gydymo įstaigos

Praėjusią savaitę Seime patvirtinta gydymo įstaigų finansavimo pertvarka toliau kelia aistras. Kol opozicija ir dalis medikų prašė prezidento veto, gydymo įstaigų vadovai primena, kad viešų ir privačių įstaigų negalima lyginti pagal vieną kurpalį. Naujausia žinia – prezidentas pasirašė daug diskusijų sukėlusias įstatymo pataisas.

Lietuvos gydymo įstaigoms per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikus daugiau paslaugų, nei buvo numatyta finansavimo sutartyse, susidarė 40 mln. eurų suma, kuriai padengti lėšų nenumatyta. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad tai kasmet pasikartojantis procesas, kurį politikai išnaudoja savo tikslams.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti numatyta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos įsiplieskė politiniai ginčai – Remigijus Žemaitaitis paragino finansų ministrą trauktis, o premjerė pareiškė, kad triukšmas biudžeto nepadidins.

Šalies gydymo įstaigos krizėje – vien per šių metų pirmąjį ketvirtį joms trūksta 40 milijonų eurų viršsutartinėms sveikatos paslaugoms apmokėti. Kai kurių ligoninių vadovai sako jau krapštantys savo rezervus ir baiminasi, kad netrukus pacientai išvis negaus dalies paslaugų, o eilės dar labiau išaugs. Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad visi trūkstami pinigai gydymo įstaigas pasieks, tačiau Valstybinė ligonių kasa tvirtina, kad kol kas padengti galės tik trečdalį trūkstamų milijonų.

Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti bendrovių „Northway medicinos centrai“ ir „Northway chirurgijos centras“ skundus atsakovėms Valstybinei ligonių kasai (VLK) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo. Regionų administracinis teismas antradienį pranešė, kad VLK atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymus apmokėti daugiau nei 436 tūkst.

Pareigūnai gavo pranešimą, kad iš gydymo įstaigos pasišalino vyras, kuriam gresia pavojus gyvybei. Buvo pradėta jo paieška, o ekipažas nedelsdamas išvyko į galimą buvimo vietą. Į įvykio vietą važiavo ir laidos „Farai“ operatorius. Atvykus prie vyro namų, kaimynas patvirtino, kad ieškomas asmuo grįžo ir yra viduje, tačiau įspėjo – durų jis greičiausiai neatidarys. O durys buvo užrakintos iš vidaus, tai reiškė viena – vyras tikrai namuose. Per langą pareigūnai pastebėjo jį gulintį lovoje.

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas gydymo įstaigų sutartims paskirstytas maksimaliai, todėl sveikatos sistemoje nelieka reikšmingo finansinio rezervo papildomam paslaugų apimčių didinimui. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigoms šiemet teks itin kruopščiai planuoti veiklą ir laikytis sutartyse numatytų įsipareigojimų.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša šiemet anksčiau užbaigusi sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 809 gydymo įstaigos. Sutartims įgyvendinti skirta 2,98 mlrd. eurų. Tai 11,7 proc. daugiau lėšų nei pernai ir 5,3 proc. daugiau, nei buvo faktiškai apmokėta už praeitais metais gydymo įstaigų suteiktas paslaugas, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu nurodė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius.  „Paslaugų finansavimas 2025 m. augo 230 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teigiant, kad valstybinė medicina nukraujavo tiek, kad jos negelbėjant laukia krachas, dalis medikų ir privatininkai siūlomiems pokyčiams audringai prieštarauja. Jie tvirtina, kad tokiu atveju eilės tik didės, paslaugų kokybė kentės, o medikų daugiau neatsiras. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius konstatavo, kad gyventojų ir medikų laukia gana drastiški pokyčiai.

Nors Išankstinės pacientų registracijos sistemos vienas iš tikslų – mažinti eiles pas medikus, deja, gydymo įstaigos ir pacientai ja naudojasi per mažai. Sistemoje neskelbiami visi laisvi vizitų laikai, neregistruojami visi laukiančiųjų sąrašai. Tai lemia, kad gyventojai praranda galimybę greičiau ar patogiau patekti pas gydytoją, nesudaromos sąlygos tolygesniems pacientų srautams.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui drausti priemokas už paslaugas, jei už jas sumokėjo ligonių kasos. Ministerija tikina, kad gydymą dėl to greičiau gaus tie, kam jo labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti. Privatininkai tai vadina Konstitucijos pažeidimu ir žada, kad privačiose įstaigose paslaugų negavę ligoniai užplūs valdiškas, susiformuos didžiulės eilės, o vengdami jų ims siūlyti kyšius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė keičianti Lietuvos gydymo įstaigų vertinimą, kuris yra pagrindinis rodiklis, skiriant sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimo kintamąją dalį.  SAM duomenimis, nuo šiol ministerija vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą pagal atnaujintus rodiklius – bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis, daugiau nei pusė šalies gydymo įstaigų neatitinka net minimalių prieinamumo reikalavimų, praneša LRT. Agentūros atstovės Anos Staševičienės teigimu, blogiausiai asmenims su negalia pritaikyti slenksčiai, koridoriai.

Vis daugiau Lietuvos gydymo įstaigų imasi iniciatyvos pačios ruoštis galimiems pavojams – tvarkosi rūsius, vandentiekius, įrenginėja vietas darbuotojams ir pacientams pasislėpti. Tačiau ir specialistai, ir politikai pripažįsta – iki tinkamo pasirengimo dar toli. Jaunųjų gydytojų asociacijos apklausa parodė, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų mano, kad yra visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukrainos–Lietuvos prekybos rūmų Vilniuje valdybos pirmininkės Kristinos Laimos Aleknienės įmonė „Euromed distribution“ pelnosi iš eksporto į Baltarusiją, skelbia LRT radijas. Ši įmonė šiemet eksportuos milijonų vertės medicinos prekių į Baltarusiją, kur pateks į valstybines gydymo įstaigas. Kaip rodo LRT radijo turimas dokumentas, prekės pagamintos Europos Sąjungos (ES) šalyse, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kinijoje.

Vokietijoje, vykstant diskusijoms apie užsiregistravusius, bet neatvykusius pacientus, kai kurios klinikos pradėjo bausti už neatvykimą – taiko baudas iki 100 eurų, rašoma „Bild“. Vokietijos gydytojų specialistų asociacijos pirmininko daktaro Uwe‘as Kraffelio teigimu, dažniausiai į vizitus neatvyksta žmonės, „kurie mažai linkę paisyti punktualumą ir turi daug laisvo laiko“. „Dažnai tai žmonės, neturintys nuolatinio darbo. Jie tiesiog pamiršta.

Nuo balandžio 15 dienos gydymo įstaigos turės iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių konsultacijų grafikus, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak jos, ne mažiau kaip 80 proc. skelbiamų vizitų laikų turės būti atveriami pacientams ir skelbiami e. sveikatos registracijos sistemoje, o likusius vizitus gydymo įstaigos galės rezervuoti skubiems irgy kontroliniams vizitams.

Jei gydymo įstaigos vadovas kasmet įgyvendino nustatytus veiklos tikslus – antrai kadencijai galėtų būti paskirtas be konkurso. Tokį siūlymą teikia Seimo narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė. Stipriai prieštaraujančių tokiai idėjai nėra, mat norinčiųjų vadovauti apskritai trūksta. Tačiau pasigirsta nuogąstavimų ir dėl galimo neskaidrumo.  Seime siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir peržiūrėti nuostatas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų.

Nuo kitų metų pacientų laukia pokyčiai – medikai tam tikrais galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas. Nauja tvarka būtų taikoma agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.

Gydymo įstaigų atstovai pasiuntė rimtą įspėjimą – jų teigimu, ligonių kasoms pakeitus dalies paslaugų apmokėjimą ne tik didėtų eilės, bet ir augtų brangių tyrimų kainos. Gydytojai tuo metu gali netekti ir darbo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia tokių rizikų neįžvelgianti, o kasmet sumokėti visą sumą nebuvo įsipareigojusi. Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas.

Per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., o jų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis beveik padvigubėjo – nuo 65 iki 121 mln. eurų. Nepaisant to, kaip pabrėžia Valstybinė ligonių kasa (VLK), riboti finansiniai resursai reikalauja subalansuotų sprendimų. Todėl, pasak VLK, dvi dešimtis metų taikomas kintamo balo apmokėjimo modelis ir toliau išlieka esminė brangiųjų paslaugų finansavimo priemonė.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija ir Lietuvos radiologų asociacija perspėja dėl naujos krizės sveikatos sistemoje: dėl nepamatuotų sprendimų gydymo įstaigos būtų priverstos nutraukti paslaugų teikimą mažesniuose miestuose, dalis gyvybiškai būtinų tyrimų pacientams būti neprieinami, grėstų gydytojų atleidimai, o įstaigos patirtų milijonines žalas už per šiuos metus suteiktus bet neapmokėtus tyrimus ir paslaugas pacientams.

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl pavojų pacientams keliančio slaugytojų trūkumo, Didžiosios Britanijos ligoninėse pacientai paliekami mirti vieni. Karališkojo slaugos koledžo (RCN) atliktas tyrimas rodo, kad tik trečdalyje pamainų budi pakankamai slaugytojų. Dėl darbuotojų trūkumo dažnai tenka slaugyti dešimtis pacientų vienu metu, todėl ekspertai ragina nustatyti saugai svarbius apribojimus, kiek pacientų gali slaugyti viena slaugytoja. RCN teigė, kad apklausus daugiau nei 11 tūkst.

Minint Pasaulinę diabeto dieną šalies gydymo įstaigos antradienį rengia nemokamas šios ligos patikras.  Anot Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL), Lietuvoje cukrinis diabetas, pasižymintis savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuotas virš 140 tūkst. gyventojų. „Siekiame, kad žinia apie cukrinį diabetą, jo diagnostiką ir gydymą pasiektų kuo daugiau žmonių. Apie šią klastingą ligą kalbėti ir skatinti žmonių sąmoningumą – būtina.

Dar viena šalies gydymo įstaiga pranešė, kad medicininių kaukių dėvėjimas tampa privalomas. Kaip paskelbė Alytaus poliklinika, taisyklės pasikeitė nuo lapkričio 6 d. Augant sergamumui viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir COVID-19, siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką, nuo lapkričio 6 d. į įstaigą bus įleidžiami tik apsaugines veido kaukes dėvintys asmenys. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad privalomas kaukes jau grąžino Panevėžio miesto poliklinika.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai siūlant palikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą privačioms medicinos įstaigoms, finansų viceministrė sako, kad sprendimą, atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti, turi priimti savivalda.   „Bendras yra principas, kad (medicinos įstaigas – BNS) įtraukti į bazę, o atleidimas (nuo mokesčio – BNS) yra savivaldos teisė“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė viceministrė Rūta Bilkštytė.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komentarai apie paslaugų teikimą savivaldoje remiantis vienu atveju yra neatsakingi ir atskleidžia pačios sveikatos politikos bei skubotų reformų spragas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Radviliškyje, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Radviliškio greitosios medicinos pagalbos stotyje, pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, ligoninėje.

Pirmadienį, balandžio 4 d., apsilankęs Skuodo gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nusistebėjo, ką išvydo. „Tai – toks mažas sveikatos vadybos stebuklas Lietuvos pakraštyje“, – sakė jis. Išvykos į Mosėdžio ir Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centrus ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialą įspūdžiais ministras pasidalino socialiniame tinkle.

Modernizuojant sveikatos įstaigas bus remiamasi skaičiavimais, kokių paslaugų jose reikės po dešimtmečio, tai leis išvengti chaotiškos plėtros, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Švenčionyse, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre bei rajono ligoninėje. A. Dulkys taip pat dalyvaus Geriatrijos dienos stacionaro skyriaus atidaryme.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą, kaip gydymo įstaigose organizuojamas pacientų registravimas. Po rezonansinių įvykių Klaipėdoje, kai pacientai buvo priversti registracijos pas kardiologą laukti gyvoje eilėje lauke, ministerija gydymo įstaigoms išsiuntė užklausas, kuriose prašoma pateikti duomenis apie pacientų registravimo praktikas.

Pirmadienį, vasario 6 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Vilkaviškyje, kur susitiko su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, pirminės sveikatos priežiūros centro ir ligoninės darbuotojais. Ministras domėjosi, kaip vyksta Vilkaviškyje GMP stoties prijungimas prie nacionalinės tarnybos, kaip sprendžiamos eilių problemos bei su kokiais iššūkiais susiduria gydymo įstaigos.

Daugiau nei šimtas milijonų eurų. Tokią sumą siekiančias sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas gavo Lietuvos gydymo įstaigos. Ir kaip kuri išmano puolė taupyti. Ligoninių koridoriuose gęsta šviesos, prisukamas šildymas. Tuo metu pacientai baiminasi, kad taupymo pasekmes pajus savo sveikatos sąskaita. Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.

Gyventojams vis dažniau ir ilgiau laukiant eilėse pas gydytojus, kurios kartais jau pasiekia ir absurdo lygį, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina gydymo įstaigas. Esą daugelis jų viešai neatskleidžia visų galimų apsilankymų laikų ir taip neleidžia žmonėms jų išnaudoti. Ministras Dulkys žada naujovę – švieslentes, kuriose laisvų vizitų laikai privalės matytis.

Jeigu bus imtasi įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, rajonų ligoninės ištuštės, o gyventojams medikų paslaugos taps dar mažiau prieinamos, sako šių gydymo įstaigų vadovai.

Gydymo įstaigoms valstybė už paslaugas mokės daugiau, šios lėšos bus nukreiptos didinti medikų darbo užmokesčiui. Sveikatos apsaugos ministerija padidino balų vertes, kurios taikomos gydymo įstaigoms sumokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ligonių kasų teigimu, dėl to gydymo įstaigoms papildomai numatyta 26,2 mln. eurų – jie bus skirti medikų algoms didinti. Visa tai numatyta penktadienį įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Gydymo įstaigos šiuo metu tik formaliai atlieka antikorupcinę veiklą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, antradienį susitikęs su pavaldžių įstaigų vadovais aptarti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą. „Korupcijos rizikos sveikatos sistemoje yra itin didelės. Vis dėlto, tik nustatyti sistemos ligą nepakanka – reikia efektyvių jos gydymo ir prevencijos būdų.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo birželio 7 d. (pirmadienio), Kauno regiono gydymo įstaigose mažinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo kitos savaitės Kauno regione naikinamos 122 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc.

Neįgaliesiems teigiant, kad sveikatos ir reabilitacijos paslaugos jiems praktiškai neprieinamos, Sveikatos apsaugos ministerija ketina situaciją keisti – planuojamos didelės europinės investicijos, žadami „žalieji koridoriai“, kurie suteiktų pirmumo teisę naudotis paslaugomis.

Nuo Naujųjų įsigaliojus naujai tvarkai pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje šalies gydymo įstaigoje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai pacientams nebuvo draudžiama ir anksčiau, tačiau nauji pokyčiai leis sumažinti popierizmą ir pagerinti paslaugų prieinamumą.

Net ir karantino metu į įvairias Panevėžio miesto gydymo įstaigas plūsta žmonės: vieni gyvai, kiti skambučiais. Tačiau pandemijos metu į jas pakliūti sunkiau, nei buvo kadaise: registracijos vyksta tik telefonu, dalis konsultacijų – taip pat. Nesulaukia atsako Į naujienų portalą „Jūsų Panevėžys“ kreipėsi skaitytoja Regina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Ji pareiškė, kad jau kelias dienas niekaip negali prisiskambinti į Panevėžio miesto poliklinikos registratūrą.

Koronavirusu sergančių žmonių, neturinčių galimybės patiems grįžti į namus iš gydymo įstaigų,  pervežimu turės pasirūpinti savivaldybės. Tokia tvarka numatyta priimtu operacijų vadovo sprendimu.  Pagal numatytą tvarką,  net jei nėra pasibaigęs  izoliavimo laikotarpis, tačiau jei koronavirusu sergančio žmogaus būklė leidžia, jis gali būti išleidžiamas tęsti koronaviruso gydymą ambulatoriškai į namus.

Medikai ragina sunkiau sergančiuosius koronavirusu nedelsti kreiptis į gydymo įstaigas. „Kartais ligos eiga būna labai greita, sunkiai prognozuojama.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) informuoja, kad šiuo metu įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose trūksta kraujo, todėl prašo atsakingų visuomenės narių nelikti abejingais ir paaukoti kraujo.  NKC specialistai pabrėžia, kad visuose centro padaliniuose ir mobilių išvykų metu laikomasi visų saugumo reikalavimų: donorai ir personalas dėvi nosį ir veidą dengiančias apsaugines priemones, paviršiai yra kruopščiai dezinfekuojami, taip pat reguliuojami ateinančiųjų duoti kraujo srautai.

Nors liepą situacija šalyje dėl atnaujinamų gydymo paslaugų stipriai gerėjo, rugpjūtį jų apimtys vėl mažėjo dėl medikų atostogų ir mažesnio pacientų srauto. Tą rodo naujausi pateikiami duomenys. Kaip teigiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsakyme, nors dauguma šalies gydymo įstaigų rugpjūtį ir toliau stengėsi atnaujinti karantino sutrikdytas sveikatos paslaugas, jų apimtys, lyginant su liepos mėnesiu, sumažėjo.

Lietuvos gydymo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį pajamos augo sparčiau nei išlaidos, todėl mažiau įstaigų pusmetį baigė su neigiamais rezultatais, tačiau ženkliai augo įstaigų finansiniai įsipareigojimai. Tokius duomenis Valstybinės ligoninių kasos (VLK) atstovai trečiadienį pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui. „Pajamos gydymo įstaigų augo sparčiau nei sąnaudos: pajamos bendros augo 10 procentų, sąnaudos – 8 procentais.

Nors vaikai vos spėjo grįžti į klases, medikai jau dabar su baime laukia įsibėgėjančio rudens ir virusinių ligų sezono pradžios. Šeimos gydytojai tvirtina esantys lyg ant adatų, nes kol kas stokoja aiškios tvarkos, ką reikės daryti su karščiuojančiais vaikais ir įspėja dėl pacientų „kamščių“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu ramina, kad rudens sezonui pradėta ruoštis dar nuo vasaros.