Apie tai, kuo skiriasi ūminis ir lėtinis inkstų nepakankamumas, kokie simptomai turėtų įspėti ir kada prireikia dializės ar net transplantacijos, pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Ūminis ir lėtinis inkstų nepakankamumas: skiriasi pradžia ir eiga
Pasak gydytojo, inkstų nepakankamumas – tai būklė, kai inkstai netenka galimybės tinkamai iš organizmo pašalinti nereikalingų medžiagų.
„Ūminis nuo lėtinio iš esmės skiriasi savo pradžia. Ūminis gali atsirasti staiga, dėl konkrečios priežasties, pavyzdžiui, stiprios dehidratacijos, kai į inkstus nepriteka pakankamai kraujo. Dėl to inkstų funkcija labai greitai sutrinka“, – aiškina I. Aleksa.
Tuo metu lėtinis inkstų nepakankamumas dažniausiai vystosi pamažu ir įprastai atsiranda senyvame amžiuje.
„Su amžiumi iš tikrųjų visiems anksčiau ar vėliau inkstai pradeda nykti. Jų nefronai – ląstelės, kurios dirba inkstuose – ilgainiui sunyksta. Kadangi dalis jų suyra, paprasčiausiai blogėja ir inkstų funkcija“, – sako gydytojas.
Nors lėtinė forma dažnai siejama su amžiumi, ją gali paskatinti ir kiti veiksniai – netinkamas vaistų vartojimas, ypač vaistų nuo skausmo, kepenų ligos ar kiti sveikatos sutrikimai. Vis dėlto, anot mediko, dažniausiai tai – neišvengiamas procesas.
Tuo tarpu, kalbant apie ūminę ligos formą – ji išvengiama, bet gali būti ir labai pavojinga.
Pradžioje pacientai gali nejausti nieko
Vienas pavojingiausių ūminio inkstų nepakankamumo aspektų – tai, kad jis gali nepasireikšti jokiais aiškiais simptomais.
„Ūminis inkstų nepakankamumas gali jokių simptomų neduoti. Arba nutinka taip, kad žmogus staiga nebesišlapina, šlapinasi po nedaug, gali šiek tiek sutrikti sąmonė“, – įspėja gydytojas.
Taip pat gali atsirasti staigūs viso kūno tinimai, dusulys, fizinio krūvio netoleravimas. Šie simptomai neretai primena ir kitą kiek panašią būklę – širdies nepakankamumą.
„Dėl skysčių kaupimosi organizme gali atsirasti dusulys. Tokie simptomai yra gana nespecifiniai, todėl kartais sunku iš karto pasakyti, kad tai būtent inkstų problema“, – sako I. Aleksa.
Vis dėlto dažniausiai ūminiam nepakankamumui būdingi kūno tinimai, sąmonės sutrikimai ir dusulys – tai ženklai, dėl kurių būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.
Kartais prireikia ir transplantacijos
Pirmasis žingsnis gydant ūminį inkstų nepakankamumą – inkstų homeostazės palaikymas.
„Jeigu žmogus dar nors kiek šlapinasi, bandome pagerinti būklę padidindami perfuzinį tūrį. Dažniausiai būna sumažėjusi kraujotaka, todėl pirmiausia lašiname skysčius – taikoma infuzinė terapija“, – aiškina gydytojas.
Taip pat skiriami diuretikai – šlapimą varantys vaistai, kurie padeda organizmui pašalinti susikaupusius skysčius ir toksinus.
„Kai pradeda gamintis daugiau šlapimo ir žmogus gausiau išsišlapina, situacija dažnai pagerėja“, – teigia medikas.
Tačiau jei inkstai visiškai nebevykdo savo funkcijos, dažniausiai prireikia dializės – pakaitinės inkstų terapijos.
„Dializė yra jau vadinama pakaitine terapija, taikoma, kai inkstai nebepajėgia valyti kraujo. Žmogus prijungiamas prie dializatoriaus, kuris specialiu skysčiu padeda išfiltruoti toksinus iš organizmo“, – pasakoja I. Aleksa.
Kartais dializė tampa laikinu „tiltu“, kol inkstų funkcija šiek tiek atsistato. Tačiau jei ji vis tik neatsikuria, pacientas įtraukiamas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.
Nedažnas, bet pavojingas atvejis: kuo apsinuodijus sutrinka inkstai?
Pasak gydytojo, ūminis inkstų nepakankamumas nėra itin dažna patologija, palyginti su kai kuriomis kitomis ligomis.
„Dažniau būna lėtinės inkstų ligos paūmėjimai ar širdies nepakankamumo paūmėjimai“, – sako jis.
Vis dėlto ūminiai atvejai pasitaiko, ypač stipraus apsinuodijimo metu. Tiesa, inkstų veikla taip stipriai sutrinka ne nuo bet ko – dažniausiai tai įvyksta pavartojus itin pavojingų medžiagų, kurios nėra skirtos valgyti ar gerti.
„Dažniausiai tai būna apsinuodijimai, pavyzdžiui, antifrizu. Jis yra saldaus skonio, ryškių spalvų, todėl gali būti sumaišytas su limonadu. Nors gal kam ir skamba keistokai, tokių apsinuodijimų tikrai pasitaiko“, – įspėja medikas.
Ką galime padaryti patys?
Gydytojas pabrėžia, kad dalies inkstų problemų galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Pirmiausia – pakankamas skysčių vartojimas.
„Tai turėtų būti minimum du litrai per dieną. Idealu būtų du su puse ar net trys litrai. Daugiau nei trijų litrų tikrai nėra būtina, bet du ar du su puse litro sveikam žmogui yra visiška norma“, – sako I. Aleksa.
Antras svarbus aspektas – druskos ribojimas.
„Natris gali pabloginti inkstų funkciją, nes susilaiko skysčiai. Tuomet inkstams tenka didesnė apkrova“, – aiškina jis.
Trečia – turimų lėtinių ligų kontrolė.
„Ypač svarbu valdyti širdies nepakankamumą ir hipertenziją, jei jomis sergate. Jų paūmėjimai gali išprovokuoti inkstų pažeidimą“, – pabrėžia gydytojas.
Inkstų nepakankamumas gali vystytis tyliai, tačiau jo pasekmės – itin rimtos. Todėl net ir nejaučiant aiškių simptomų, svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis ir neignoruoti organizmo siunčiamų signalų.
Daugiau apie inkstų ligas naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakojo Santaros klinikų nefrologas, Vilniaus universiteto docentas Laurynas Rimševičius. Žiūrėkite visą pokalbį:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
