gydymo įstaigos

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valstybės kontrolė nustatė, kad viešosiose gydymo įstaigose pacientai ne visada laiku sulaukia brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų. Be to, tokie tyrimai ne visada atliekami kokybiškai. Valstybės kontrolė aiškinosi, ar gydymo įstaigose pacientams užtikrinamas brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų prieinamumas ir ar tokie tyrimai atliekami kokybiškai. Gydymo įstaigose yra per 1,5 tūkst. brangių medicinos prietaisų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad ryškėja projekto „Baltieji chalatai“ pirmieji rezultatai. Įvertinusi surinktą informaciją, Mokesčių inspekcija identifikavo rizikingiausias privataus medicinos sektoriaus įmones, jau atliko apie 60 įvairių kontrolės veiksmų ir apskaičiavo šimtus tūkstančių litų įvairių mokėtinų mokesčių.

Beveik visos gydymo įstaigos Lietuvoje dirba nuostolingai, rodo Valstybinės ligonių kasos vadovo Algio Sasnausko pateikta informacija.   "Praktiškai visos įstaigų grupės pirmą ketvirtį baigė nuostolingai", - trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete sakė jis. Ligonių kasų duomenimis, geriausiai finansiškai laikosi miesto poliklinikos - šiemet balandžio 1 dieną jos turėjo 1,861 mln. litų pelno, pernai tuo pačiu metu jos patyrė 443 tūkst. litų nuostolių.

Šalyje hospitalinių infekcijų paplitimas slaugos ligoninėse yra vidutiniškai 7,1 proc. Šis rodiklis yra 1,7 karto didesnis už hospitalinių infekcijų paplitimą bendrojo pobūdžio ligoninėse, kuris vidutiniškai siekia 4 procentus, – skelbia Higienos institutas.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar kartą atidžiai apsvarstyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomo finansavimo klausimą, skiriant apie 60 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) virš plano surinktų lėšų.

Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie gimdymo namuose galimybės suteikimą moterims. Tiesa, šiose diskusijose Sveikatos ministerija išsako gana kritišką nuomonę. Neseniai sveikatos ministras Raimundas Šukys į pastebėjimą, kad namuose gimdyti įstatymai nedraudžia, bet ir tokia galimybė lieka už įstatymų ribų, sureagavo kritiškai: „Mano nuomonė neigiama. Kategoriškai neigiama“, – teigė ministras ir pridūrė, kad nėra girdėjęs istorijų pasaulyje, kad valstybė būtų įteisinusi gimdymą namuose.

Lietuvos pacientams atsiveria galimybės saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau laisvę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis be sienų   garantuojanti pacientų teisių direktyva – tai išbandymas tiek sveikatos politikams, tiek pačioms gydymo įstaigoms. Todėl Lietuva jau pradėjo ruoštis Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas  (Direktyvos) įgyvendinimui.

Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad praėjusiais kriziniais metais Privalomojo sveikatos fondo biudžetas (PSDF) buvo perteklinis, o papildomos lėšos, užuot jas skyrus gydymo įstaigoms, buvo dedamos į bankus. „Metų pabaigoje esant pertekliniam biudžetui buvo apie 125 mln. litų terminuotuose bankų indėliuose, o gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos bazinė kaina.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys įvesti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, siūloma iki 65-erių metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių. Įstatymų pataisos, kurios įteisintų tokius siūlymus, jau parengtos, teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.

Situacija sveikatos priežiūros sistemoje taisytina nedelsiant. Tai griežtai konstatuoja valstybės kontrolieriai. Tą patį dar pernai teigė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, apsilankęs keliose Vilniaus poliklinikose, ir grasino imtis griežtų priemonių medicinos įstaigų savivalei pažaboti. Praėjo trys mėnesiai. Spėkite, ar kas pasikeitė? Valstybės kontrolė ką tik baigė auditą, per kurį vertino, ar efektyviai valdomas privalomasis sveikatos draudimas.

Daugybė reformų viena į kitą panašios labiausiai tuo, kad iš pradžių susilaukia pasipriešinimo ir nemažos kritikos. Ne išimtis ir tebesitęsianti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus dr. Stasio Gendvilio, šiemet prasidedantis esminis, trečiasis, įstaigų restruktūrizavimo etapas numato daugelio ligoninių ir jų teikiamų paslaugų pertvarką.

Praėjusią savaitę prie Biržų rajono savivaldybės poliklinikos ir ligoninės darbavosi meistrai, įrenginėjantys užkardus. Trečiadienį bet kas panorėjęs jau nebegalėjo įvažiuoti į poliklinikos kiemą, o ketvirtadienį - ir į ligoninės teritoriją - automobilius nori nenori tenka palikti netoliese esančiose aikštelėse. Biržiečiai nerimauja, kaip bus, kai prie vienos ar kitos gydymo įstaigos durų reikės privežti neįgalų ar sunkiai vaikštantį ligonį. Tačiau nuogąstauti nereikėtų.