimas labai sustiprės, jis gali įkąsti.“
Nors daugelis iš mūsų žino apie ryškesnius požymius, kai šuo patiria stresą, pavyzdžiui, dantų šiepimas, yra ir keletas subtilesnių požymių, apie kuriuos galbūt nežinojote.
Anot S. Coreno, dažniausias nerimo požymis yra kai šuo pasuka galvą nuo to, kas jį vargina ar kelia nerimą, kartais užsimerkia, bent iš dalies.
„Arba šunys dažnai demonstruoja tai, kas paprastai vadinama „pusmėnulio akimi“ arba „banginio akimi“, kai kampe ar pakraštyje galite pamatyti akių baltymą, – aiškino ekspertas. – Vienas dažnas matomas streso ar nerimo požymis yra kai šuns ausys yra nuleistos arba prigludusios prie galvos šonų. Lūpų ar žmogaus veido laižymas taip pat gali būti nerimo požymis, kaip ir žiovulys ar vienos letenos pakėlimas.“
Amerikos veislyno klubas paragino tėvus neleisti vaikams apkabinti savo šunų, perspėdamas, kad šie gali pasijusti suvaržytais ir muistytis, norėdami išsilaisvinti.
„Jei žiūrėsite, kaip šunys bendrauja, pastebėsite, kad jie vienas kito neapkabina. Jie gali prispausti vienas kitą prie žemės, bet tai tik viename iš dviejų kontekstų: imituodami kovą arba iš tiesų kovodami, – teigiama įspėjamajame klubo pareiškime. – Taigi, kai apkabinate šunį, jis nesupranta, ką norite pasakyti. Tiesą sakant, jūs iš esmės jį sugaunate. Jis negali pabėgti nuo gąsdinančių ar nepatogumą keliančių rankų.“
„Kadangi apsikabindamas šeimininkas žvelgia tiesiai šuniui į akis ir jo veidas artėja link jo, šuo gali interpretuoti jo veiksmus kaip agresyvius ar keliančius grėsmę. Nenuostabu, kad jam nepatinka būti stipriai apkabinamam“, – sakė ekspertas.
