REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.  

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.  

REKLAMA

Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas tv3.lt portalui paminėjo, jog šių metų vienuoliktokams yra išties sudėtinga, nes keitėsi ugdymo programos ir reikalavimai.

„Vadovėlių dalies neturime, jiems [mokiniams] tikrai nėra lengva“, – pridūrė mokyklos direktorius. 

Tačiau, jo galva, Žirmūnų gimnazijos mokiniai pasiruošę tarpiniams patikrinimams. Tokios nuomonės apie visos Lietuvos mokinius laikosi ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Rūta Krasauskienė (nuotr. Fotodiena.lt)

„Šių metų vienuoliktokai yra laikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Pavasarį naudodamiesi ta pačia sistema iš esmės turėjo išbandymą tarpinių patikrinimų ir kažkokių didelių sutrikimų neturėjo“, – apie techninį pasirengimą patikrinimams kalbėjo NŠA direktorė. 

REKLAMA

Tik parašęs bandomąjį tarpinį atsiskaitymą Vilniaus Žirmūnų gimnazijos 11-okas Mantas užsiminė, jog jis nepasirodė labai sunkus. O šios gimnazijos mokinys Mijus paminėjo, kad surinko 13 iš 20 galimų taškų vieno tarpinio atsiskaitymo metu. Tačiau tikėjosi geresnio rezultato. 

Ar su naujovėmis nepaskubėta?

Mokiniams atrodo, jog nauja sistema yra skubota ir kol kas gerai nepritaikyta mokytis. Dėl to bent jau Mantas tvirtino, kad nesijaučia gerai pasiruošęs egzaminams. Anot žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino, mokiniai yra „įmesti į neaiškių naujovių sūkurį". 

REKLAMA
REKLAMA

„Nenervinkit, nelįskit į akis ir neklauskit. Mes esame eksperimentiniai triušiai, ant mūsų bando visokias naujoves ir nesąmones“, – mokinių jausmus apie besikeičiančią tvarką apibūdino G. Sarafinas.

„Vis keičiasi nuostatos: mums metų pradžioje sakė, kad mes pirma karta, kuri rašom, tai jei blogai parašysim, galėsim perrašyt. Po mėnesio sakė, kad nebegalėsim, tada vėl galėsim. Neparašyti vadovėliai pagal naujas programas. Matematiką mes iš 4-ių vadovėlių mokomės“, – pasakojo Mantas. 

„Daug temų reikėjo skubotai eiti, tai kai kurios jaučiasi tiesiog peržvelgtos, bet nesuprastos. Mokytojai sakė, kad jei neimsime papildomų pamokų, mes niekaip nespėsim išeiti visos programos“, – pridūrė gimnazistas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie papildomą laiką, praleistą mokykloje, dėl artėjančių tarpinių atsiskaitymų užsiminė ir kitas tv3.lt kalbintas mokinys Mijus. Esą vienuoliktokams ne tik pasikeitė lietuvių kalbos ir literatūros viešojo kalbėjimo formatas, bet jį atsiskaityti reikės atostogų metu.  

„Prarandam visas pavasario atostogas per lietuvių tarpinį kalbėjimą“, – pridūręs, kad gavus kalbėjimo temą dabar leidžiama pasiruošti 20 minučių, nors anksčiau mokiniai ruošdavosi gerokai iš anksto. 

Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vienuoliktokas Mijus pastebėjo ir tai, jog pasirinkusiems laikyti antrosios užsienio kalbos egzaminus, sunku rasti medžiagos, iš ko ruoštis šiems atsiskaitymams.

REKLAMA

Tačiau E. Grigaliūnas atkreipė dėmesį, kad kitose mokyklose pasiruošimas žinių patikrinimams galėjo būti dar sudėtingesnis. 

„Tarkime, net ir rengiantis tarpiniams atsiskaitymams tose mokyklose, kurių mokytojai dalyvavo streikuose, dalis pamokų nevyko, ten gali būti nerimo“, – tvirtino gimnazijos direktorius. 

Pokyčiai kelia stresą, bet „nėra patys blogiausi“

R. Krasauskienė paminėjo, jog patikrinimų sistema skirta sumažinti krūvį ir stresą mokiniams. Visgi Tv3.lt kalbintas Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokinys Mantas neslėpė, jog dabartinių vienuoliktokų karta patiria daug švietimo sistemos eksperimentų, o tai kelia stresą. Tačiau pokyčiai, jo vertinimu, nėra bloga idėja. 

REKLAMA

„Kadangi atsirado egzaminai, vis tiek mums reikia susiimti, rimčiau pradėti žiūrėti į mokslus, tai tie pokyčiai nėra patys blogiausi. Visuomenėje sakoma, kad reikia išlaikyti kuo geriau, nes nuo to priklausys, ar įstosiu, ar neįstosiu. Bet kurį darbą rašant streso bus, o dabar stresas, galima sakyt, pasidalina į dvi dalis“, – pastebėjo ir Mijus.

(mokyklos archyvas)

„Turbūt apie kiekvienus metus galim šnekėti, kad tai yra ištisinis stresas. Kiekvienas turbūt priimam savaip ir savotiškai, priklausomai nuo to, kokį turime atsparumą. Be abejo, iššūkių yra, pokyčių yra, bet neabejotina, kad jie iš tikrųjų reikalingi“, – kalbėjo NŠA direktorė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto R. Krasauskienė teigė, kad kai prasideda pokyčiai, visiems visada atrodo jie prasidėję ne laiku. Tačiau, jos teigimu, apie kaupiamąjį vertinimą Lietuvoje buvo diskutuojama jau nuo 2016 metų, o programos buvo atnaujintos ir patvirtintos 2022-aisiais.

Mokinys šiemet per tarpinį patikrinimą gali gauti 40 proc. viso egzamino rezultato. Surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus iš 40 galimų dar 11 klasėje jis žinos, kad egzaminą išlaikė. Jeigu visgi nesurinks šių taškų, 12-os klasės egzamino metu galės surinkti likusius. Taip pat didžiąją dalį tarpinių atsiskaitymų šių metų karta galės perlaikyti. 

Dvi auklės- Nacionalinė Švietimo agentūra ir Švietimo ministerija— o vaikas, kaip toj patarlėj- be galvos! Visiškas bardakas gal todėl, kad turim minias biurokratų, dirbančių vien tam, kad tik parodytų, kad dirba, bet rezultatas- abejotinas ir beprasmis! Ir gal kas pasiškins, kam sukurtos tos dvi įstaigos- ministerija ir agentūra???
Problema, kuri kankina visus lietuvius ne tik mokykloje, tačiau ir vėlesniame gyvenime persiduoda į kitas sritis - rusiškas planavimas pamaišiui su Europos politikos gairėmis ( ačiū Dievui, jų dar paisoma). Iš viršaus nuleidžiamos komandos, kurias privaloma nedelsiant vykdyti. Planavimas atitrūkęs nuo realybės. Pokyčiai suplanuoti "dėl varnelės", kad tik būtų, nevertinant nei jų naudos, nei pareinamųjų laikotarpių, nei turimų išteklių bei resursų, nei vertinimo sistemos ir rodiklių. Tada greitai ir per skausmą diegiama, nepasibaigus procesui prasideda naujas, kas senasis naujai iškeptam vadovui pasirodo neefektyvus ir " reikalingi kardinalūs pokyčiai", nes nėra rezultatų. Ir vėl užsisuka naujas ratas. Pinigai taškomi, rezultato nelaukiama, kaskart vis kažkas kuriama naujai. Žemesnės grandys pradeda daryti tai, kas joms atrodo paprasčiau ar tinkamiau, nes žino, kad greitai viskas keisis ir jų darbo niekam nereikės. Tie, kas uoliai vykdo nurodymus, pradeda nervintis, jų darbas pasidaro beprasmis, nes nauji vėjai pučia priešinga kryptimi. Nesugebama pripažinti, kad kažkurie elementai veikia, ir juos galbūt reikia kiek koreguoti, o gal ir visai neliesti. Kažkodėl laikoma, kad būtina viską keisti iš pagrindų. Nėra mąstymo nuoseklumo, bendros sistemos, veiksmų ir valdymo logikos. Tai ir turim kamuolį, kuris kažkur ritasi, šiek tiek pataikant į reikalingas vertybines gaires. Nėra kantrybės laukti, nėra sugebėjimo kažkiek koreguoti procese, kalbėtis apie pokyčius ir svarstyti jų reikalingumą. Kažkoks vadukas "šovė" naują idėją ( nes visi iš jo kažko tikisi), nebūtinai ismanydamas sritį, tada keli prisitaikėliai pataikūnai puola ją galvotrūkčiais įgyvendinti. Taip ir lieka - kelių statyba be inžinierių kelininkų, sveikatos apsauga be medikų, energetika be inžinierių elektrikų ar šilumininkų ir t.t.- "vadybininkai" valdo. Užuojauta vaikams, kita vertus - nebuvo kartos per 25 metus be reformų :)
vadoveliu gali is Austejos Lanzbergienes pasiskolint ten tikrai netruksta.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų