Pastarosiomis dienomis šeimos gydytojai neslėpė nusivylimo, kad tokie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimai varo į neviltį. Nors šeimos medicina akcentuojama kaip prioritetinė sritis – tai yra ta sistemos grandis, kurioje, kaip teigiama, turėtų būti išsprendžiama daugiausiai sveikatos problemų.
Vis tik išvydę vienu metu smarkiai nurėžtus paslaugų įkainius, o už kitas paslaugas padidinimą vos centais, gydytojai apgailestavo, kad eilinį sykį gražūs pažadai tokiais ir lieka.
Daugiau galimybių – kitų tyrimų sąskaita?
Šeimos gydytojos Tomos Kundrotės svarstymu, dabar viskas panašu į tai, kad pridedama daugiau tyrimų, bet tai daroma kitų tyrimų sąskaita.
„Matau tokį problemos sprendimo būdą… Dabar pakeitė paslaugų kainas taip, kad metinius kapitacinius įkainius padidino po vieną ar kelis centus, skatinamąsias paslaugas gi gerokai „apkarpė“, pridėjo dar visokių naujų „skatinamųjų“.
Pavyzdžiui, yra toks glikuoto hemoglobino tyrimas, kurį cukriniu diabetu sergančiam žmogui turime atlikti kas 3 mėnesius. Tai reiškia, kad žmogų reikia prisikviesti, imti kraują, kitą dieną vertinti, spręsti dėl gydymo. Tai anksčiau už šitą paslaugą mokėjo apie 26 eurus, o dabar sumažino kainą ir mokės tik apie 7 eurus, tai kaina realiai sumažėja beveik 4 kartus.
Kitas tyrimas – dėl širdies nepakankamumo, anksčiau kaina buvo apie 21 eurą, dabar nukrito iki kiek daugiau nei 16-os. Hepatito C tyrimas irgi sumažintas nuo berods maždaug nuo 16 iki 9 eurų“, – situaciją komentavo ji.
Gali nuspręsti išvis neatlikti
Lietuvos šeimos profesinės sąjungos valdybos pirmininkės Almos Astafjevos teigimu, sumažinti įkainiai gali sąlygoti tai, kad ypač mažesnės ir geografiškai nutolusios gydymo įstaigos gali apskritai nuspręsti tam tikrų tyrimų nedaryti.
„Nedaug yra šeimos medicinos įstaigų, kurios turi savas laboratorijas. Tai reiškia, kad gaudamos bendrą kapitacinį mokestį turi padengti sąnaudas laboratorinėms išlaidoms. Ir įstaigų, kurios ypač turi daugiau vyresnio amžiaus pacientų, turi dideles išlaidas tyrimams.
Tai dabar žiūrint į paskelbtus įkainius, įstaigos skaičiuosis, vertins situaciją ir gali nuspręsti kai kurių tyrimų iš viso neatlikti, nes kitaip gali eiti „į minusą“.
„Pasidžiaugėme, kad atsirado daugiau indikacijų daliai tyrimų, bet štai sulaukėme naujos „dovanos“. Ir, blogiausia dalis, kad šitai nebuvo derinta, atsitiktinai pamatėme patvirtintus teisės aktus.“
Pavyzdžiui, transportuojant mėginius iš kokių Biržų susidaro atstumas, tad auga transportavimo kaštai. Tai jei įstaigos matys, kad sąnaudos nepadengia kaštų, šeimos gydytojas bus apribotas atlikti tam tikrus tyrimus ir nuo to pacientams bus tik blogiau“, – konstatavo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad norint prikviesti pacientus atlikti minėtą glikuoto hemoglobino tyrimą, juos po to stebėti, šeimos gydytojai su savo komanda turi įdėti nemažai laiko ir pastangų. „Todėl gydymo įstaigos ir skatina darbuotojus aktyviai kviestis pacientus, kad gautų ir tam tikrą procentą, o dabar praktiškai lieka savikaina. Išties sunku suprasti, kokiomis metodikomis remiantis buvo taip perskaičiuotas įkainis“, – sakė A. Astafjeva.
Pašnekovė kartu apgailestavo, kad, kaip neretas atvejis, pakeitimai su organizacija derinti nebuvo ir tik pristatomi susipažinimui: „Pasidžiaugėme, kad atsirado daugiau indikacijų daliai tyrimų, bet štai sulaukėme naujos „dovanos“. Ir, blogiausia dalis, kad šitai nebuvo derinta, atsitiktinai pamatėme patvirtintus teisės aktus.“
Mato daugiau chaoso nei aiškumo
Telšių rajono sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė patvirtino, kad šiuo metu atidžiai analizuoja naujus teisės aktus, skaičiuoja.
„Kadangi teisės aktai nauji, dar juos analizuojame. Vienas dalykas yra kalbant apie finansinę naudą įstaigai, kitas, kas svariausia, – pacientų gerovę ir apkrovą darbuotojams, medikams. Taigi viską vertiname.
Bet jau spėjome pajausti, kad pirma reakcija buvo konfliktas tarp mediko ir paciento. Žinia apie naujus atliekamus tyrimus sukėlė stiprų chaosą, nes pacientai galvoja, kad gali prašyti visko, kas viešai gražiai parašyta, o išties taip nėra. Gydytojai turi labai aiškiais indikacijas, ką kada galima paskirti“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
Pasak jos, kol kas dar anksti vertinti, ar dėl pakeitimų gydytojai nebus apriboti atlikti tam tikrus tyrimus.
„Išties yra sumaišties ir kol kas nesuprantame, kam nuo to bus geriau. Pasiskelbė, kad apmokės daugiau tyrimų, bet skaičiuojamės, matome, kad nelabai matosi finansinė nauda įstaigai, yra perskirstyta – kažkur nuimta, kažkur pridėta. Bet finansinio rezultato kol kas nematome. Dar reikia laiko pajausti, kiek kokių tyrių reikės pacientams, kaip gydytojams seksis juos skirti ir, svarbiausia, ar nebus apriboti gydytojai diagnozuojant ligas“, – komentavo Laima Jurytė-Zakarauskienė.
Komplikacijos kainuoja dar ne tiek
Pacientų organizacijos irgi netruko sureaguoti į teisės aktų pakeitimus. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos ir Lietuvos diabeto asociacijos pirmininkė Vida Augustinienė teigė, kad nurėžti glikuoto hemoglobino tyrimo įkainiai gali stipriai sąlygoti šios ligos kontrolę.
„Liūdna, kad ministerija kaip visada priima sprendimą ir tik tada su juo supažindina. Iš tikrųjų tiesiog nustebome pamatę tokią nesąmonę, nes praktiškai daugiau negu 3 kartus sumažino įkainį. Žmonės turėtų šį tyrimą daryti kas 3 mėnesius – tai yra vienas iš pagrindinių tyrimų sergantiesiems 2 tipo diabetu ir parodo, kokia yra ligos kontrolė tuo laikotarpiu.
2 tipo diabetu sergantiems pacientams ir taip yra skiriama per mažai diagnostinių juostelių – kaip žmogus gali gerai kontroliuoti ligą, jeigu yra tik skiriama 50 juostelių 4 mėnesiams? Tai kai gydytojas mato glikuoto hemoglobino tyrimą, žino, ar per tuos 3 mėnesius gliukozės kiekis buvo daugmaž normalus, ar daug kartų buvo per didelis ar per mažas“, – komentavo pacientų atstovė.
Ji priminė, kad prieš tai buvo numatytas toks rodiklis, kad šis tyrimas būtų atliekamas nors vieną kartą per metus. „Duomenys rodo, kad daliai pacientų ir tiek kartų nebuvo pamatuota. Kai taip sumažino įkainį, tai ir tą vieną kartą nebepasiūlys, nes poliklinikoms dėl kelių eurų neapsimokės daryti tą tyrimą.
Dėl to labiausiai ir nerimaujame, kad dar labiau pablogės cukrinio diabeto kontrolė. Jei bloginama ligos kontrolė, tai atsilieps galimomis pačiomis sunkiausiomis komplikacijomis, kurių gydymas bus dešimteriopai kartų brangesnis“, – konstatavo V. Augustinienė.
VLK: skatinamieji priedai buvo ženkliai didesni už sąnaudas
Kaip nurodė Valstybinė ligonių kasa (VLK) patvirtino, kad nustatant naujų tyrimų įkainius, perskaičiuoti ir galiojančių skatinamųjų priedų už laboratorinius tyrimus dydžiai.
„Skaičiuojant naujų skatinamųjų priedų už laboratorinius tyrimus įkainius, buvo perskaičiuoti ir kitų skatinamųjų priedų dydžiai. Jie buvo skaičiuojami įvertinus vidutines konkretaus tyrimo ar testo sąnaudas. Už pasėlių tyrimų atlikimo paslaugas mokamo skatinamojo priedo dydis prilygintas skatinamojo priedo, mokamo už šlapimo pasėlio tyrimo atlikimo paslaugas, dydžiui.
Keliais atvejais, kai galiojantys skatinamieji priedai buvo ženkliai didesni už gydymo įstaigų nurodomas tyrimų sąnaudas, įkainis sumažėjo. Pavyzdžiui, natriuretinio peptido tyrimo, glikozilinto hemoglobino nustatymo ir hepatito C patikros (anti-HCV testų). Tačiau 9,2 mln. eurų lėšų skirtumas, susidaręs perskaičiuojant šiuos skatinamųjų įkainių dydžius, dabar įskaičiuotas į bazinį mokėjimą, mokamą už tam tikros amžiaus grupės gyventoją“, – aiškinama ligonių kasų išplatintame pranešime.
Nurodoma, kad dėl šių pakeitimų didėja bazinis mokėjimas pagal amžiaus grupes: „Daugiausia pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms ligonių kasa mokės už jose prisirašiusius vyresnio amžiaus gyventojus, kuriems tyrimai atliekami dažniausiai. Pavyzdžiui, už gydymo įstaigoje prirašytą gyventoją nuo 65 metų mokėjimas didinamas 7,50 euro, 50–65 metų grupėje – 4,76 euro, 35–49 m. – 2,22 euro. Jauniems žmonėms tyrimai atliekami retai, todėl bazinis mokėjimas už juos keičiamas nedaug.“
Ramina, kad įstaigos negaus mažiau lėšų
Kaip teigia Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, nors perskaičiuojant įkainius sumažėjo kelių tyrimų kainos, tai nereiškia, kad gydymo įstaigos gaus mažiau lėšų – jos įstaigas pasieks per didesnį bazinį mokėjimą už prirašytą gyventoją ir skatinamuosius priedus. Tyrimų skyrimo indikacijos yra aiškiai apibrėžtos, o nustatytos kainos turi padengti faktines sąnaudas.
„Be to, jau 2025 m gruodžio 1 d. apie 5 proc. didėjo baziniai mokėjimai už prirašytus prie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų gyventojus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasos ir profesinės sąjungos trišalės sutarties vykdymo bei infliacijos. Trišalė sutartis numato, kad dalis papildomų lėšų turi būti skirta medikų darbo užmokesčiui didinti.
Šie svarbūs pokyčiai šeimos gydytojams leis greičiau nustatyti diagnozes ir pradėti ar tęsti gydymą, kartu mažės poreikis siųsti pas gydytojus specialistus ir mažės hospitalizacijų skaičius. Tai sudarys sąlygas racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius“, – rašoma pranešime spaudai.
Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Primenama, kad nuo sausio 1 d, į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą dabar įtraukti nauji tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai. Esant medicininių indikacijų, t. y. tik tiems pacientams, kuriems jie būtini, dabar šeimos gydytojai gali skirti vitamino B12 ir folio rūgšties, vitamino D, skydliaukės funkcijos (laisvo tiroksino, ATPO) tyrimus, Helicobacter pylori antigeno testą, greituosius rotaviruso, adenoviruso ir noroviruso testus, mikrobiologinius išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų pasėlio tyrimus. Natriuretinio peptido tyrimą šeimos gydytojai jau gali skirti ne tik įtardami širdies nepakankamumą, bet pacientui jau sergant šia liga.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
