Naujienų portalas tv3.lt primena apie didelį atgarsį sukėlusius praeitos savaitės atvejus, o psichologas Gediminas Navaitis paaiškina, kodėl smurtą matantys jaunuoliai taip retai ryžtasi įsikišti.
Marijampolėje dvylikametė telefonu talžė bendraamžę
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog praeito trečiadienio vakarą socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip ant suoliuko sėdinčiai, galvą nuleidusiai mergaitei kita paauglė kelis kartus trenkia telefonu į galvą. Vėliau telefoną perėmusi kita mergina taip pat smogė nukentėjusiajai ir ją spardė.
Aplink stovėję jaunuoliai incidentą stebėjo, girdėjosi jų juokas, tačiau nė vienas nesikišo ir nesustabdė smurto.
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patvirtino gavęs pranešimą apie įvykį. Pirminiais duomenimis, nustatyta įtariamoji – dvylikametė, o pareigūnai pradėjo aplinkybių patikslinimą.
Vėliau paaiškėjo, kad konfliktas tarp nepilnamečių galėjo kilti dėl komentarų socialiniuose tinkluose. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Po įvykio tylą nutraukė ir nukentėjusios mergaitės mama. Ji viešai pareiškė, kad kovos dėl teisingumo ir neleis šios istorijos nutylėti.
Šiauliuose šeštokė sumušė ketvirtokę, smurtą stebėjo ir filmavo bendraamžiai
Vos po kelių dienų visuomenę sukrėtė dar vienas panašus atvejis. Į naujienų portalo tv3.lt redakciją buvo atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Šiauliuose vyresnė mergaitė laiko ketvirtokę už plaukų ir daugybę kartų muša jai per veidą.
Vaizdo įraše girdėti, kaip mušama mergaitė verkia, o smurtaujanti paauglė jai kartoja: „Neverk“, versdama atsiprašyti po kiekvieno smūgio.
Šalia stovėję paaugliai smurto beveik nestabdė – vienas jų tik kelis kartus paragino mergaitę liautis ir trumpam palietė ją už rankos, o dar vienas visą įvykį filmavo.
Daugybiniai smūgiai, prireikė medikų pagalbos
Skaitytojo žiniomis, nukentėjusioji mergaitė 4-okė, o prieš ją galimai smurtavusi – 6-okė. Mergaitės yra iš skirtingų progimnazijų.
Pirminėmis žiniomis, incidentas įvyko gegužės 13 dieną ir sparčiai išplito tarp mokyklos bendruomenės.
Pašnekovas pasakoja, kad jo žiniomis, mergaitė gavo daugybinius smūgius į galvą, jai prireikė medikų pagalbos.
Taip pat skaitytojo duomenimis, konfliktas tarp mergaičių galėjo kilti dėl vidinių nesutarimų, esą viena (nukentėjusioji) norėjo pasitraukti iš draugų rato dėl jame esančių jaunuolių žalingų įpročių ir siūlymo tai daryti nukentėjusiai.
Smurtaujanti mergaitė, skaitytojo žiniomis, nenorėjo leisti jaunesnei mergaitei pasitraukti iš draugų rato.
„Policija tikrai buvo įsikišusi, nes teko pro šalį važiuoti ir matyti kai pareigūnai vedžiojo lauke smurtavusią mergaitė ir kažką rodė, lyg prašytų atkartoti įvykius. Iš karto nesupratau kas vyksta, tik po keleto dienų pavyko suvesti galus“, – nurodo pašnekovas.
Paaugliai moka kalbėti apie vertybes, tačiau ne visada ryžtasi veikti
Abu šiuos atvejus sieja viena itin skaudi detalė – aplink buvę bendraamžiai smurto nesustabdė. Dalis jų tik stebėjo, kiti filmavo vykstantį incidentą.
Paklaustas, kodėl matydami smurtą kai kurie paaugliai lieka pasyviais stebėtojais, psichologas Gediminas Navaitis komentavo, jog toks elgesys atspindi ne tik paauglių brandos stoką, bet ir šiandienos socialinių tinklų kultūrą.
Pasak jo, nors daugelis jaunuolių puikiai žino, kas yra teisinga ir gali kalbėti apie vertybes, realiose situacijose ryžto veikti dažnai pritrūksta.
„Šiuolaikiniai vaikai dažnai puikiai geba kalbėti apie vertybes, tačiau sudėtingose situacijose ne visada ryžtasi veikti. Etiškas elgesys pirmiausia priklauso nuo žmogaus valios ir apsisprendimo, o ne nuo gebėjimo samprotauti“, – teigė G. Navaitis.
Psichologo teigimu, dar viena problema – socialinių tinklų įtaka.
„Dalis paauglių siekia būti pastebėti, surinkti daugiau peržiūrų ar patiktukų, todėl pirmasis impulsas kartais būna ne padėti nukentėjusiajam, o filmuoti įvykį.
Tokiu atveju svarbiausiu tikslu tampa ne pagalba žmogui, o turinys socialiniams tinklams. Tai rodo, kad gebėjimas būti populiariam internete dažnai yra stipresnis nei gebėjimas socialiai atsakingai elgtis“, – aiškino ekspertas.
Pagalba smurtą patyrusiam paaugliui
Sunku net įsivaizduoti, kaip turėjo reaguoti smurtą patyrusios paauglės tėvai. Matyti savo atžalą taip kankinamą, o taip pat stebėti aplinkinių bendraamžių reakcijas turėtų būti be galo sunku.
Pasidomėjus, kaip apskritai tėvai gali padėti savo vaikams, kurie patyrė smurtą, specialistas iš pradžių nurodė, kad vieno universalaus atsakymo nėra – kiekviena situacija individuali.
Vis tik, pasak jo, veiksminga būtų kreiptis į savo srities specialistus profesionalios psichologinės pagalbos vaikui.
„Tai gali būti mokyklos psichologas arba psichologas poliklinikoje. Svarbu suprasti, kad tokiais atvejais dažniausiai nereikia ilgalaikės terapijos. Dažnai pakanka trumpalaikės profesionalios pagalbos tuo metu tik ką patyrus smurtą.
Tokia pagalba gali padėti vaikui lengviau susidoroti su patirta emocine trauma ir sumažinti ilgalaikes pasekmes. Panašiai elgiamasi ir po didesnių nelaimių ar krizių, kai nukentėjusiesiems trumpam laikui padeda psichologų komandos“, – paaiškino jis.
Pasidomėjus, ar teisinga tėvams sužinojus apie smurtą prieš vaiką, yra pakeisti mokyklą, G. Navaitis paaiškino, kad šiuo atveju vertėtų atsižvelgti ne tik į smurtą, tačiau taip pat į vaiko nuomonę ir aplinkybes.
Pasak jo, būna atvejų, kai vaikas nori likti toje mokykloje ir tęsti ugdymo procesą.
„Tokį sprendimą reikėtų priimti pasitarus su psichologu ar kitu specialistu, kuris dirba su vaiku. Taip pat labai svarbu išgirsti pačio vaiko nuomonę ir norus, nes ji yra svarbiausias žmogus priimant tokį sprendimą“, – teigė G. Navaitis.
Pagalba smurtavusiam paaugliui
Psichologas pokalbio metu pažymėjo, kad svarbu kalbėti ne tik apie smurtą patyrusį paauglį, bet ir apie smurtautoją, nes jam taip pat reikalinga pagalba.
„Jų elgesys taip pat turėtų būti aptariamas mokykloje, nes tokios situacijos parodo, kad etinis ugdymas nepasiekė savo tikslo. Į tokius įvykius turi reaguoti ne tik teisėsauga, bet ir mokykla bei šeima.
Tėvų reakcija taip pat labai svarbi. Jei vaikas filmavo smurtą ar liko abejingas, tėvai turėtų aiškiai pasakyti, kad toks elgesys yra netinkamas ir turi pasekmes.
Pavyzdžiui, galima laikinai apriboti naudojimąsi telefonu ar socialiniais tinklais. Svarbiausia, kad vaikas suprastų, jog toks elgesys nėra toleruojamas“, – aiškino jis.
Anot G. Navaičio, smurtavusiam vaikui taip pat reikalinga specialistų, psichologų pagalba, dėl to verta šią galimybę apsvarstyti.
Anot jo, esminė žinia turėtų būti tokia, kad smurtas problemų neišsprendžia, o dažniausiai jas tik pagilina.
„Didžioji dauguma žmonių tai supranta, tačiau vis dar pasitaiko tokių, kurie mano priešingai, todėl labai svarbu, kad šią pamoką vaikai išgirstų pirmiausia savo šeimoje“, – nurodė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
