Kaip LRT radijui antradienį sakė ministras, pristatomu modernizavimo planu siekiama, kad įstaigų tinkle, „kurio plėtra iki šiol buvo tokia gan chaotiška“, atsirastų kryptingumo bei suteikti jam „sinchroninį veikimą, vienodus principus ir kad kiekviena savivaldybė matytų, kokia yra jų gydymo įstaigų situacija“.
„Buvo padaryti vertinimai, skaičiavimai, kad kiekviena savivaldybė, kiekvienas regionas matys dešimties metų perspektyvoje, kokių paslaugų tikėtina reikės daugiau, – kalbėjo A Dulkys. – Nes tie vertinimai buvo daromi atsižvelgiant ir į žmonių mūsų senėjimo procesą, tą gyventojų struktūrą, į tai, ką mato Valstybinė ligonių kasa, į tai, kaip mažėja gyventojų skaičius kai kuriuose mūsų miestuose ir miesteliuose.“
„Toks vienodas 10 metų matymas visiems pagal vienodą įrankį, vienodą uždavimą yra duodamas“, – kalbėjo jis.
Pasak ministro, tai yra svarbu, kad skirtingo pavaldumo gydymo įstaigų plėtra vyktų darniai, būtų derinama su pacientų poreikiais bei rengiamais specialistais.
„Kiekviena gydymo įstaigas iki šiol tą savo plėtrą darydavo tiesiog, kokios yra iniciatyvos. Kažkas paima, tarkime, turime pinigų ir pradedame statyti kokį nors ligoninės priestatą ir ten mes darysime kažkokias operacijas. Bet ar jų reikia?“ – svarstė A. Dulkys.
Jo teigimu, gydymo įstaigos investicijų iš Europos Sąjungos fondų sulauks pagal kryptis, orientuotas į trūkstamas paslaugas.
