ligonių kasos

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė, kad į kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių sąrašą būtų įtrauktas mioelektrinis žastikaulio protezas. Tai leis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, netekusiems rankos aukščiau alkūnės, gauti modernius, funkcionalius protezus, kurių gamybos ir pritaikymo išlaidas visiškai padengs Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Dalis klaipėdiečių apstulbo, kai išvydo vienos gydymo įstaigos pranešimą, kad reikalingus tyrimus galės gauti tik susimokėję iš savo kišenės. Žinia apie tai socialiniame tinkle pasidalinęs Jūrininkų sveikatos priežiūros centras nurodė, kad valstybės apmokamų radiologijos paslaugų šį mėnesį suteikti nebegali.

Pacientų skundai dėl nesuvokiamai ilgų eilių pas gydytojus nesiliauja. Viena vilnietė stebėjosi, kaip po traumos talonėlį pas reabilitologą poliklinikoje gavo tik balandžio mėnesiui. Ligonių kasos gi primena, kad registruotis pas specialistą galima ne vien toje įstaigoje, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Teisės aktai numato, kad Lietuvoje pas šeimos gydytoją gyventojai turi patekti per 7 dienas, o gydytoją specialistą – 30 dienų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys rodo teigiamą tendenciją – šalyje kasmet mažėja vaikų, kuriems skiriami antimikrobiniai vaistai. Ekspertai pabrėžia, kad toks pokytis – geras ženklas, rodantis, jog gydytojai vis atsakingiau įvertina, ar iš tiesų vaikams būtina skirti antibiotikų, o pacientai vis geriau supranta, kad šie vaistai nėra panacėja nuo visų ligų.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyksta tarptautinis judėjimas „Movember“, skirtas atkreipti dėmesį į fizinę ir psichinę vyrų sveikatą. Valstybinė ligonių kasa ragina vyrus visą šį mėnesį ne tik solidariai auginti ūsus, bet ir profilaktiškai apsilankyti gydymo įstaigoje bei nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Higienos instituto duomenys rodo, kad praeitais metais netekome daugiau nei 18 tūkst. įvairaus amžiaus vyrų.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą įtraukti pirminius ortodontinius aparatus. Netrukus pacientai, kuriems reikalingas ortodontinis gydymas, galės šias priemones gauti nemokamai – jų gamybos ir pritaikymo išlaidas apmokės Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Valstybinė ligonių kasa pacientams kompensuoja kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingas medicinos pagalbos priemones. Skaičiuojama, kad ketvirtadalis visų joms išleistų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų tenka cukrinio diabeto kontrolei. Fondo išlaidos šioms reikmėms kasmet auga, daugėja ir jomis besinaudojančių pacientų.

Minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad pneumokokinės bakterijos kelia didelę grėsmę ir gali būti sunkių ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, sukėlėjos. Ši infekcija ypač pavojinga vaikams bei senyvo amžiaus gyventojams, todėl jie kviečiami nemokamai pasiskiepyti pneumokokinės infekcijos vakcina, kuri yra laikoma efektyviausia apsauga nuo plaučių uždegimo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Antradienį Seime ruošiantis svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis ketinama uždrausti neteisėtas imamas priemokas gydymo įstaigose bei teikiant projektą dėl sutarčių su ligonių kasomis sudarymo prioritetizavimo viešosioms įstaigoms, dalis medikų organizacijų aktyviai ragina parlamentarus šių pokyčių nepalaikyti.

Žmonėms keiksnojant ilgas eiles pas gydytojus, opozicija gąsdina, kad jei valdžia priims suplanuotas įstatymo pataisas, patekti pas specialistus esą bus dar sunkiau. Valdantieji siekia, kad ligonių kasos su privatininkais sutartis pasirašinėtų tik ten, kur su pacientų srautais nesusitvarko valdiškos įstaigos. Esą taip iš privačių įstaigų gydytojai pereis dirbti į valdiškas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Santaros klinikų link nuo ryto plaukia būriai pacientų.

2024 m. lietuviai priemokoms už kompensuojamuosius vaistus išleido 26 mln. eurų. Žmonės skundžiasi, kad už vaistus sumoka per daug, tačiau dažnas net nenumano, kaip juos būtų galima įsigyti pigiau. Atlikti tyrimai rodo, kad tik vienas iš dešimties žino: viršijus 59 eurų priemokos krepšelį, primokėti už kompensuojamus vaistus nebereikia. Būtina sąlyga – kad į priemokų krepšelį būtų įskaičiuoti pirkimai, pacientas turi pirkti pigiausius kompensuojamuosius vaistus.

Kilus šaršalui dėl to, kada pacientas gali būti nukreipiamas nemokamiems tyrimams ir kitoms paslaugoms, ministerija išaiškino, kad mokamos konsultacijos metu gydytojo išrašytas siuntimas jau dabar neatveria kelio valstybės lėšomis kompensuojamam gydymui. Pasak medikų, toks reguliavimas baudžia tik pacientą.

Net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra girdėję apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas, o 6 iš 10 yra jose dalyvavę, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas. Dauguma apklaustųjų apie prevencines programas sužinojo iš šeimos gydytojo ir sutiktų jose dalyvauti, jei būtų jo pakviesti, todėl būtent medikų vaidmuo informuojant ir skatinant gyventojus dalyvauti šiose programose išlieka itin svarbus, rašoma pranešime spaudai.

2025–2026 m. gripo sezono vakcinos jau pristatytos visoms Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios jas buvo užsisakiusios, informuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Rizikos grupėms priklausantys gyventojai raginami skiepytis nelaukiant, kol prasidės didžiausio sergamumo laikotarpis. Šiemet VLK nupirko 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos, skirtos rizikos grupių gyventojams, už beveik 770 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Pastaruoju metu susidurdami su itin didelėmis eilėmis pas nemažai gydytojų gyventojai karčiai atsidūsta, kad apie nemokamą mediciną Lietuvoje galima tik pasvajoti. Vis tik įstatymais aiškiai numatyta, kokias gydymo paslaugas žmogus turi gauti su ligonių kasų apmokėjimu, o už ką turėtų susimokėti pats. Jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už jo gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasa.

Skundų dėl gerai neveikiančios sveikatos sistemos Lietuvoje – apstu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, situacija išties paradoksali – nors gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siuntimų išrašome tuntais, pagal išgyvenamumo rodiklius Lietuva atrodo prastai. Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.

Planuodami išvykas į užsienį dažnai nė nepagalvojame apie savo sveikatą. Vis dėlto kelionės metu gali nenumatytai prireikti būtinosios medicinos pagalbos. Jei tokios pagalbos prireikė Europoje, o Europos sveikatos draudimo kortelės neturite – išeitis paprasta: privalomąjį sveikatos draudimą įrodantį sertifikatą galima susiformuoti sau ar savo nepilnamečiam vaikui vos per kelias minutes ir turėti po ranka savo mobiliajame įrenginyje.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad senatvės pensijos amžiaus sulaukę gyventojai gali gauti valstybės kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas. Šia galimybe kasmet pasinaudoja dešimtys tūkstančių senjorų, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tam skiriama dešimtys milijonų eurų. „Sveiki dantys – tai ne tik graži šypsena, bet ir galimybė nevaržomai džiaugtis kasdieniu gyvenimu: valgyti mėgstamą maistą, bendrauti be diskomforto.

Pristatant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą Seimo narius šokiravo žinia dėl mažinamo finansavimo prevencinėms programoms. „Į kokius viduramžius čia grįžtame“ – gana griežtai sureagavo ir prezidento patarėja.

Nors ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonas tik prasidėjo ir gripo pakilimo dar laukiama, medikai ragina nesnausti. Jie primena ne tik iki kaulo smegenų žinomas prevencijos priemones, bet ir rekomenduoja pasiskiepyti. Pasak šeimos gydytojos Elenos Šukės, nebūtina sunkiai sirgti gripu, tačiau sulaukusiems 40 metų amžiaus rizika patirti infarktą ar insultą per pirmas ligos dienas nepasiskiepijus gerokai išauga.

Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas atskleidė, kad didelė dalis visuomenės vis dar stokoja žinių apie kompensuojamųjų vaistų įsigijimo tvarką, vaistinių pareigas bei galimybes sumažinti išlaidas vaistams, skelbia Valstybinė ligonių kasa.

Svarstant naują Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą pasigirdo nuogąstavimų, kokia ateitis laukia regione esančių ligoninių. Valstybinės ligonių kasų vadovas įspėjo, kad jei nebus didinamas finansavimas, kils realus klausimas dėl tam tikrų paslaugų „uždarymo“. Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) svarstant kitų metų PSDF biudžetą keltas klausimas ir dėl rajoninių bei regioninių ligoninių padėties.

Poliklinikas jau pasiekė nemokami skiepai nuo gripo. Tačiau išvydę, kokias vakcinas, skirtas senjorams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vaikams šiemet nupirko ligonių kasos, kai kurie pacientai pasipiktino. Iki šiol gaudavo nuo daugiau gripo atmainų apsaugančias keturvalentes vakcinas, o šiemet nupirktos trivalentės. Medikai ramina – būtent tokių šiemet ir reikia, nes vienos viruso atmainos praktiškai nebeliko. Vilnietė Minolija į Centro polikliniką atėjo skiepytis iškart nuo dviejų ligų.

Minint Pasaulinę krūties dieną, Valstybinė ligonių kasa atkreipia dėmesį, kad vis dar per mažai moterų pasinaudoja nemokama krūties vėžio prevencine programa, ir ragina nelaukti pirmųjų simptomų. Specialistai primena – vienas vizitas profilaktinei patikrai gali padėti išsaugoti moters sveikatą, o kartais ir gyvybę. Lietuvoje krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 700 naujų atvejų, o pernai šalyje gyveno daugiau kaip 21 tūkst.

Sveikatos sistemoje ruošiami dideli pokyčiai – Seime toliau juda įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas.  Šiems Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarta Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje po ilgai trukusių diskusijų.

Kai gydymas nebegali sustabdyti ligos ir kasdienybė tampa kupina iššūkių, paliatyvioji pagalba yra reikšminga atrama. Ją gali gauti suaugę pacientai ir vaikai, kurie serga progresuojančiomis, gyvybei pavojingomis ligomis, kai svarbiausia – palengvinti simptomus, sumažinti kančias ir išsaugoti orumą. Savaitgalį minėtos Pasaulinės hospisų ir paliatyviosios pagalbos dienos proga, ligonių kasa primena apie paslaugas sunkiai sergantiems žmonėms.

Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.  Vertinant visus lėšų šaltinius, visų 169 viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas šių metų pirmąjį pusmetį buvo teigiamas – siekė +3 mln. eurų, o vertinant tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą – nežymiai neigiamas ir sudarė -3 mln. eurų.

Seime įsibėgėjant vadinamųjų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo svarstymui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovai įsitikinę, kad socialdemokratų ruošiama reforma eilių ne tik nesutrumpins, o pailgins. Kartu jie viešai teikia savo pasiūlymus, kaip gelbėti sveikatos sistemą. Apklausų duomenimis, 73 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad eilės ir paslaugų neprieinamumas yra didžiausia problema sveikatos sistemoje.

Lietuvoje daugiau kaip 600 tūkst. žmonių turi įvairių regėjimo sutrikimų ar akių ligų. Minint Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasa primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams kompensuojamos profilaktinės regėjimo patikros, gydymo, optinių priemonių ir vaistų išlaidos. Pirmiausia – profilaktika Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų.

Gripas – pavojinga kvėpavimo takų infekcija, galinti sukelti sunkių  komplikacijų, o jo sezonas jau prasidėjo. Todėl rizikos grupių gyventojams, kuriems ši liga pavojingesnė nei kitiems, Valstybinė ligonių kasa primena, kad jie gali nemokamai pasiskiepyti, ir kviečia planuotis vizitą pas gydytoją. Dar pavasarį nupirktos gripo vakcinos jau pasiekė Lietuvą, jos skirstomos gydymo įstaigoms. Ligonių kasa šiam gripo sezonui yra nupirkusi 223 tūkst.

Kraujotakos sistemos ligos išlieka dažniausia mirties priežastis Lietuvoje – kasmet nuo jų miršta kas antras mūsų šalies gyventojas. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai priminė, kad rūpintis savo širdies sveikata būtina ir ragina pasinaudoti galimybe nemokamai dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

Skundai apie tai, kaip sveikatos sistemoje trūksta pinigų, girdimi nuolat. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius sutinka – reikėtų mažiausiai 2 mlrd., kad situacija Lietuvos pacientų atžvilgiu šiuo metu būtų teisingesnė. Vis dėl to nors nemažai Europos šalių papildomas vizito pas gydytoją mokestis nėra neįprastas, jo teigimu, kalbėti apie tai mūsų šalyje būtų galima tik išpildžius bent vieną sąlygą.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad nors kas antras šalies gyventojas yra skiepijęsis gripo vakcina, visuomenėje vis dar netrūksta abejonių dėl skiepų naudos, reikalingumo ar saugumo. Ligonių kasos specialistai ragina gyventojus vadovautis patikima informacija ir primena, kad rizikos grupių žmonėms gripo vakcina yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, rašoma pranešime spaudai.

Valstybė, siekdama veiksmingai kovoti su infekcinėmis ligomis ir taip išsaugoti gyventojų darbingumą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja tam tikrų infekcinių ligų gydymui skirtų antimikrobinių vaistų įsigijimą.

Rugsėjo 15-ąją minime Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną. Iš visų onkologinių ligų prostatos vėžys vyrams Lietuvoje diagnozuojamas bene dažniausiai. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai savo sveikata gali pasirūpinti nemokamai. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkst.

Seime vėl grįžtama prie idėjos privačioms gydymo įstaigoms leisti laisviau dalinti siuntimus ir receptus pacientams. Teigiama, kad tai būtų dar viena dedamųjų, kaip mažinti eiles pas gydytojus. Vis tik kiti įžvelgia, kad tai tik būtų dar vienas smūgis viešajam sektoriui.

Žmogaus netektis skaudi šeimai, bendruomenei ir visuomenei. Pernai dėl tyčinio susižalojimo netekome 566 gyventojų. Šiemet per mėnesį prarandame apie 40 žmonių. Šie skaičiai primena, kad psichinė sveikata yra neatsiejama nuo bendros gerovės, kartu – paskata veikti. Rugsėjo 10-ąją minint Pasaulinės savižudybių prevencijos dieną ligonių kasa primena, kaip gauti pagalbą emocinės krizės atveju.

Pasaulinė kineziterapijos diena primena judėjimo svarbą ir teigiamą įtaką sveikatai. Kineziterapija – gydymas judesiu – yra svarbi medicininės reabilitacijos dalis ir kartu su fizioterapija, masažu, ergoterapija bei kitomis reabilitacijos priemonėmis padeda gerinti, palaikyti ir atkurti judėjimo, koordinacijos, kvėpavimo bei kitas kūno funkcines galimybes. Tai leidžia pagerinti gyvenimo kokybę ir grįžti į aktyvią kasdienybę po traumų, operacijų ar ligų.

Cukrinis diabetas – viena dažniausių lėtinių ligų, galinti sukelti sunkių komplikacijų. Kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai galėtų geriau ją kontroliuoti, jiems kompensuojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Regėjimas – dovana, kurią verta saugoti nuo mažens, sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai ir primena tėvams, kad Lietuvoje jau antrus metus visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams didžioji dalis akinių lęšių kainos yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šia galimybe jau pasinaudojo pirmieji tūkstančiai vaikų.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse.

Lietuvoje vykdomas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl 12 įgimtų retų ligų, sukeliančių sunkias negalias ar net mirtį. Patikra atliekama visiškai nemokamai, o šių ligų tyrimai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jie leidžia anksti nustatyti ligą dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams – kai gydymas yra veiksmingiausias. Vis dėlto kasmet apie 100 šeimų vis dar atsisako šios galimybės.

Lietuva yra žinoma dėl kokybiškai atliekamų operacijų, tačiau kai kurie lietuviai, neapsikentę ilgų eilių pas gydytojus ar nusivylę medikų darbu, ieško pagalbos svetur.  Persileidimą patyrusi lietuvė jau kelerius metus su vyru bando susilaukti kūdikio. Tačiau vaisingumo klinikos paslaugų reikia palaukti, todėl moteris patarimo kreipėsi į socialinių tinklų naudotojas.

Pensinio amžiaus šalies gyventojai noriai naudojasi kai kuriomis išimtinai jiems apmokamomis medicinos paslaugomis, o apie kai kurias kartais nė nepagalvoja. Ligonių kasa primena apie kompensuojamąjį dantų protezavimą, vaistų priemokų padengimą, ligų prevenciją ir skiepus. Dantų protezavimas Tam tikroms gyventojų grupėms, tarp kurių ir senatvės pensijos amžiaus žmonės, ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja dantų protezavimo išlaidas.

Kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantys privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai gali išsinuomoti ir namuose naudoti medicinos priemones: deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, paprastas ar išmaniąsias insulino pompas, infuzines ir enterinio maitinimo pompas. Kai ši pagalba žmogui būtina, ligonių kasa gali padengti nuomos išlaidas.

Vasara yra puikus metas profilaktiškai pasitikrinti dantis, pasirūpinti vaikų burnos sveikata ir gauti privalomas sveikatos pažymas, reikalingas lankant ugdymo įstaigas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad vaikų profilaktinės odontologinės paslaugos ir reikalingos pažymos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl tėvams už jas mokėti nereikia.  Šiais metais valstybė dar labiau sustiprino burnos ligų profilaktikos priemones.

Valstybinės ligonių kasos specialistai primena – klausos aparatai yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl pacientams už juos mokėti nereikia. Valstybinė ligonių kasa prie SAM socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbiausia informacija apie tai, ką būtina žinoti įsigyjant klausos aparatą. Klausos aparatai kompensuojami – mokėti nereikia Primenama, kad klausos aparatus galima įsigyti nemokamai, vis dėlto, paaiškinama ir kokiais atvejais gali reikti primokėti.

Brangiausias iki šiol Lietuvoje kompensuotas vaistas – spinaline raumenų atrofija sergančiam kūdikiui skirtas genų terapijos preparatas – jau netrukus pasieks Kauno klinikas, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Nors užsitęsusios derybos, klinikiniai sprendimai ir logistiniai klausimai pareikalavo itin glaudaus koordinavimo, šį kartą visos institucijos veikė išvien, kad vienkartinė, bet gyvenimą keičianti infuzija laiku pasiektų labai reta liga sergantį kūdikį.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė jau šių metų trečiąjį ketvirtį patyrusiems nudegimus suaugusiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pradėti kompensuoti specialius gydomuosius drabužius, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).  Iki šiol kraujotakos sistemos gydomosios priemonės buvo kompensuojamos tik vaikams, todėl suaugusieji turėdavo jas įsigyti savo lėšomis.