Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Tokia ta medikų kasdienybė – pacientas po paciento. Tačiau, pasak įstaigos direktorės, dažnai paslaugoms pritrūksta lėšų.
„Praeitus metus mes baigėme su finansiniu minusu. Mes suteikiame viršplaninių paslaugų 68 tūkstančius 400 eurų – tai didelė suma mažai įstaigai“, – sakė Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė.
Jonavos ligoninės direktorius baiminasi, kad turimo rezervo sveikatos paslaugoms gali ir neužtekti.
„Bandom taupyti, bandom, kiek galima, skaičiuojam rezervus. Čia įstaigos visokius skaičius pateikia – nuo pusės milijono iki milijono už vieną ketvirtį – vienaip ar kitaip, ta kritinė riba bus pasiekta“, – kalbėjo Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį sveikatos priežiūros įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 milijonų eurų, tačiau lėšų joms apmokėti – nėra.
„Čia tik už pirmą ketvirtį – dar tik pradžia 2026-ųjų. O ką kitus ketvirčius darysime?“, – aiškino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
„Pacientas ateina juk ne dėl to, kad nori kažkaip išeikvoti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Jis ateina dėl to, kad turi sveikatos problemą“, – sakė konservatorių frakcijos narė Jurgita Sejonienė.
„Ko mes labai norėtume, tai, kad gydymo įstaigos tvarkingai paskirstytų turimas sutartines sumas per 12 mėnesių, per 52 savaites ir kad nebūtų, jog ten spalį ar lapkritį staiga nustoja teikti fondo apmokamas paslaugas“, – kalbėjo Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Sveikatos apsaugos ministrė žada, kad už neapmokėtas paslaugas bus sumokėta gegužės pabaigoje. Tačiau Valstybinės ligonių kasos vadovas nėra toks optimistiškas.
„Šiandien galime garantuoti 12,6 milijono iš tų 40-ties“, – sakė G. Bendorius.
„20 milijonų bus apmokėta iš vidinių Valstybinės ligonių kasos rezervų, o 20 milijonų eurų už viršsutartines paslaugas bus apmokėta pasinaudojant PSDF rezervo lėšomis“, – pasakojo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Turim pirmo ketvirčio rezultatus, greit turėsim antro ketvirčio, na, ir kažką matysim metų gale. Dabar – jokio vaizdo“, – aiškino Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Kol institucijos tarpusavyje aiškinasi, kiek ir kada galės sumokėti gydymo įstaigoms, žmonės skundžiasi jau ir taip negalintys pasiekti medikų:
„Be mėnesio niekaip neišsisuksi.“
„Aš, pavyzdžiui, pas reabilitologą jeigu balandžio pradžioj užsiregistravau, tai pusantro mėnesio.“
„Kenčia pacientai, bet tai ką dabar... Ką dabar... Prieš vėją nepapūsi...“
„Jeigu žmogus vietoje 30 dienų palauktų 35 dienas, tai greičiausiai nieko neatsitiktų, sveikata reikšmingai nepablogėtų“, – kalbėjo G. Bendorius.
„Amžėjanti esame tauta, ligotumas didėja, sveikatos priežiūros paslaugų reikės tiktai daugiau. Kam tada tos ministerijos dirba, jeigu mes problemų neturim? Žmonės sako vienaip, ministrams yra viskas gerai“, – sakė J. Sejonienė.
Remigijus Žemaitaitis neatvyko į posėdį
„Šitie aferistai, kaip aš juos vadinu“ – taip praeitą savaitę Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis plūdo ministerijų darbuotojus ir ragino juos išeiti iš darbo.
„Užpildykite prašymus ir keliaukit lauk iš savo darbų“, – sakė jis.
Tačiau nors pats sukvietė į neeilinį posėdį, Sveikatos reikalų komiteto kėdės Remigijus Žemaitaitis neužėmė – ši liko tuščia.
„– Kažkaip nepasirodėt, tai kas atsitiko? – Buvo suderinta su Seimo Pirmininku, su Juozu Oleku laida, kaip tik ta tema. Čia kažkas sąmokslo teoriją sako: „Matyt, specialiai padarė laidą, kad Remigijų iš komiteto išvestųi“, – atsakė „Nemuno aušros“ narys Remigijus Žemaitaitis.
„Šou daryti iš tokių svarbių strateginių klausimų man yra nepriimtina ir tai, kad vienas žmogus tiesiog pašūkavo komitete, tai problemos neišspręs“, – minėjo premjerė Inga Ruginienė.
Pernai neapmokėtų viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų suma siekė beveik 27 milijonus eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
