Pasak sveikatos specialistų, jei neisite į lauką, ilgainiui tik pakenksite savo sveikatai, nes taip jūsų organizmas neteks vitamino D – būtino vitamino, kurį gamina odoje esantis cholesterolis, kai jūsų odą veikia tiesioginiai saulės spinduliai.
Nors tikrai yra vitamino D turtingų maisto produktų ir papildų, kuriuos galite vartoti, vaikščiojimas lauke taip pat gerina jūsų fizinę bei psichinę sveikatą.
Kas nutinka kūnui nustojus eiti į lauką?
Jei jau kurį laiką nebuvote išėję į lauką, pats laikas pakvėpuoti grynu oru – štai kaip ilgas nebuvimas lauke veikia organizmą ir sveikatą, rašo thelist.com.
Nuotaikos pokyčiai
Nors daugelis žmonių mėgsta atsipalaiduoti būdami namuose, uždarose patalpose, per ilgas užsidarymas namuose gali turėti neigiamą poveikį jūsų nuotaikai.
Bakerio tyrimų instituto Melburne (Australija) atliktais tyrimais nustatyta, kad nepakankamas buvimas lauke, saulės šviesoje, tiesiogiai veikia seotonino – geros savijautos cheminės medžiagos ir neuromediatoriaus, kuris, kaip manoma, yra natūralus nuotaikos stabilizatorius – kiekį organizme.
Pasak „WebMD“, tyrimas parodė, kad saulėtomis dienomis smegenyse gaminasi daugiau „laimės hormono“ nei niūriomis dienomis. Taigi, vadovaujantis šia logika, jūsų smegenys gamina daugiau serotonino, kai esate lauke, saulės šviesoje, nei tada, kai sėdite namuose ir žiūrite televizorių.
Kaip paaiškinta Kembridžo universiteto atliktame tyrime, mažas serotonino kiekis susilpnina tam tikrų smegenų dalių ryšį, todėl dažnai jaučiamas agresyvumas.
Nuovargis ir mieguistumas
Jei iki išnaktų naršote socialiniuose tinkluose, o ne verčiau pasivaikštote lauke, turime jums blogų naujienų. Pasak Harvardo universiteto mokslininkų, mėlyna šviesa, kurią skleidžia mūsų išmaniųjų įrenginių ekranai, slopina melatoniną – smegenų miego hormoną – ir smarkiai sutrikdo cirkadinį ritmą.
Tačiau, pasak miego ciklo eksperto ir integracinės fiziologijos profesoriaus Kennetho Wrighto, natūrali rytinė šviesa gali padėti sugrąžinti cirkadinį ritmą į įprastas vėžes. Kaip pranešė NPR, šią išvadą profesorius padarė savaitę tyręs dvi žmonių grupes – viena grupė stovyklavo lauke ir turėjo ribotą prieigą prie technologijų, o kita grupė gyveno uždarose patalpose be jokių prieigos ribojimų.
K. Wrightas nustatė, kad stovyklautojų melatonino kiekis pakilo prieš miegą ir nukrito atsibudus, o tų, kurie leido laiką viduje, melatonino kiekis nukrito tik praėjus porai valandų po to, kai jie atsikėlė iš lovos.
Kaip NPR sakė K. Wrightas, dėl to, kad per daug laiko praleidžiame prilipę prie telefonų ir per mažai laiko būname lauke, „mūsų smegenys sako, kad turėtume miegoti praėjus vos kelioms valandoms po to, kai atsibundame“.
Įvairūs skausmai
Skausmai iš esmės yra neišvengiami, su jais kartais susiduria net sveikiausi žmonės. Tačiau, pasak ekspertų, kai nustojama eiti į lauką, negaunama pakankamai vitamino D, todėl skausmai tokiems asmenims pasireiškia ženkliai dažniau.
Kaip pažymi medicinos mikrobiologė ir imunologė Margherita T. Cantorna, vitaminas D vadinamas „saulės vitaminu“, nes jis gaminasi odoje, kai organizmas yra veikiamas saulės spindulių. Natūralu, kad ilgesnį laiką būnant namuose ir nustojus eiti į lauką, vitamino D gamyba organizme smarkiai sumažėja, o mažas vitamino D kiekis siejamas su daugybe įvairių skausmų.
Pasak „WebMD“, 2003 m. dr. Gregas Plotnikoffas atliko 150 pacientų, besiskundžiančių lėtiniais skausmais, tyrimą ir nustatė, kad 93 proc. pacientų vitamino D kiekis buvo „labai mažas“.
Ir, kaip pažymi Klivlendo klinika, nepakankamas saulės spindulių kiekis gali turėti ilgalaikį žalingą poveikį vaikams. Yra žinoma, kad didelis vitamino D trūkumas sukelia rachitą, kuris vaikams pasireiškia stipriu raumenų silpnumu, kaulų skausmu ir sąnarių deformacijomis.
Skrandžio problemos
Vitaminas D svarbus sveikam ir gerai veikiančiam žarnynui, todėl, jei nustosite eiti į lauką, galite patirti problemų su skrandžiu. Dr. M. T. Cantorna teigia, kad vitaminas D padidina ir paįvairina žarnyno mikrobus, o tai skatina žarnyno sveikatą ir mažina uždegimą visame organizme.
Tačiau, kaip M. T. Cantorna paaiškino, mažas vitamino D kiekis, kurį lemia ribotas saulės spindulių poveikis, yra susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis – nepainiokite to su dirgliosios žarnos sindromu.
Kaip paaiškino imunologė, tyrėjai nustatė, kad Japonijos žmonėms, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, žiemos mėnesiais, kai jie mažiau laiko praleidžia lauke, pasireiškia daugiau ir stipresni simptomai nei kitais metų laikais.
Sustiprėję alergijos
Pavasarį lauke būna gražu, tačiau sezoninių alergijų grėsmė gali jus išgąsdinti, todėl daugelis gamtos grožį renkasi stebėti per langą. Tačiau kai kurie medikai teigia, kad vengimas eiti į lauką iš tikrųjų gali tik sustiprinti ir pabloginti alergiją.
2004 m. paskelbto tyrimo duomenimis, per pastaruosius kelis dešimtmečius daugybė alerginių ligų tapo vis dažnesnės. Daugelis tyrėjų mano, kad alerginių reakcijų į įvairius elementus padažnėjimas susijęs su didėjančiu žmonių, kurie neina į lauką, skaičiumi.
Pasak alergologo ir imunologo dr. Danielio Moro, tyrimai parodė, kad vitaminas D, kuris gaminasi organizmą veikiant saulės spinduliams, iš tikrųjų gali suaktyvinti ląsteles, kad jos neleistų išsiskirti cheminėms medžiagoms, kurios pablogina alergines reakcijas.
Padidėjęs streso lygis
Deja, niekas nėra apsaugotas nuo streso. Net jei nesate ypač linkę patirti stresą, jis vis tiek neišvengiamas. Ir nors pirmasis jūsų instinktas pajutus įtampą gali būti užsidaryti namuose, tačiau ekspertai sako, kad išeiti į lauką yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti.
Psichoterapeuto Oweno O’Kane’o teigimu, kai leidžiame laiką lauke, gamtos garsai, kvapai ir kiti pojūčiai siunčia smegenims žinutę nurimti. Be to, būnant lauke padidėja serotonino ir dopamino kiekis, o tai yra geros savijautos hormonai, padedantys jaustis ramesniems ir laimingesniems, todėl užsidarymas namuose gali baigtis padidėjusiu streso lygiu.
Gali padidėti vėžio rizika
Daugelis žmonių žino, kad per didelis saulės poveikis odai turi žalingą poveikį. Be skausmingo nudegimo saulėje, buvo įrodyta, kad per ilgas laikas saulėje be apsaugos gali sukelti melanomą – odos vėžį, kuris gali būti mirtinas, jei neaptinkamas ankstyvoje stadijoje.
Tačiau tyrimai rodo, kad per mažai saulės spindulių taip pat gali prisidėti prie didesnės vėžio rizikos. Remiantis Sandraugos medicinos koledžo mokslininkų pateiktomis išvadomis, trys ketvirtadaliai pacientų, kuriems buvo diagnozuotas įvairių tipų vėžys, turėjo mažą vitamino D kiekį.
Kaip buvo rašoma tyrime, tiems pacientams, kuriems ypač trūko vitamino D, buvo diagnozuotos jau pažengusios vėžio stadijos.
Dr. Michaelo Holicko teigimu, pakankamas vitamino D kiekis būtinas, kad būtų sukontroliuotas ląstelių augimas, be to, šis vitaminas užtikrina, kad ląstelės nesidaugintų per greitai ir neskatintų navikų augimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
