Naujos įstatymo pataisos numato, kad finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pirmenybė būtų teikiama valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms.
Tuo metu dabar sutartis turinčioms privačioms įstaigoms bus garantuotas esamas finansavimas. Privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius.
Vis tik opoziciniai konservatoriai ir dalis medikų organizacijų uoliai kritikavo, kad pakeitimais iškraipomi sąžiningos konkurencijos principai.
„Matome pavojingą tendenciją – sprendimai priimami skubotai, neįvertinus jų pasekmių, neatsižvelgiant į konstitucines abejones, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir nepriklausomų ekspertų vertinimus“, – pranešime tvirtino kreipimąsi inicijavusi konservatorė Jurgita Sejonienė.
Dėl to Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ragino prezidentą vetuoti Seimo priimtas pataisas. Su tokiu pačiu prašymu kreipėsi ir 63 pacientų, medikų, gydymo įstaigų ir ekspertų organizacijos.
„Organizacijų vertinimu, tai nėra vien techninis sutarčių sudarymo procedūros pakeitimas. Toks reguliavimas gali turėti kur kas platesnių pasekmių – susiaurinti pacientų pasirinkimo galimybes, sumažinti paslaugų prieinamumą regionuose, ilginti laukimo eiles, didinti neapibrėžtumą dėl medikų darbo vietų, apsunkinti savivaldybių ir sveikatos centrų projektų įgyvendinimą bei kelti klausimų dėl PSDF lėšų paskirstymo pagal nepakankamai aiškius ir ne visoms įstaigoms vienodai taikomus kriterijus“, – rašoma nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ inicijuotame kreipimesi.
Vylėsi, kad eilės pas gydytojus sumažės
Socialdemokratė Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė savo ruožtu tikino, kad priimti pakeitimai sustiprins viešąją sistemą ir suteiks gydymo įstaigoms ilgai lauktą stabilumą bei aiškumą.
„Šie sprendimai nėra nukreipti prieš privatų sektorių ir sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiaudama su privačiu sektoriumi pasirašė susitarimą.
Šie įstatymų pakeitimai yra skirti tam, kad būtų sustiprintas viešasis sveikatos priežiūros tinklas, kuris užtikrina paslaugų prieinamumą visiems žmonėms nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, amžiaus, sveikatos būklė ar piniginės storio“, – trečiadienį surengusi spaudos konferenciją Seime kalbėjo ji.
Pasak parlamentarės, nors prioritetas sudarant sutartis yra skiriamas viešajam sektoriui – tai yra valstybės ir savivaldybių įstaigoms, nėra kalbama, kad nebus sudaromos sutartys ir su kitomis įstaigomis, jeigu tam yra poreikis.
„O poreikis yra, nes yra ir privačios gydymo įstaigos ir jos dirba gerai. (...) Realiai atrodys taip, kaip ir atrodo dabar: kai kurios privačios gydymo įstaigos turi sutartis su ligonių kasomis, kai kurios neturi ir net nenori turėti“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė O. Leiputė.
Ji kartu vylėsi, kad įgyvendinus pokyčius sumažės pacientų eilės. „Viešosioms gydymo įstaigoms bus apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas, todėl jos galės priimti daugiau pacientų ir mažinti eiles. Siekis – skaidresnė, tvaresnė ir labiau subalansuota sveikatos priežiūros sistema, kurioje viešasis ir privatus sektoriai papildo vienas kitą“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.
Politikė pridūrė, kad matant, jog pakeitimai neduoda laukiamų rezultatų, neatmetama, ateityje juos bus galima koreguoti.
Kukuraitis: valstybės atsakas turi būti rimtas
Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad pagrindinė kova užtiktinant reikiamas paslaugas gyventojams šiuo metu vyksta dėl specialistų ir čia paramos būtent reikia viešosioms įstaigoms.
„Turime suprasti, kad viešojo ir privataus sektoriaus prigimtis kažkiek skiriasi. Viešojo sektoriaus atsakomybė yra užtikrinti lygų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems. Ir tai yra viešojo sektoriaus atsakomybė. Privataus sektoriaus, dalyvaujančio šiame paslaugų prieinamumo darbe, atsakomybė taip pat yra teikti paslaugas, bet aišku, su komerciniu atspalviu.
Labai svarbu suprasti, kad sistemoje turint ribotą gydytojų, slaugytojų skaičių, pagrindinė kova yra būtent dėl specialistų ir ten, kur yra didesnės lėšos, didesni atlyginimai, ten ir specialistai. Todėl labai svarbu, kad viešajame sektoriuje atlyginimai irgi būtų adekvatūs, kad žmonės norėtų dirbti sistemoje, taip pat – ir regionuose.
Dėl to viešojo sektoriaus tam tikras prioritizavimas šitam etape, kai matome, kad regionuose kai kur lūžta paslaugos ir žmonės nebegauna jų savo teritorijoje, taip neturėtų būti. Todėl valstybės atsakas turi būti rimtas. Ir jis šiuo metu yra su tam tikru pastanga subalansuoti privataus sektoriaus kokybę ir paslaugų tęstinumą“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Ligoninių vadovai: rajono žmonės neturėtų būti paliekami likimo valiai
Seime savo poziciją išdėstę spaudos konferencijoje dalyvavę Jonavos, Šiaulių, Joniškio, Kretingos, Biržų, Vilkijos gydymų įstaigų vadovai džiaugėsi Seimo priimtais sprendimais, kurie, jų nuomone, sustiprins rajonų ligonines.
„Įstatymų paketas padės stabilizuoti viešąjį sektorių. Galvojant apie perspektyvas, apie grėsmes, pavyzdžiui, karinės intervencijos, infekcijų grėsmes, aiškiai matosi poreikis užtikrinti rajoninių ligoninių tinklą.
„Labai svarbu suprasti, kad sistemoje turint ribotą gydytojų, slaugytojų skaičių, pagrindinė kova yra būtent dėl specialistų ir ten, kur yra didesnės lėšos, didesni atlyginimai, ten ir specialistai“, – sakė paskirtasis ministras L. Kukuraitis.
Reikia stiprinti viešąjį sektorių, kad jis galėtų atlaikyti visus tuos iššūkius ir užtikrinti pagalbą gyventojams vietoje – ne mokamų paslaugų pagrindu, o valstybės apmokėjimo ir įsipareigojimo pagrindu“, – pabrėžė Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
„Visada susidurdavome su tokiais iššūkiais, kad regionai, rajono ligoninės pastoviai papuola po pertvarkos ugnimi. Mažinti reanimaciją, mažinti chirurgijos skyrius, terapijos skyrius, palikti tiktai slaugą, ambulatorines paslaugas – o kur gi dėsis tie rajono gyventojai, kai susiduria su rimtesne problema? (...)
Keičiasi ministrai, keičiasi strategijos, keičiasi situacija su ligoninėmis ir rajono žmogus praktiškai paliekamas likimo valiai. (...) Po šitų įstatymų priėmimo rajonų ligoninės tikrai gyvuos, įnešdamos svarbų indėlį į sveikatos sistemą“, – apibendrindamas pastaruoju metu ne vieną priimtą ministerijos sprendimą kalbėjo Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba.
Viešosios įstaigos turi ypatingą užduotį
Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė teigė, kad tai labai svarbus pokytis, kuris užtikrins tvarų gydymo įstaigų finansavimą.
„Nematau šio įstatymo pokyčio tarsi supriešinimo viešojo ir privataus sektoriaus, todėl, kad viešasis sektorius turi tam tikras valstybės priskirtas funkcijas. Tai yra skubi medicinos pagalba, paslaugos, kurių mes negalime pasirinkti, ekstremalių situacijų pasiruošimas, karo grėsmė, rezidentų mokymai didesnėse ligoninėse ir kita.
Taigi aš manau, kad šitas įstatymo pakeitimas yra tiesiog apie valstybės duotas funkcijas viešosioms įstaigoms, nes būtent viešosios įstaigos sudaro valstybės tvarumą ir atsparumą minėtoms krizėms, pandemijoms ir t.t.“ – kalbėjo ji.
Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas pabrėžė, kad tai reikšmingi teisės aktai ne tik rajono ligoninėms, bet ir respublikinėms gydymo įstaigoms.
„Mūsų gydymo įstaigoje teikiame platų spektrą paslaugų ir gydome sudėtingiausių būklių pacientus. (...) Mums labai svarbu būti tikriems, kad galime suteikti visą pagalbą be jokių apribojimų, kažkokių vieno ar kito tyrimo stabdymų, būdami tikri, kad už paslaugas, kurios yra būtinos ir čia ir dabar, su gydymo įstaiga bus atsiskaityta.
Kita vertus, (...) jaučiame atsakomybę ir vystome glaudų bendradarbiavimą su regiono gydymo įstaigomis. Svarbu, kad regionų gydymo įstaigos funkcionuotų sklandžiai ir turėtų pajėgumus ir reikiamus specialistus“, – kalbėjo direktorius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad įstatymų pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d.
Seimas taip pat įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją iki 2030 m. rugsėjo 1 d. atlikti viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo poveikio vertinimą. Jo metu reikės įvertinti, ar įgyvendinant Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas pagerėjo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
