Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pasakoja, kodėl vitaminas D yra vienas svarbiausių žmogaus organizmui, kodėl Lietuvoje jo trūkumas tapo norma ir ar iš tiesų galime jo gauti pakankamai vien iš saulės ar maisto produktų.
Vitaminas D – ne tik kaulams
Vitaminas D dažnai siejamas tik su kaulų stiprumu, tačiau, pasak šeimos gydytojo I. Aleksos, jo reikšmė organizmui kur kas platesnė.
„Jis veikia kaip imunomoduliatorius – padeda reguliuoti imuninę sistemą, mažina uždegiminius procesus ir prisideda prie bendros organizmo pusiausvyros“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, vitamino D trūkumas gali turėti įtakos ne tik kaulų būklei, bet ir bendrai savijautai, energijos lygiui, netgi imuniteto stiprumui.
Kodėl Lietuvoje vitamino D trūksta visiems?
Gydytojas pabrėžia, kad vitamino D trūkumas Lietuvoje – tikrai ne pavienis atvejis, o rimta endeminė problema.
„Mes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kur saulės tiesiog per mažai. Būtent saulės spinduliai skatina vitamino D sintezę odoje, o pas mus jų akivaizdžiai neužtenka“, – sako jis.
Pasak gydytojo, Lietuvoje per metus fiksuojama vos apie 50 saulėtų dienų, o tam, kad organizmas natūraliai pasigamintų pakankamą vitamino D kiekį, reikėtų gyventi į pietus nuo Italijos.
Šalys, esančios aukščiau į šiaurę nuo Romos, pasak I. Aleksos, nesulaukia pakankamai saulės per metus, kad gyventojams visiškai užtektų vitamino D be jokių papildų.
Simptomai, išduodantys apie trūkumą
Nors specifinių, tik šio vitamino trūkumui būdingų simptomų nėra, gydytojas išskiria kelis dažniausiai pasitaikančius požymius, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį: nuolatinį nuovargį, silpnumą, dažnus peršalimus, bendrą organizmo „išsiderinimą“ ir nusilpimą, ypač šaltuoju metų laiku.
„Labai dažnai žmonės jaučia lėtinį nuovargį, bet nesusieja to su vitamino D stoka. O būtent tai ir gali būti vienas pagrindinių signalų“, – sako gydytojas.
Pasak specialisto, profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduojama vartoti visiems.
„Net jei nejaučiame jokių simptomų, prevenciškai vartoti vitaminą D yra visuomet prasminga. O jei jaučiamas stiprus nuovargis ar kiti požymiai, verta atlikti kraujo tyrimą vitamino trūkumui nustatyti ir tuomet jau dozę pritaikyti individualiai“, – aiškina jis.
Vitamino D kiekis organizme nustatomas atliekant paprastą kraujo tyrimą, pagal kurį gydytojas gali parinkti tinkamą dozę papildų.
Kaip aiškina I. Aleksa, daugeliui šio tyrimo atlikti nebūtina – jei jaučiamasi gerai, pakanka vartoti vitamino D papildus profilaktiškai, įsigijus jų vaistinėje.
Gydytojas teigia, kad geriausiai organizmas pasisavina skystą vitamino D formą – aliejinius ar skystus tirpalus. Taip pat tinkamos ir kapsulės, kurios pasisavinamos kiek geriau nei tabletės.
„Jeigu kalbame apie biologinį prieinamumą, skystos arba kapsulių formos vitamino D papildai yra optimaliausias pasirinkimas daugeliui“, – sako jis.
Ar galima gauti vitamino D su maistu?
Nors dažnai kalbama, kad bent jau dalį reikiamo vitamino D galima gauti su maistu, šie kiekiai dažniausiai toli gražu nepakankami.
„Yra pastebima, kad žmonės, kurie patys augina savo vištas, valgo naminius kiaušinius, augina savo daržoves ar gyvulius, dažnai turi šiek tiek didesnį vitamino D kiekį kraujyje. Tačiau net ir tai dažniausiai nėra pakankama, kad apsieitume papildų“, – teigia gydytojas.
Pasak jo, daugiausiai vitamino D natūraliai randama kiaušiniuose, tačiau tik ekologiškuose: pramoniniu būdu gaminamuose produktuose vitamino kiekiai dažnai būna labai minimalūs.
„Dar vitamino D galima gauti vartojant pieno produktus, kuriuose papildomai pridėta vitamino D. Tiesa, Lietuvoje tokios produkcijos rasti dar vis sunkoka.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, kur saulės per metus dar mažiau, vitaminą D dėti į pieno produktus netgi privaloma pagal įstatymus“, – pasakoja I. Aleksa.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
