ligonių kasos

Nors beveik kas antras lietuvis savo sveikatą vertina palankiai, realybėje vaizdas kur kas niūresnis. Gyventojai vis dažniau kreipiasi į gydytojus, daugiau vartoja vaistų, o daugiau nei pusė gyvena su ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Be to, 61 proc. susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o depresijos simptomus jaučia daugiau nei kas ketvirtas. Daugiau nei pusė (52 proc.

Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras. Tai dar nepakankamas, bet svarbus ir teigiamas pokytis: prostatos vėžys ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl laukti, kol jie pasirodys, nėra geriausias pasirinkimas. „Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia rezultatas. Jei pakitimai nustatomi anksti, gydytojas gali juos stebėti ar prireikus anksčiau pradėti gydymą.

Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, ligonių kasa primena, kad psichikos sveikatos pagalba gali būti reikalinga ne tik ištikus ūmiai emocinei krizei ar jau nustačius psichikos sutrikimą. Psichikos sveikatos centruose specialistai gali padėti įvertinti kylančius sunkumus, suteikti reikiamą pagalbą ir prireikus nusiųsti tolesniam gydymui. „Neretai manoma, kad psichikos sveikatos specialistų pagalbos prireikia tik susidūrus su sunkiais sutrikimais ar gydymu vaistais.

Pasaulinę kineziterapijos dieną Valstybinė ligonių kasa primena, kad kineziterapeutas gali padėti ne tik medicininės reabilitacijos metu. Šis specialistas dirba ir šeimos gydytojo komandoje, tačiau tai žino nedaugelis – ligonių kasos inicijuotoje apklausoje kineziterapeutą tarp šeimos gydytojo komandos narių paminėjo tik kas dešimtas apklausos dalyvis. „Žmonės dažnai mano, kad turint judėjimo sunkumų padėti gali tik medicininė reabilitacija. Tačiau taip yra ne visada.

Tyrimai – neatsiejama diagnostikos dalis, tačiau gydytojai primena, kad jie nėra skiriami vien pagal paciento pageidavimą. Taigi kokie tyrimai šeimos gydytojo kabinete gali būti skiriami nemokami ir yra vieni iš dažniausių?  Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šalies gyventojai pas šeimos gydytoją apsilanko daugiau kaip 15 mln. kartų per metus – vienas žmogus vidutiniškai apie 5 kartus.

Dažniausiai siuntimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą gydytojo specialisto konsultaciją išrašo šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Svarbiausia, kad gydytojas dirbtų gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa dėl tos paslaugos, kurią teikdamas jis išduoda siuntimą. Šeimos gydytojas gydo daug sveikatos sutrikimų Sveikatos priežiūra dažniausiai prasideda nuo šeimos gydytojo – į jį pirmiausia kreipiamės blogai pasijutę sutrikus sveikatai.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pateikus antikorupcinio vertinimo išvadą, Valstybinė ligonių kasa (VLK) žada tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą, antradienį pranešė įstaiga. „Atsižvelgdama į STT pateiktas pastabas, ligonių kasa ketina išsamiai išanalizuoti išvadas ir vertins galimybes dar aiškiau reglamentuoti derybų procesą, vertinimo kriterijus bei sprendimų viešinimą“, – pranešime cituojamas VLK direktorius Gytis Bendorius.

Naujų mokslo metų pradžia – jau visai ant nosies, kartu artėja ir terminas, iki kada ugdymo įstaigoms reikia pateikti galiojantį mokinio sveikatos pažymėjimą. Dalis gydytojų neslepia, kad šiuo metu tenka suktis kaip bitėms, mat į poliklinikas plūsteli iki paskutinės akimirkos laukiantys pacientai. Deja, jiems gali tekti „nusvilti“, mat pažymos iškart gauti gali ir nepavykti.

Maždaug kas dešimtas kompensuojamasis vaistas turi nuolat būti vaistinėse. Tai – į būtinų kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti dažniausiai pacientams reikalingi vaistai, kurių prieinamumą turi užtikrinti per 1 350 vaistinių, turinčių sutartį su ligonių kasa. Šiems vaistams taikoma mažiausia priemoka, todėl už juos gyventojai moka mažiau arba visai nemoka. Būtinų vaistų sąrašą sudaro vaistai, skirti dažniausiems sveikatos sutrikimams gydyti.

Šių metų pirmąjį pusmetį šalies gydymo įstaigos suteikė 85,1 mln. eurų viršsutartinių paslaugų, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. Tuo metu 23,8 mln. eurų vertės sutartinių paslaugų nesuteikė. „Įvairios įstaigos dažniausiai labai nedideliais skaičiais vienas paslaugas šiek tiek viršijo, kitų nevykdė – tai gali būti patalpų remontas, gydytojų trūkumas ar planavimo netikslumai, sudarant sutartis. Bet bendrąja prasme 95 proc.

Vienas svarbesnių rūpesčių artėjant naujiems mokslo metams tėvams būna pasirūpinti kasmetine vaiko sveikatos patikra. Ji reikalinga ne tik siekiant įvertinti vaiko sveikatos būklę – nepateikus šios pažymos gali būti apribotas jo dalyvavimas ugdymo procese. Tiesa, nuo lapkričio 1 dienos laukia pokyčiai – pažymos ne visais atvejais kaip iki šiol galios visus metus.

Darbo sutarties pabaiga, studijų baigimas, savarankiškos veiklos pradžia ar jos nutraukimas – pasikeitus gyvenimo aplinkybėms keičiasi ir gyventojo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) statusas. Tokiais pereinamaisiais laikotarpiais svarbu žinoti, kada draudimas dar galioja, kada suteikiamas papildomas mėnuo ir ką per jį reikia padaryti, kad draudimas nenutrūktų.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) užtikrina galimybę gauti būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, valstybės finansuojamą gydymą bei kompensuojamuosius vaistus. Tiesa, vienus juo draudžia valstybė, o kitiems prievole tenka pasirūpinti patiems. Vis dėlto specialistai paaiškino, kada PSD mokėti nereikia ir kada pradeda kauptis skola.

Šių laikų medicina daug procedūrų ir operacijų leidžia atlikti taip, kad pacientas dar tą pačią dieną būtų išrašomas į namus. Tačiau jei patys nusprendėte „dėl ramybės“ dar likti ligoninėje, reikėtų nusiteikti, kad medicinos personalo pagalba jums nepriklauso. Neseniai viešai nuskambėjo tokioje situacijoje atsidūrusios vienos lietuvės nusistebėjimai, kad susimokėjus už nakvynę ligoninėje atsiduri kaip viešbutyje.

Pacientams, sergantiems obstrukcine miego apnėja, nuo šiol taps lengviau gauti vieną veiksmingiausių šios ligos gydymo priemonių – nuolatinio teigiamo slėgio palaikymo kvėpavimo takuose deguonies aparatus. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų teigimu, šis sprendimas sumažins finansinę naštą pacientams ir padės išvengti sunkių negydomos ligos pasekmių.

Įpusėjus vasarai, Valstybinė ligonių kasa ragina tėvus nedelsti ir jau dabar pasirūpinti vaikų burnos sveikatos patikra. Tai yra privaloma kasmetinio vaiko sveikatos patikrinimo dalis ir būtina išduodant ugdymo įstaigai reikalingą elektroninį Mokinio sveikatos pažymėjimą. Gydytojui odontologui arba burnos higienistui atliekant patikrą, įvertinama vaiko burnos sveikata, laiku nustatomos galimos problemos ir prireikus skiriamas gydymas.

Klaipėdos miesto poliklinikoje – neeilinė situacija. Kaip nušvietė jos vadovas Jonas Sąlyga, įstaiga priversta bylinėtis su savo darbuotojais dėl jiems priklausančio darbo užmokesčio. Sveikatos apsaugos ministerija gi tvirtina, esą įstaigai pakelti algas sudarytos visos sąlygos, tik vadyba prasta. Situaciją jo vadovaujamoje poliklinikoje paviešinęs J. Sąlyga tikino, kad ligonių kasoms nepakankamai finansuojant paslaugas gydymo įstaigos paverčiamos įkaitėmis.

Praėjusią savaitę Seime patvirtinta gydymo įstaigų finansavimo pertvarka toliau kelia aistras. Kol opozicija ir dalis medikų prašė prezidento veto, gydymo įstaigų vadovai primena, kad viešų ir privačių įstaigų negalima lyginti pagal vieną kurpalį. Naujausia žinia – prezidentas pasirašė daug diskusijų sukėlusias įstatymo pataisas.

Kalbėdamas apie pirmus darbus paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis įvardijo, kad vienas jų – pastaruoju metu aršias diskusijas kėlęs viršsutartinių paslaugų gydymo įstaigoms apmokėjimo klausimas. Be to, jis prabilo ir apie galimus didesnius pokyčius ateityje. Nors su finansų ministru ir to dar nespėjo aptaręs, paskirtasis ministras vylėsi šiemet kažkaip surasti lėšų viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.

Dauguma Lietuvos gyventojų skiepus vertina kaip veiksmingą priemonę apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Vis dėlto dalis žmonių vis dar abejoja vakcinų saugumu ir veiksmingumu, o daugiau nei penktadalis apklaustųjų per pastaruosius penkerius metus bent kartą atsisakė rekomenduojamo skiepo sau ar savo vaikui. Tyrimo duomenimis, 73 proc. šalies gyventojų skiepus vertina teigiamai: 34 proc.

Nuo liepos 1 d. sveikatos sistemoje įsigaliojo ne viena naujovė. Pokyčiai palies tiek medikų darbą, tiek yra tiesiogiai svarbūs gyventojams. Visus šiuos pasikeitimus naujienų portalas tv3.lt pateikia vienoje vietoje. Rekordiškai daug vaistų Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtraukti 2 244 vaistiniai preparatai.

Gyventojams kylant klausimų dėl mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas, Valstybinė ligonių kasa primena galiojančią tvarką. Jei paslaugą apmoka ligonių kasa, apdraustieji ją turi gauti nemokamai tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasa. Mokėti gali būti prašoma tik dviem atvejais – kai pacientas pasirenka brangesnę medicinos priemonę iš patvirtinto sąrašo arba nemedicininę komforto paslaugą.

Nuo rytojaus, liepos 1 d., sveikatos sistemoje įsigalioja svarbių naujų pokyčių. Jie svarbūs tiek gydymo įstaigoms, tiek tiesiogiai palies pacientus.

Seimas antradienį patvirtino sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarką: sudarant sutartis dėl paslaugų teikimo prioritetas bus teikiamas valstybės ir savivaldybių įstaigoms, o dabar sutartis turinčioms privačioms įstaigoms bus garantuotas esamas finansavimas. Už atitinkamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė šeši parlamentarai. Pakeitimus dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė lengvinanti galimybę siuntimą valstybės apmokamoms paslaugoms išduoti ir po mokamos gydytojo konsultacijos. Vis tik kiti piktinosi, ar taip dar labiau nesukuriama nelygybė ir labiau pasiturintiems atveriama galimybė greičiau patekti pas gydytojus.

Nors daug kas odontologinių paslaugų kreipiasi į privačias įstaigas, kai kurie gyventojai pamiršta, kad tam tikras paslaugas apmoka valstybė. Kokios odontologinės paslaugos garantuojamos nemokamai, primena Valstybinės ligonių kasos specialistai. Visų pirma gyventojams priklauso pirminė odontologinė pagalba – tai pagrindinės dantų priežiūros paslaugos, padedančios išlaikyti burnos sveikatą, užkirsti kelią sunkesnėms odontologinėms ligoms ir suteikti skubią pagalbą ūmiai sunegalavus.

Nuo lapkričio 1 d. įsigalios patikslinta dantų protezavimo paslaugų kompensavimo tvarka, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Siekiant palengvinti dantų protezavimo paslaugų teikimo procesus įstaigoms, teikiančioms gyventojams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas dantų protezavimo paslaugas, bei panaikinti skirtingas aprašo nuostatų taikymo interpretacijas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasirašė įsakymo pakeitimą, kuriuo aiškiau apib...

Endoprotezavimas aktualus tūkstančiams gyventojų – susidėvėjus arba susižeidus sąnarį dažnai kito kelio nei operacija nėra. Endoprotezavimo operacija yra valstybės kompensuojama paslauga, tačiau norint kitokio, nei priklauso, protezo kainų skirtumą reikės padengti iš savo kišenės.

Užgesinus gaisrą dėl daugiau nei 40 mln. eurų „skolos“ gydymo įstaigoms už viršsutartines paslaugas, ligoninių vadovai su nerimu žiūri į ateitį. Nuogąstaujama, kad pristabdant paslaugas gali kentėti ne tik pacientai – esą įspėjimų apie atleidimus jau sulaukia ir gydytojai. Ligonių kasos atšauna, kad išeičių padidinti biudžetą nedaug, o vienas realiausių variantų – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos didinimas.   Po kilusio šaršalo dėl jau už 40 mln.

Nors mokslo metai baigiasi ir kitų pradžia dar atrodo tolima, medikai ragina nedelsti – privaloma moksleivio sveikatos pažyma patariama pasirūpinti nelaukiant rudens. Kitu atveju galima ne tik įstrigti eilėse – gali būti apribotas vaiko dalyvavimas ugdymo procese. Moksleivio sveikatos pažymą privaloma atnaujinti ir pateikti kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. Pažyma galioja vienerius metus, o ją atlikus gydytojo duomenys automatiškai patenka į E. sveikatos sistemą.

Birželį minimas vyrų sveikatos stiprinimo mėnuo, skatinantis daugiau dėmesio skirti sveikatai ir ligų prevencijai. Specialistų teigimu, vyrai vis dar per retai dalyvauja profilaktiniuose patikrinimuose, o Valstybinės ligonių kasos finansuojamos storosios žarnos ir prostatos vėžio prevencijos programos nesulaukia net pusės gyventojų, galinčių jose dalyvauti.

Medikai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymus griežtinti nuobaudas žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui darančioms įstaigoms. Gydytojai įsitikinę – pažeidėjams taikant baudas ir ribojant jų galimybes sudaryti sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) ilgainiui nukentės pacientai.

Prasidėjus vasarai ir vaikų atostogoms, daugelis gyventojų jau gyvena kelionių po Europą ir lagaminų pakavimo nuotaikomis. Valstybinė ligonių kasa primena, kad išvykstant iš Lietuvos kartu su pasu ar asmens tapatybės kortele būtina pasiimti dar vieną svarbų dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji gali padėti išvengti neplanuotų išlaidų netikėtai susirgus ar patyrus traumą Europos šalyse. „Planuodami keliones dažniausiai galvojame apie poilsį, įspūdžius ir gerą laiką.

Kas mėnesį Lietuvoje atliekama daugiau kaip tūkstantis endoprotezavimo operacijų, kai implantu pakeičiamas susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys, ir žmogui palaipsniui grąžinama galimybė laisvai judėti. Tai palyginti dažna ir veiksminga operacija, kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Valstybinė ligonių kasa primena, kaip sklandžiai pasinaudoti šia paslauga.

Lietuvos gydymo įstaigoms per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikus daugiau paslaugų, nei buvo numatyta finansavimo sutartyse, susidarė 40 mln. eurų suma, kuriai padengti lėšų nenumatyta. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad tai kasmet pasikartojantis procesas, kurį politikai išnaudoja savo tikslams.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti numatyta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos įsiplieskė politiniai ginčai – Remigijus Žemaitaitis paragino finansų ministrą trauktis, o premjerė pareiškė, kad triukšmas biudžeto nepadidins.

Artėjant mokslo metų pabaigai ir planuojant vasaros atostogas, Valstybinės ligonių kasos specialistai primena tėvams ir globėjams, kad profilaktinė vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos patikra yra privaloma, todėl ją verta suplanuoti iš anksto. Laiku atliktas patikrinimas padeda įvertinti vaiko sveikatą ir leidžia į naujus mokslo metus žengti be papildomų rūpesčių dėl gydymo įstaigose rudenį užimtų registracijos laikų.

Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo garsiai ir ilgai aptarinėtas priemokų uždraudimo gydymo įstaigose įstatymas. Iš valdžios tribūnų nestinga pažadų, kad eilės dėl to sumažės ir patekti pas gydytojus tiems, kam labiausiai reikia, galės greičiau. Gyventojai gi piktinasi, kad nepažabojamas privačių įstaigų pasipinigavimas bado akis, ir abejoja, ar priemokų draudimas iš tiesų ką nors pakeis. Daugeliui žmonių itin aktualūs įvairūs diagnostiniai tyrimai, tarp jų – ir brangus radiologinis ištyrimas.

Po audringų praėjusios savaitės diskusijų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų panaudojimo sušauktas neeilinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis. Gydymo įstaigoms jau po pirmo ketvirčio stokojant lėšų apmokėti už viršsutartines paslaugas, ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad procesas yra „visiškai kontroliuojamas“ bei teigė, kad lėšų tam atras. Tiesa, ligonių kasos kol kas padengti visos sumos nežadėjo.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Pagal įstatymą kartu yra numatyti atvejai, kai ir gaudami valstybės apmokamą paslaugą pacientai tam tikrais atvejais galės prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą.

Balandžio 24–30 dienomis minima Pasaulinė imunizacijos savaitė primena apie skiepų svarbą kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės sveikatai. Po daugelį metų trukusių mokslinių tyrimų ir glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo šiandien pasaulyje sukurta saugių ir veiksmingų vakcinų nuo daugiau nei 30 gyvybei pavojingų ligų ir infekcijų. Šia proga Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kokiomis vakcinomis ir kurie gyventojai Lietuvoje gali pasiskiepyti nemokamai.

Kai prireikia medicininės pagalbos, pirmiausia kreipiamės į šeimos gydytoją. Vis dėlto pirminė sveikatos priežiūra grindžiama komandinio darbo principu. Pastaraisiais metais gydymo įstaigoms sudarytos dar platesnės galimybės formuoti išplėstines komandas ir prireikus pasitelkti papildomus specialistus, kad kiekvienam pacientui būtų suteikta greita, kokybiška ir visapusiška pagalba.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Pernai kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių įsigijo apie 1,3 mln. gyventojų – tai yra beveik kas antras žmogus Lietuvoje. Apie pusei milijono iš jų valstybės lėšomis buvo apmokėta ne tik kompensuojamoji vaisto ar priemonės suma, bet ir priemoka. Ji padengta tais atvejais, kai gyventojai sukaupė kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį arba jei priklausė toms visuomenės grupėms, kurioms priemoka padengiama.

Lietuvoje gyventojų įsitraukimas į ligų prevencijos programas vis dar yra nepakankamas – nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė pagrindines tokios elgsenos priežastis ir parodė, kas galėtų paskatinti žmones aktyviau rūpintis savo sveikata prevenciškai.

Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apmokėjimo pakeitimus, nuo šių metų liepos 1 d. bus taikoma finansavimo tvarka, išlaikanti galiojančius principus, tačiau suderinta su atnaujintais teisės aktais, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK). Pasak jos, tvarka tiksliau nustato, kaip ribotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos gali būti naudojamos skirtingoms paslaugoms apmokėti.

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas gydymo įstaigų sutartims paskirstytas maksimaliai, todėl sveikatos sistemoje nelieka reikšmingo finansinio rezervo papildomam paslaugų apimčių didinimui. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigoms šiemet teks itin kruopščiai planuoti veiklą ir laikytis sutartyse numatytų įsipareigojimų.

Pastaruoju metu apsilankę savo E. sveikatos paskyroje dalis gyventojų likdavo nustebę radę įrašus apie nebūtus apsilankymus pas gydytoją. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ramina, kad jokio neeilinio dalyko čia nėra – daliai žmonių tiesiog išrašyti nauji receptai kalio jodido tabletėms. Pranešimu apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Įrašas e. sveikatos sistemoje apie apsilankymą pas gydytoją gali reikšti, kad jums išrašytas kalio jodidas.

Lietuvoje kasmet daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų pasinaudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamu dantų protezavimu. Kovo 20-ąją, minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai atkreipia dėmesį į šių paslaugų svarbą ir primena jų kompensavimo sąlygas.  „Dantų praradimas – dažnai ne tik medicininė, bet ir emocinė bei socialinė problema.