ligonių kasos

Atnaujinta sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka siekiama užtikrinti tvaresnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą ir paskatinti gydymo įstaigas labiau orientuotis į pacientų poreikius. Pokyčius inicijavo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Naujoji apmokėjimo tvarka pristatyta gydymo įstaigoms dar šių metų kovo pradžioje.

Artėjant vasaros atostogoms, ligonių kasų specialistai ragina tėvelius nedelsti ir profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą. Gydytojo išduodamas Mokinio sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus. Kasmetiniai visų ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių iki 18 metų, taip pat pilnamečių moksleivių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokyklose sveikatos patikrinimai yra privalomi ir nemokamai atliekami toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prirašytas.

Į kritikos laviną, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose eilės kaip tik išaugs, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė reaguoja ramiai. Ji atkerta, kad kalbos, jog papildoma priemoka gerina paslaugos kokybę, tėra manipuliacinė retorika, o paslaugų kokybė viešajame sektoriuje esą niekuo nenusileidžia privačiam. „Viskas arba nieko“ – tokia pozicija ne vienas bendruomenės atstovas pasitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą siūlymą uždrausti priemokas gydymo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministerijos užmojis panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose sukėlė nevienareikšmių reakcijų. Pacientai nuogąstavo, kaip bus tais atvejais, kai išties norės pasirinkti kokybiškesnę paslaugą ir norės patys susimokėti skirtumą tarp to, ką apmoka valstybė, o ko – ne.  Ypač daug klausimų kilo dėl akių lęšiuko ar sąnario protezo pasirinkimo.

Trečiadienį Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Sąžininga sveikatos sistema“ politikai ir gydytojai aiškinosi, kodėl Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad negalavimų palaužti žmonės verčiami „primokėti“ už teikiamas paslaugas, nors jas apmoka Valstybinė ligonių kasa.  Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymą, kad priemokų neliktų. „Priemokos imamos ir už tokius dalykus kaip „geresnis aparatas“, apranga, net šlepetės.

Siūlymas naikinti priemokas už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas medikų bendruomenėje ir visuomenėje sukėlė didelį šurmulį. Privatininkai ėmė grasinti, kad dalis paslaugų išvis nebeteiks, pacientai išsigando, jog eilės dar padidės. Viešųjų įstaigų atstovai pažymi, kad dabar situacija paprasčiausiai nėra sąžininga.

Pernai metais ligonių kasos sustiprino prevencinę veiklą, kuri grindžiama nuoseklia duomenų stebėsena ir aktyviu bendradarbiavimu su gydymo įstaigomis, vaistinėmis ir kitais sutartiniais partneriais. Konsultavimas, stebėsena ir kontrolė Privalomajam sveikatos draudimo fondui padėjo neprarasti per 6 mln. eurų. Didžioji dalis ligonių kasų tikrinimų 2024-aisiais buvo grindžiami išsamia duomenų stebėsena.

Balandžio 24–30 dienomis visame pasaulyje minima Pasaulinė imunizacijos savaitė. Šia proga Valstybinė ligonių kasa praneša jau nupirkusi gripo vakcinų, skirtų 2025–2026 metų sezonui.  Šiemet sutartis sudaryta dėl 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos. Šios vakcinos įsigytos už beveik 770 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų – tai 17 proc. mažesnė kaina nei pernai už tokį patį vakcinų kiekį. Lietuvoje net 97 proc.

Po Europą per mokinių Velykų atostogas keliaujantiems Lietuvos piliečiams ligonių kasos primena, kad pamiršę į kelionę pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jie gali savarankiškai susiformuoti šią kortelę pakeičiantį sertifikatą.  Kasmet augantis Lietuvos gyventojams išduotų sertifikatų skaičius rodo, kad ši paslauga yra reikalinga ir populiarėja tarp keliautojų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai išduota beveik 33 tūkst.

Diskusijos apie siūlymą naikinti priemokas gydymo įstaigose įgauna pagreitį. Kol vieni pacientai piktinasi neteisėtu įstaigų lupikavimu, kiti gi nuogąstauja, kad prieinamos taps tik bazinio lygio paslaugos. Pozicija „viskas arba nieko“ kelia klausimų ir patiems medikams, mat valstybė ir taip nepakankamai finansuoja medicinos paslaugas.

Nuo sausio pasikeitė tvarka, kur gyventojai ūmiai susirgę turėtų kreiptis pagalbios po poliklinikos ar šeimos gydytojo kabineto darbo laiko. Dalyje didžiųjų miestų jau įsteigi nauji skubios pagalbos kabinetai, kiti gyventojai kaip anksčiau bus nukreipiami į ligonių skubios pagalbos skyrius. Naujoji tvarka numato, kad šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.

Esminė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų teisė – gauti geros kokybės medicinos paslaugas, kurių išlaidas apmoka ligonių kasos. Vis dėlto nutinka, kad lankantis pas gydytoją specialistą, atliekant tyrimus ar operacijas pacientų prašoma susimokėti, ir jie klausia, ar tai teisėta. Europos pacientų teisių dienos proga į šį opų klausimą atsako ligonių kasos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. „Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus, grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų apmokestinti vizitų pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Nepaisant pačių medikų pasvarstymų apie vizito net pas šeimos gydytoją mokestį (tokios ar panašios praktikos taikomos ir kitose šalyse, tarp jų – kaimyninėse Latvijoje, Estijoje), realybė tokia, kad jau dabar sveikatos sistema nėra nemokama.

Operacijos skiriamos perteklinai ir galbūt nepagrįstai? Lietuviams, kurių dalis laukia ilgose eilėse, kad apskritai patektų pas gydytojus, tokie svarstymai gali kelti nebe apmaudą, o nuostabą ir net pyktį. Ar išties gali būti atvejų, kai tyrimai ar gydymas pacientui skiriamas be reikalo? Lietuvos gydytojai pacientus siunčia galimai perteklinėms operacijoms, todėl už visas jas apmokėti valstybė negalės.

Naujieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymai dėl priemokų gydymo įstaigose uždraudimo įžiebė audringas diskusijas. Nuogąstaujama, kad negalėdami prisimokėti už tam tikras paslaugas pacientai bus priversti jas pilnai apsimokėti, mat bazinės valstybės paslaugos juos tenkina ne visada. Ministrė gi atkerta, kad jos yra pakankamai kokybiškos, o skaidrumo sistemoje trūksta.  Šie klausimai ketvirtadienį kelti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministerija pristato teikiamus įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Plačiau pokyčius pristato sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena, kurios metu žmonėms primenama, kaip svarbu pasirūpinti savimi. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, kurios viena iš ekspertinių sričių yra ligų prevencija, teigia, kad mūsų šalyje vis dar per daug žmonių pasyviai reaguoja į galimybę dalyvauti ligų prevencijos programose, vyrauja požiūris: „Kam man tikrintis, jei gerai jaučiuosi?“ Reikėtų šuolio Ligų prevencijos programos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, Lietuvoje vykdomos jau apie ...

Gyventojai nuolat girdi raginimus ne tik laiku kreiptis į gydytojus vos pajutus neįprastus simptomus, bet ir tirtis profilaktiškai, kai dar nieko nejaučia. Nors veikia tiek specialios prevencinės programos, atliekami pagrindiniai kraujo, šlapimo tyrimai, vis tik galimybės nemokamai išsitirti vidaus organų būklės valstybė negarantuoja. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Vaiva pasakojo girdėjusi, kaip patys gydytojai ragina profilaktiškai kartą į metus pasidaryti organų echoskopiją.

Ligonių kasų specialistai primena, kad pacientams, kuriems gydytojas specialistas paskyrė ilgalaikį stebėjimą, kiekvieną kartą nereikia naujo šeimos gydytojo siuntimo – pakanka vieną kartą gauti siuntimą pas gydytoją specialistą ir užsiregistruoti.

Paskelbus apie galimybę gyventojams vaistinėse atsiimti kalio jodido tabletes, kaip prevencinę priemonę dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės, ligonių kasos gauna gyventojų klausimų dėl įrašų e. sveikatos portale apie tai, kad jiems suteikta nuotolinė konsultacija (apsilankymas) gydymo įstaigoje, nors tokios paslaugos jie negavo.  Ligonių kasos informuoja, kad pastaruoju metu gydymo įstaigos gyventojams automatiniu būdu išrašo e. receptus kalio jodidui.

Su nevaisingumu susiduriančioms Lietuvos poroms pagalbinio apvaisinimo paslaugos kasmet tampa prieinamesnės. Pernai vaisingumo specialistų pagalbos sulaukė 3 270 žmonių, t. y. kone 2,5 karto daugiau nei prieš aštuonerius metus, kai šios paslaugos buvo pradėtos kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Per šį laikotarpį pagalbos į gydytojus kreipėsi daugiau nei 21 tūkst. Lietuvos gyventojų, o paslaugoms ir vaistams kompensuoti prireikė 21,9 mln. eurų fondo lėšų.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, o kartu su juo – ir valstybės išlaidos būtinam gydymui finansuoti. 2024 m. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 mln. eurų.

Kasmet vidutiniškai 80 tūkstančių Lietuvos gyventojų pasinaudoja ligonių kasų kompensuojamu dantų protezavimu. Nors šias paslaugas gauti tapo paprasčiau ir greičiau, vis dar kyla klausimų apie kompensavimo sąlygas, išlaidas bei paslaugų teikimo tvarką. Pasaulinės burnos sveikatos dienos proga primename pagrindinę informaciją, kuri padės pasinaudoti šia galimybe be rūpesčių.

Kaip ant mielių augantis sveikatos paslaugų poreikis gydymo įstaigas spraudžia į kampą – nors jos pacientams dažnai ir gali suteikti daugiau paslaugų, pinigų už tai šiemet gaus ne visais atvejais. Ligoninių vadovai įspėja, kad eilės dėl to gali dar išaugti, o medikams net prireikti karpyti algas.

Nuolat akcentuojama, kad išvengti ligų laiku padeda nuosekli profilaktika. Ji apima ne tik tam tikrus gyvensenos įpročius, bet ir reguliarų sveikatos pasitikrinimą. Tam yra numatytas visas paketas tyrimų, kuriuos šeimos gydytojas gali atlikti nemokamai. Tiesa, tą jis gali padaryti tik savo kompetencijos ribose. Kaip pabrėžia Valstybinės ligonių kasos specialistai, visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia.

Kiekvienas pacientas Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa pacientų priemokų suma sumažėjo kone dvigubai.

Pasaulinę glaukomos savaitę ligonių kasų specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonės turintiems regėjimo problemų yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.  Jei norite išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti glaukoma – būtinai pasirūpinkite savo akimis ir reguliariai lankykitės pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku diagnozuotų ligą ir skirtų reikiamą gydymą.

Infekcinių ligų valdymas skiepais laikomas vienas svarbiausių medicinos išradimų. Lietuvoje galioja vaikų skiepijimo kalendorius, pagal kurį vaikai yra skiepijami nemokamai. Tačiau ne visi žino, kad nuo dalies ligų reikėtų persiskiepyti ir suaugus – dalis šių vakcinų taip pat yra nemokamos. Nors daug pagrindinių vakcinų įskiepijama dar vaikystėje ir paauglystėje, nuo tokiu ligų kaip difterija, kokliušas, stabligė rekomenduojama skiepytis maždaug kas dešimtmetį.

Žmogaus papilomos virusas yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Ekspertai pabrėžia, kad vakcina nuo jos yra veiksminga prevencinė priemonė, galinti padėti išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kitų sunkių ligų. Tačiau nors vakcinacija nemokama ir visiems prieinama, Lietuva vis dar susiduria su iššūkiais – visuomenės informuotumu, mitais ir nepakankamu skiepijimosi mastu.

Kovo 3-iąją minima Tarptautinė ausų ir klausos diena primena, kokia svarbi yra klausa mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau ne visi turi galimybę aiškiai girdėti – klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Laimei, šiuolaikinės technologijos suteikia sprendimų – gydytojų parinkti klausos aparatai gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę net 95 proc. pacientų.

Nepriklausomai nuo diagnozės Lietuvoje pacientams, sergantiems tiek dažnomis, tiek retomis ar labai retomis ligomis, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2018–2024 m. labai retomis ligomis sergančių pacientų, gavusių gydymą, skaičius nuosekliai augo.

Sąnarių skausmas gali gerokai pasunkinti kasdienį gyvenimą, todėl pacientams, kuriems reikia sąnario endoprotezavimo, pravartu žinoti, kaip sklandžiai gauti reikiamas paslaugas. Tam būtina laikytis nustatytos tvarkos – nuo vizito pas šeimos gydytoją iki endoprotezavimo operacijos, primena Valstybinės ligonių kasos specialistai.

Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos namuose teikimo ir apmokėjimo tvarka. Tikimasi, kad pokyčiai leis pacientams gauti kokybiškesnes slaugos paslaugas jų gyvenamojoje vietoje bei užkirs kelią anksčiau pastebėtam piktnaudžiavimui.

Sutartis su ligonių kasa sudariusios vaistinės turėtų pasirūpinti, kad pacientams visada būtų prieinami tam tikri būtiniausi kompensuojamieji vaistai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) užtikrina, kad šiuos vaistus galima būtų įsigyti su mažiausia priemoka arba už juos visai nereikėtų mokėti. VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė paaiškina, kaip pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad gydymas vaistais būtų ne tik veiksmingas, bet ir prieinamas.

Peršalimo simptomus lengvinančių vaistų pasirinkimas vaistinėse itin platus, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pabrėžia, kad nereceptinius vaistus netinkamai vartojant galima ne tik nepasiekti laukiamo efekto, bet ir pakenkti sveikatai.

Trečdalis žmonių nežino, kaip vaistinėje nepermokėti už kompensuojamuosius vaistus. Du trečdaliai Lietuvos namų ūkių yra prikaupę nereikalingų vaistų. Šios ir kitos problemos, kurias išryškino visuomenės nuomonės tyrimas, parodė, kad reikia daugiau aiškumo ir informacijos apie racionalų vaistų pasirinkimą, jų vartojimą.

Jau esame įpratę didelę dalį reikalų patogiai tvarkyti internetu. Tokią galimybę gyventojams suteikia ir ligonių kasos. Prisijungus prie viešųjų elektroninių paslaugų sistemos, viename portale galima pasižiūrėti savo privalomojo sveikatos draudimo detales, užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ar susiformuoti ją pakeičiantį sertifikatą, pateikti įvairius prašymus, sužinoti, kiek kainavo mūsų gydymas ir vaistai.

Specialistai, vertindami Lietuvos gyventojų sergamumą, pastebi, kad 97 proc. susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių daugiausia – sezoninis gripas ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepijimas nuo sezoninio gripo yra ne tik ekonomiškai efektyvus, nes sumažėja apsilankymų pas gydytojus skaičius, prarastų darbingų darbo dienų, antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, vartojimas.

Kaip vienas didžiausių sveikatos sistemos skaudulių dažnai įvardijamas per menkas jos finansavimas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Ekspertai teigia, kad esama dar neišnaudotų resursų, kaip čia pritraukti daugiau lėšų. Vienas iš kitur taikomų būdų pacientams tikrai nepatiktų – tektų pakloti dar papildomai iš savo kišenės. Sveikatos sistemos finansavimo ir kiti klausimai trečiadienį kelti Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) organizuotoje konferencijoje Seime.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas visiems gyventojams. Apsidraudusiems valstybė garantuoja sveikatos priežiūrą ir jos išlaidų kompensavimą. Ligonių kasų specialistai primena, kas gali nutikti, jei įmokos nėra mokamos ir kaip pasitikrinti, ar esate drausti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) dalyviai yra visi dirbantieji, užsiimantys individualia veikla, savarankiškai už save mokantys PSD įmokas.

Ateinančius metus sutinkantiems kitose Europos šalyse, ligonių kasos primena, kad Lietuvos gyventojai, pamiršę į kelionę pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, pasinaudodami e.paslaugomis, gali savarankiškai susiformuoti kortelę pakeičiantį sertifikatą ir jį parsisiųsti į savo mobilųjį įrenginį. Kur galioja? Kasmet augantis Lietuvos gyventojams išduotų sertifikatų skaičius rodo, kad ši paslauga yra aktuali ir vis labiau populiarėjanti tarp keliaujančiųjų.

Sutrikus sveikatai įprastomis darbo dienomis ir valandomis žmonės nedvejodami kreipiasi į savo gydymo įstaigą – polikliniką ar šeimos medicinos centrą. Naktį, savaitgalį ar per šventes gyventojai dažnai taip pat nedvejodami vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Prieš šventes ligonių kasos primena, kada į ligoninę skubėti vis dėlto nereikia ir kur kreiptis sunegalavus ne darbo dieną.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė svarbiam pokyčiui – nuo kitų metų kai kuriuos ortodontinius aparatus vaikams, turintiems įvairių dantų bei žandikaulių anomalijų, galės skirti ir gydytojai odontologai. Šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti paslaugų laukimo eiles. Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje.

Šokiruojantis faktas – per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos vaistinės iš gyventojų surinko 21,2 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai net 7 tonomis daugiau farmacinių atliekų, nei per tą patį laikotarpį pernai. Nors sparčiai didėjantis atliekų kiekis atspindi augantį visuomenės sąmoningumą ir atsakomybę dėl aplinkos tausojimo, jis taip pat atskleidžia, kad daugelis gyventojų vaistus įsigyja ir vartoja neracionaliai.

Artėjant žiemos atostogų sezonui, ligonių kasos primena keliones planuojantiems gyventojams nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK). Šis nemokamai išduodamas dokumentas leidžia gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai keliaujama po Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Kelionėje prireikus būtinosios pagalbos, už ją sumoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Gydymo įstaigos su pacientų ir medikų organizacijomis, nesulaukusios konkrečių atsakymų Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame susitikime į klausimą, ar bus joms sumokėta už atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras, toliau skambina pavojaus varpais.

Prireikus kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) pacientai nemokamai jį gali atlikti tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje. Vis tik realybė tokia, kad dažnas iš privačios įstaigos išeina gerokai patuštinęs piniginę. Privačių gydymo įstaigų iš pacientų ne visada teisėtai imamos priemokos – ilgą laiką diskutuojama problema. Ką tik šviežiai ji vėl pakelta Seimo Sveikatos reikalų komitete.