gydymo įstaigos

Pacientai skundžiasi, kad po karantino sveikatos priežiūros paslaugos taip ir negrįžo į buvusį ritmą. Gydymo įstaigos sako, kad kitaip neįmanoma dėl privalomų reikalavimų. Visgi greičiau patekti pas gydytojus patektų viena taisyklė, kurią dažnas pamiršta . Šiuo metu teisės aktais numatyta tvarka, kad šeimos gydytojas, siųsdamas kito lygio specialisto konsultacijai, privalo nurodyti bent tris įstaigas, kur dirba tokios kvalifikacijos gydytojas.

Pirmadienį Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje Seimo narys ir Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis pranešė, kad kreipėsi į teismą dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimų apriboti medicinos paslaugų teikimą.

Toli gražu ne visiems pavyksta prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusios sveikatos priežiūros sistemos. Vargsta ir pacientai, ir medikai, ir gydymo įstaigos, tapusios sistemos įkaitėmis. Ir nepaisant to, kad nemažai gyventojų it susitarę kalba apie „nieko neveikiančius, už kavos gėrimą algą gaunančius medikus“, realybė daugeliui atveju yra visai priešinga. Net dalį konsultacijų atliekant be kontakto, telefonu, medikai darbo turi ne ką mažiau, nei prieš karantiną.

Sveikatos apsaugos sistemos įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos primygtinai ragina visas gydymo įstaigas – iki rugsėjo 16 dienos – sumokėti specialioje banko sąskaitoje kaupiamas pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtas įmokas. Kai kurios gydymo įstaigos minėtas įmokas jau sumokėjo, kitos, net ir pasinaudoję specialiai karantino metu suteikta pertrauka, to padaryti neskuba. Atkreipiamas dėmesys – nesumokėjus, gydymo įstaigos gali likti be licencijos.

Trečiadienį premjeras po posėdžio spaudos konferencijoje kalbėjo apie koronaviruso situaciją Lietuvoje ir galimus būdus, kaip toliau tramdyti šį virusą. Netrukus po to savo socialiniame tinkle Saulius Skvernelis dar kartą prabilo apie gydymo įstaigų darbą. Premjeras tikina, kad nuolat yra analizuojama situacija ir ieškoma būdų, kaip palengvinti medikų darbą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos duoti ultimatumai dėl gydymo įstaigoms privalomų atnaujinti sveikatos paslaugų apimčių, panašu, duoda vaisių. Tačiau nors situacija per liepą pagerėjo, kai kurioms įstaigoms dirbti, ministro teigimu, toli gražu trukdo ne COVID-19 pandemija.  Komentuodamas dabartinę situaciją A. Veryga kaip iliustraciją pirmiausia pateikė džiuginančius skaičius.  „Gyvų apsilankymų pas šeimos gydytoją, lyginant su birželio mėnesiu, padidėjo 17 proc.

Dauguma Lietuvos pacientų atšaukus karantiną galėjo lengviau atsikvėpti, nes patekti pas medikus tapo lengviau. Tačiau panašu, kad lengvas patekimas į gydytojo kabinetą bus laikinas – medikai jau dabar mato sparčiai besiformuojančias pacientų eiles. Jie įsėja, kad pacientams kai kurių paslaugų gali tekti laukti savaitę ar porą. Be to, nežinios į gydymo įstaigų darbą įneša ir galimai įvyksianti antroji Covid-19 banga.

Dėl koronaviruso gydymo įstaigų patirtas išlaidas Sveikatos apsaugos ministerija žada kompensuoti tik rudenį. Medikai piktinasi, kad dėl lėtų ministerijos apsukų įstaigos pritrūks lėšų gydytojų algoms, savivaldybės pageidauja žadėtų kompensacijų sulaukti iki Seimo rinkimų ir sako, kad išlaidos gali viršyti 40 mln. eurų.

Stacionarines paslaugas atnaujino kone visos šalies gydymo įstaigos, sako Valstybinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas. Pasak jo, tikslios informacijos iš įstaigų apie liepą suteiktas paslaugas tikimasi sulaukti kiek daugiau nei po savaitės, tačiau „duomenų suvedimo dinamika leidžia išreikšti atsargų optimizmą dėl paslaugų teikimo apskritai“. „Visų pirma, norėčiau pasakyti apie kiekį įstaigų, kurios atnaujino paslaugas.

Nors karantinas Lietuvoje pasibaigė, tačiau poliklinikose bei ligoninėse ir toliau vyrauja ekstremaliomis sąlygomis priimta tvarka. Pas gydytojus norintys patekti pacientai turi nuotolinėms konsultacijoms registruotis telefonu, tačiau, pasak jų, net ir prisiskambinti į gydymo įstaigų registratūrą yra nemenkas iššūkis. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji teigia, kad galimybės užsiregistruoti poliklinikoje laukė bene valandą.

Karantinas šalyje jau atšauktas beveik prieš mėnesį, tačiau įtampos toliau auga. Pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, nėra patenkinti nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis. Nors gydymo įstaigos pabrėžia, kad tampančios ministerijos reikalavimų įkaitėmis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta, kad nieko keisti neketina, mat dėl to pasiskundė per mažai įstaigų.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad situacija, kai privačios gydymo įstaigos geba pasiekti net 120 proc. pajėgumus, o valstybinės nesiekia net 30 proc., yra netoleruotina. Dėl to Vyriausybė ėmėsi sprendimų, kaip gydymo paslaugų teikimas tautiečiams galėtų būti pagreitintas.  „Sunkiai sveikatos priežiūros įstaigos grįžta į įprastą režimą, daug nusiskundimų yra ne tik dėl patekimo, bet ir prisiskambinimo.

Iš 10-ies konsultacijos minučių vos 3 skiriamos pokalbiui su pacientu ir 1,5 minutės – apžiūrai, marios biurokratizmo ir toliau augančios eilės – tiek patys medikai, tiek pacientų organizacijų atstovai beda pirštu į jau kaip reikiant pritvinkusį pūlinį sveikatos sistemoje. Negana to, pabrėžiama, kad ši problema COVID-19 pandemijos akivaizdoje tik dar labiau išaugusi.

Nors jau dauguma gydymo įstaigų grįžta į prieškarantininį ritmą, tačiau dalis jų dar neatnaujino planinių paslaugų ar atnaujino jas ne visa apimtimi. Siekiant kuo greičiau sudaryti žmonėms sąlygas gauti reikiamas gydymo paslaugas, nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi pasiekti nurodytas paslaugų apimtis. Planines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos per liepos mėnesį turi pradėti tiekti ne mažiau kaip 80 proc.

Vis daugiau gydymo įstaigų atnaujina darbą, pirmadienį spaudos konferencijos metu pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau primena, kad nuo liepos vien atnaujinti planinių paslaugų nepakaks, reikės pasiekti ir tam tikrą apimčių lygį. Paaiškėjo, kad iš visų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų beveik 75 proc. poliklinikų, 85 proc. ligoninių ir kiek daugiau nei 84 proc. odontologijos kabinetų jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams artimiausiu metu.

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, nuo birželio 17 dienos atšaukti karantiną. Palikus toliau galioti šių metų vasarį dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) grėsmės paskelbtą ekstremaliąją situaciją, išliks kai kurie apribojimai ir dėl gydymo įstaigų darbo. Gydymo įstaigos ir toliau turės dirbti laikydamosi visuomenės sveikatos saugos priemonių, reguliuodamos pacientų ir lankytojų srautus.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma leisti šalies slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse šiemet pacientus laikyti ilgiau.  Į dabar nustatytą keturių mėnesių terminą Seimas nusiteikęs leisti neįskaičiuoti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio. Tam reikėtų beveik 1,7 mln. eurų per mėnesį  Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymus, kurie leis didinti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, finansavimą. Tai reiškia, kad jau gegužę medicinos įstaigos gaus daugiau lėšų, kurios didins atlyginimus gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje rengiasi švelninti karantino sąlygas. Tarp numatomų pakeitimų – masiniai renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonių, atnaujinama turgaviečių veikla, planinių procedūrų leidimas gydymo įstaigose bei leidimas išvykti iš šalies. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, kad apsaugančias veido kaukes turėtų dėvėti vyresni nei 6 metų amžiaus vaikai.

Antrai viruso bangai yra ruošiamasi ir reikia įprasti, kad ir pagalba gydymo įstaigose bus teikiama kitaip, antradienį spaudos konferencijos metu pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Paklaustas, ar galima tikėti antrosios viruso bangos ir ar yra tam ruošiamasi, ministras ragino dar neskubėti apie tokius svarstymus, tačiau patikino, kad darbai vyksta. „Nėra tokio fakto, kad ta banga būtinai bus.

Siekdama suvaldyti medikų bendruomenėje įsisukusio koronaviruso plitimą Sveikatos apsaugos ministerija dar prieš šventinį savaitgalį gydymo įstaigoms paruošė „dovanėlę“. Nuo šiol ketinant riboti gydytojų darbą keliose gydymo įstaigose ligoninių vadovai nuogąstauja, kad įsigaliojus šiam sprendimui daugelio įstaigų darbas bus paralyžiuotas. Negana to, medikus atstovaujančios organizacijos pabrėžia, kad taip gali būti pažeidžiamos darbuotojų ir pacientų teisės.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius ramino gydymo įstaigų vadovus, kad dėl šalyje paskelbto karantino gydymo įstaigų finansinė padėtis tikrai nenukentėsianti. Negana to, numatyti 15 proc. didesni atlyginimai tiems specialistams, kurie tiesiogiai dirba suvaldant koronaviruso protrūkio plitimą.

Pasakymas „prasimušti pas gydytoją“ šiais laikais apibūdina ne tik varžybas spaudant pelytę prie kompiuterio ekrano siekiant spėti užsiregistruoti specialisto konsultacijai, bet ir stumdymąsi gyvoje eilėje prie registratūros. Pasirodo, kai kuriose įstaigose talonėlį galima gauti tik tokiu būdu, mat ligoninė prie elektroninės registravimo sistemos išvis nėra prisijungusi.

Prasidėję nauji metai nemažai pokyčių įneša ir į sveikatos apsaugos sritį. Vienų įstatymų pasikeitimai įsigaliojo jau pirmąją šių metų dieną, kiti laukia nuo metų vidurio ar pabaigos. Naujovės, įsigaliojančios nuo sausio 1 d. Įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis Nuo šiol, planuojama, pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pristatė naujovę – nuo šiol pagal gerus darbo rezultatus reitinguojamų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų sąrašas bus atvirai prieinamas visiems. Tai esą turėtų skatinti įstaigas pasitempti ir gerinti paslaugų kokybę. Vis dėlto ne visi medikai šią naujieną linkę vertinti palankiai. Netgi manoma, kad toks viešas įstaigų reitingavimas gali turėti priešingą rezultatą.

Nuo šiol ne tik pacientai galės matyti reitingų viršūnėse esančius medikus ir gydymo įstaigas, bet ir, kaip teigiama, patys medikai įsivertinti save. Tą leis padaryti ruošiama gydymo įstaigų reitingavimo tvarka. Tokią naujovę pirmadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerija. Planuojama reitinguoti 409 pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigas, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. poliklinikos, šeimos centrai, šeimos gydytojų kabinetai.

Seimas pritarė pataisoms, kurios įgaliojo valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą perduoti valdyti sveikatos priežiūros įstaigoms. Kol vieni tvirtina, kad gydymo įtaigų vadovai šio įstatymo seniai laukė, kiti gi nuogąstauja, kad tai gali būti nuosprendis rajoninėms gydymo įstaigoms. Iš 103 užsiregistravusių įstatymo projektui pritarė 87 Seimo nariai, 16 susilaikė.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) praėjusią savaitę paskelbus, kad ligonių lėkštėse privalės atsidurti daug sveikesnis maistas, tiek maisto tiekimo įmonės, tiek ligoninių vadovai beda pirštu į neišspręstą finansavimo problemą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada, kad į ligoninę patekę pacientai jau visai greitai savo lėkštėse ras daug sveikesnį maistą: nebeliks riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos gaminių, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų.

Ne viena rajoninė ligoninė, siekdama visus metus išlaikyti galimybę teikti kokybiškas paslaugas, vasarą išleisdama darbuotojus atostogų priversta uždaryti kai kuriuos skyrius. Dažniausiai – vaikų ligų. Todėl pacientai pagalbos priversti ieškoti kitose, ir už šimto kilometrų esančiose, gydymo įstaigose arba kreiptis į privatininkus.

Pasibaigus gyventojo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) galiojimui, jis dar visą mėnesį turi teisę gauti apmokamas paslaugas, skelbia Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Tiesa, su sąlyga, kad iki mėnesio pabaigos asmuo susimokės PSD įmoką ar kitu būdu įgys apdraustojo statusą. Gyventojai skundžiasi, kad dalis gydymo įstaigų nenori nemokamai teikti paslaugų pacientams, turintiems teisę į PSD fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas per papildomą mėnesį.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, braukiančioms iš įstatymo nuostatą, kad gydymo paslaugas suteikti vėluojančioms įstaigoms už jas būtų apmokama mažesniu tarifu. Už projektą balsavo 86 Seimo nariai ir vienas susilaikė. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, dar liko du balsavimai joms priimti.

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienio rytą su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga tarsis dėl gydymo įstaigų pertvarkos. Prezidentė yra vetavusi Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą. Motyvais grąžinti pataisas Seimui tapo galimas įstatymų nuostatų prieštaravimas Konstitucijai bei Seime padaryti procedūriniai pažeidimai.

Prezidentei trečiadienį rengiant skubų pasitarimą dėl praėjusią savaitę Seime priimtų gydymo įstaigų pertvarkos įstatymų, premjeras Saulius Skvernelis sakosi grėsmės dėl prezidentės veto nematantis ir esąs pasiruošęs deryboms. Taip pat jis garantuoja, kad po pertvarkos pacientams trumpės eilės bei gerės teikiamų paslaugų kokybė.

Seime Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje skambėjo įvairiausi svarstymai, kaip būtų galima mažinti didžiules pacientų eiles. Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad didžiulė bėda kyla dėl užsiregistravusių, tačiau neateinančių pacientų, kurie taip dirbtinai prailgina laukiančiųjų eiles. Kovai siūloma pasitelkti arba „simbolines“ baudas, arba bendrą nacionalinę elektroninę sistemą. Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai.

Nuo kovo 1 dienos, visose gydymo įstaigos privalomas elektroninės sveikatos sistemos naudojimas ir duomenų apie paciento sveikatą bei jos priežiūrą tvarkymas elektroniniu būdu. Anot Sveikatos apsaugos ministerijų (SAM) atstovų, daugelis gydymo įstaigų jau pasirengusios pilnu pajėgumu teikti e. paslaugas. Tačiau medikų atstovai teigia, kad dėl šios sistemos strigimo, gydytojai priversti dirbti viršvalandžius.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa, praėjusiais metais atlikusi savo veiklos zonos gydymo įstaigų interneto svetainių stebėseną, paskelbė, kad jose skelbiama informacija dažnai yra netiksli, klaidinanti gyventojus, pasenusi arba iš viso internete nepateikiama tos informacijos, kurią pateikti būtina. Iš 110-ies peržiūrėtų interneto svetainių visuomenę klaidinančios informacijos rasta 50-yje.

Gydymo įstaigose nebeliks popierinių pacientų ambulatorinių kortelių: Sveikatos ministerijai patvirtinus naują tvarką, gydymo įstaigose nebebus spausdinamos elektroninių dokumentų popierinės versijos. Kaip trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pagal naująją tvarką gydymo įstaigos bus įpareigotos atsisakyti kai kurių dokumentų ir pacientų ambulatorinių kortelių popierinių versijų, o duomenis kaupti ir saugoti tik elektroniniu būdu.

Gydytojų baimė ar dar kitaip, „baimė baltiems chalatams“ labiausiai paplitusi tarp vaikų, tačiau dalis suaugusiųjų taip pat, jei yra galimybė, stengiasi aplenkti gydymo įstaigas. Vien tvyrantis kvapas, aplink supanti balta spalva, atrodo, suaugusiems tuoj sukels dar daugiau papildomų negalavimų, o su išsigandusiais vaikais tėveliai dažniausiai net nebepajėgia susitvarkyti. „Baimė „baltiems chalatams“ dažniausiai atsiranda per neigiamą savo ar kitų patirtį.

Patikrinimo duomenys rodo, kad net 25 proc. sveikatos priežiūros specialistų, iki 2015 m. kovo 1 dienos privalėjusių deklaruoti savo privačius interesus, visai nepateikė deklaracijų. Daugiau kaip 80 proc. medikų pateiktų deklaracijų yra neišsamios, jose nevisiškai atskleidžiamas privačių interesų turinys.

Balandžio pabaigoje Lietuvą pasiekusios vakcinos nuo meningokokinės infekcijos daugelis gydymo įstaigų jau nebeturi. Kaip praneša LNK žinios, iš viso įstaigoms buvo nupirkta 3 tūkst. dozių vakcinos nuo meningokokinės B infekcijos. Nors norintieji pasiskiepyti brangią vakciną turėjo įsigyti savo lėšomis, jos atsargos greitai išseko.

Eilės gydymo įstaigose – problema, prie kurios sprendimo grįžtama nuolat, bet vis nesėkmingai. Eilės kaip yra, taip yra, ir apeiti jas galima tik keliais būdais – jei turi pažinčių, jei turi pinigų arba jei sukeli milžinišką skandalą. Visi mėginimai sumažinti eiles lig šiol buvo administraciniai – diegiant elektronines registravimo sistemas, trumpinant paciento apžiūrai skirtą laiką.

Prezidentė teikia įstatymų pataisas, pagal kurias gydymo įstaigos negautų apmokėjimo už pavėluotai suteiktas paslaugas. „Per vėlai suteiktos paslaugos nėra kokybiškos paslaugos“, - žurnalistams pirmadienį sakė prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas. Terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi suteikti konkrečias paslaugas, būtų įtvirtinti įstatymu. Jie iki šiol buvo reglamentuojami kitais teisės aktais, tačiau už terminų nesilaikymą gydymo įstaigoms negrėsė atsakomybė.

Lietuva nuo daugelio ES šalių atsilieka pagal gydymo įstaigose dirbančių slaugytojų skaičių. Nors slaugytojų yra per mažai, jų atlyginimai gerokai mažesni nei kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, jog yra galimybių didinti slaugytojų atlyginimus, ir neabejoja, kad sprendimus pavyks rasti artimiausiu metu.

Viename socialiniame tinkle jauna mama, pasakodama savo draugei įspūdžius iš gimdymo, pasidalino štai tokia informacija: „Jaučiau labai didelį artimųjų spaudimą, kad neketinu su gydytoja tartis iš anksto. Pasirodo, tarp mano artimųjų nėra nė vieno žmogaus, kuris nieko nemokėjo. Bet sužinojau, kad tas malonumas kainuoja apie tūkstantį litų – 800 gydytojui, 200 – akušerei.

Ėmęsis iki šiol neregėtos pertvarkos sveikatos apsaugos sistemoje, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis prieš kelis mėnesius įspėjo gydymo įstaigas, kad „aštuoniose vietose dirbantis gydytojas kokybės neužtikrins”. Paraginęs gydymo įstaigas susitvarkyti, jis įspėjo: po to ateis Valstybinė darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija ir kitos visai nelaukiamos institucijos. Taip ir nutiko.