Plačiau savo įžvalgomis apie tai pasidalijusi Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva neslėpė, kad išties galima pajausti kartų skirtumus.
„Labai daug yra nesusipratimų, nes, pavyzdžiui, jaunesni gydytojai žino, kad baigiasi jų darbo valandos, žino, kad eis namo, ilsėsis, pramogaus, sportuos ir pan. Vyresnio amžiaus gydytojai linkę daugiau daryti, dėti daugiau pastangų ir tada natūraliai jie daugiau perdega.
Aišku, ir vieni, ir kiti perdega turbūt panašiai, neturiu statistikos, bet vyresni linkę daugiau savęs atiduoti, skirti laiko. Jaunesni net ir ateidami į darbo pokalbius klausia, kiek sumokėsi, kokios bus mano darbo sąlygos, kiek turėsiu laiko pacientui, jie klausia labai daug dalykų, kai anksčiau tokių klausimų nekildavo“, – pasakojo ji „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“.
Hipokrato priesaika net sukelia pyktį
Nors anksčiau apskritai neretai sakyta, kad gydytojas – daugiau pašaukimas, o ne profesija, gydytoja tikino, kad dabar išties šis požiūris keičiasi.
„Ilgą laiką mums prikišdavo Hipokrato priesaiką, nes toks vaizdas, kad už tą priesaiką turi darbe ir susirgti, ir numirti, rizikuoti savo gyvybe... Prieš dvejus metus kaip tik buvo svarstomas ir priimtas toks projektas, kad medikai turėtų teisę atsisakyti teikti paslaugas, į kurį buvo įdėtas mūsų, kaip organizacijos, didžiulis darbas. Tada ypač daug kartų išklausiau apie tai, kad ta Hipokrato priesaika mus kažkaip įpareigoja numirti darbe...
Vadinasi, jeigu tave sužeis, sužalos, taip ir turėjo įvykti, nes Hipokrato priesaika mums viską sako. Ne, iš principo gydytojas turi rūpintis savimi, ilsėtis, nes tada jis ir kokybiškai bendraus su pacientais, ir turės laiko. Be to, dar jis turi turėti laiko ir mokytis, nes jei visą laiką dirbi ir neinvestuoji į save, netobulėji, neturi laiko, esi pavargęs, paslaugos, natūralu, nebus tokios kokybiškos.
Tad visada yra geriau tas gydytojas, kuris rūpinasi savimi, mokosi, tobulėja ir turi tam laiko, nes pervargęs gydytojas yra blogai. O Hipokrato priesaika medikų bendruomenei net kelia pyktį, nes toks vaizdas, kad, viskas, Hipokrato priesaiką davėme ir dabar už visus ir viską atsakysim ir padarysim, tai taip nėra“, – konstatavo A. Astafjeva.
Dirbtinis intelektas – bėda ar pagalba?
Šeimos gydytojo darbą šiandien sparčiai keičia ir besivystančios technologijos. Dabar pacientai būna labai apsiskaitę, prisiklausę ne tik dirbtinio intelekto patarimų, bet net ir sau nusistatę diagnozes. Gydytoja patikino, kad vis tik savo sveikata besidomintis pacientas yra geresnis variantas, nei būna priešingai.
Nesu fėja, kuri viską padarys, eilę ras ir pasakys, kad pas tą profesorių pateksi rytoj, nes pacientas turi tokį lūkestį.
„Kaip visada sakau iš praktikos, geriau yra pacientas, kuris domisi savo liga, ypač jeigu ji yra jau diagnozuota, negu tas, kuris nesidomi ir tikisi stebuklingos tabletės. Nes čia yra du kraštutinumai. Tai vienas yra tas, kuris ateina ir nieko nedaro, prašo tabletės, kurios dar ir negers, o tada vis tiek kaltina medikus, nes jie kažko nepadarė.
Ir tikrai yra dalis tų pacientų, kurie labai domisi savo sveikata, kurie žino diagnozę, analizuoja, žino, ką daryti, kaip daryti. Tai su tokiais pacientais yra tikrai pakankamai lengva, nes lengva kalbėti, jeigu žmogus bando daryti ir domėtis savo sveikata“, – pastebėjo profesinės sąjungos atstovė.
Šeimos gydytojas nėra norų pildytojas
Paklausta, ar nesusiduria su tuo, kad pacientai kitą kartą mano žinantys geriau už gydytojus, kaip jiems gydytis, pašnekovė pastebėjo, kad išties kai kurie pacientai tokie ir yra:
„Tikrai turiu tokių pacientų, ypač sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, kurie iš tiesų labai daug žino, nes jie su savo liga gyvena 10–15 metų. Ir tada dažniausiai būnu tik patarėjas, nes (...) tas pacientas, tikėtina, žino apie savo ligą.
Taigi domėtis savo liga yra labai sveika ir sveikintina, tartis su dirbtiniu intelektu (DI) ir diagnozuoti nėra gerai, nes tikrai kur tenka matyti situacijų, kur pacientai ateina su labai daug baimės, nes DI pasakė, kad jam yra koks vėžys ir dabar man jūs jį suraskite. (...)
Kaip bebūtų, nors pacientai ateina su savo norais, pageidavimais, gydytojas nėra norų pildytojas. Nesu fėja, kuri viską padarys, eilę ras ir pasakys, kad pas tą profesorių pateksi rytoj, nes pacientas turi tokį lūkestį.“
Įstatymas dėl eilių neveikia
Kalbėdama apie opią eilių problemą gydytoja konstatavo, kad tai iš dalies yra ir pačių įstaigų planavimo problema. Tačiau kitą kartą tenka susidurti ir kurioziniais atvejais.
„Pavyzdžiui, būna tokių dienų, kai registruotas vienas pacientas, bet ateina 5 asmenų šeima ir jie visi įeina į kabinetą ir tu supranti, kad jie visi turi lūkestį, kad būtų paklausyti plaučiukai, apžiūrėtos gerklytės, padaryti tyrimai...
Ir tada supranti, kad po to „vieno paciento plius 5“ jau būni pavargęs, ir tada visi kiti pacientai laukia. Gerai, kad tokių atvejų būna nedaug, ypač ir per šventes turėjau tokią „akciją“ – ir „vienas už 3“, ir „vienas už 4“, ir „vienas už 5“. Tokių įdomybių būna, bet su tuo susiduria tik šeimos gydytojai“, – pasakojo A. Astafjeva.
Kaip visada sakau iš praktikos, geriau yra pacientas, kuris domisi savo liga, ypač jeigu yra jau diagnozuota, negu tas, kuris nesidomi ir tikisi stebuklingos tabletės.
Paklausus, ar eilės išties gali kada sutrumpėti, pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad aiškiai jas apibrėžiantį galiojantį įstatymą turime, tačiau jis neveikia.
„Dar prezidentės Grybauskaitės įstatymas buvo, kad pas specialistus turi patekti per 30 dienų, pas šeimos gydytoją – per 7 dienas. Įdomu tai, kad niekas niekada nepadarė analizės šito įstatymo, visi suprantame, kad jis neveikia.
Tai jei neveikia, arba keičiam įstatymą, nes dabar taip išeina, kad dauguma įstaigų tiesiog nusižengia įstatymams, nes nėra kaip suorganizuoti darbo, kad visi norintys patektų per 30 dienų, taip nebus, turbūt jokioje Europos šalyje taip nėra. (...)
Tai gal kažkada norės tą įstatymą pakeisti. Bet yra paciento lūkestis, kad turi patekti per 30 dienų. Tai lūkestį sukūrė politikai, įstatymas leidžia reikalauti iš gydymo įstaigos, kad patektų per 30 dienų, o tokių resursų nėra. Nes reikia turėti darbuotojus, patalpas ir tas pačias ligonių kasų kvotas“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Pacientas pats atvyksta per anksti ir pyksta
Visuomenėje vis dar pasitaiko toks požiūris, kad medikai esą išvis nieko neveikia, tik geria kavą. Ilgai prie gydytojo kabineto tuščiame koridoriuje laukiančiam pacientui galbūt ir gali taip pasirodyti, pašnekovė ragino nedaryti skubotų išvadų.
„Juk jūs nežinote, ką tuo metu gydytojas veikia – gal jis operuoja, o gal skyriuje kažką gaivina ar konsultuoja kitą pacientą. (...) Pavyzdžiui, mano darbas organizuojamas taip, kad tam tikru metu išeinu į ekstrinius pacientų kabinetus ir manęs nebūna kabinete. O ateina „tvarkingas“ pacientas valandą anksčiau. Visa valanda – negi jis turi lūkestį, kad jį ir priimsiu valanda anksčiau?
Taip nebus, nes dar turiu 4 ekstrinius pacientus, tai reiškia, suksiu ratu kažkur kituose kabinetuose, kad kiti pacientai jo neužkrėstų. Ir jo niekas neprašė ateiti valandą anksčiau – ateik savo laiku. Dabar, panašu, pacientas turi lūkestį, kad gydytojas mes visus kitus pacientus, jį priims, nes jis gal valandą anksčiau ateis, grįš namo ir, pavyzdžiui, žiūrės serialą. Tai ateik savo laiku, na, iš pagarbos 15 minučių anksčiau, nesitikėk, kad užlįsi prieš kitą, nes jis turi savo eilę“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Ji atkreipė dėmesį, kad ypač opi problema, ypač kalbant apie specialistų konsultacijas, yra tai, kad pacientai neatšaukia registracijos negalėdami atvykti pas gydytoją. „Turime dalį tokių atvejų, kai aukso vertės gali būti kardiologo vieta. Tai jei žinote, kad neatvyksite, parašykite žinutę, atšaukite siuntimą, galbūt jūs kažkam išgelbėsite gyvybę.
Bet mes stokojame atsakomybės: „Pamiršau, neatėjau, užregistruokit mane po savaitės“. Dar ir skandalą sukels, kad greičiau tik būtų. Tai vis tik reikėtų daugiau supratimo, tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
