ligonių kasos

Lietuvoje veikia bent 5 prevencinės sveikatos programos. Nors kai kuriose jų pasiekta įspūdingų rezultatų, medikai ir valdininkai vis neslepia nusivylimo, kad į jas apskritai prikviečiama tik pusė gyventojų. Puse lūpų vis pasvarstoma, ar vengiantys pasitikrinti žmonės dėl to neturėtų sulaukti kokių nors sankcijų.  Svarstymų, ar nereikėtų „bausti“ tų, kurie nesitikrina profilaktiškai, būta ne viena kartą.

„Moku PSD (privalomąjį sveikatos draudimą), viską, ką priklauso, moku. Ir šitos eilinės kalbos – kaip aš jomis netikiu, žodžių trūksta tiesiog“, – apmaudą dėl sveikatos paslaugų prieinamumo lieja gyventojai. Raikydamas sveikatos sistemos finansų pyragą sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu žada, kad pacientams daugiau paslaugų „bus arčiau namų“. „Laukiu Santariškėse pas gydytoją, užsiregistravau balandžio mėnesį pas specialistą – ortopedą traumatologą.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Valstybinė ligonių kasa ir Nacionalinis vėžio centras (NVC) primena, kad rūpintis sveikata svarbu net nejaučiant jokių simptomų. NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė pranešime spaudai atsakė į klausimus, ką gali parodyti vos 5–10 minučių užtrunkanti mamografija, kaip jai pasiruošti ir kodėl papildomi tyrimai dar nereiškia vėžio diagnozės.

Daugybė žmonių susiduria su dantų problemomis, ypač skausmingas yra jų netekimas. Tačiau gera žinia ta, kad šiuolaikinė odontologija siūlo modernius būdus, kaip atkurti prarastus dantis. Daliai gyventojų dantų protezavimas yra prieinamas nemokamai arba bent primokant tik dalį gydymo sumos. Valstybinė ligonių kasa (VLK) yra numačiusi labai aiškius kriterijus, kokiais atvejais dantų protezavimas žmogui gali būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Ar pacientų kitais metais išties laukia ilgesnės eilės ir sudėtingesnis kelias pas gydytojus? Kol dalies gydymo įstaigų atstovai skambina pavojaus varpais, Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius atkerta: „Prašome negąsdinti Lietuvos gyventojų.“ VLK pristačius, kaip kitais metais ketinama paskirstyti lėšas gydymo įstaigoms, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje netrūko karštų diskusijų.

Nepaisant dalies medikų viešo nuogąstavimo, ar kitais metais eilės pas gydytojus dar neišaugs, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ramino, kad nerimauti pagrindo nėra. Kartu jis pasidžiaugė, kad kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus rekordiškai didelis – sieks 4,86 mlrd. eurų. Ministro teigimu, didesnis biudžetas turėtų padėti geriau atliepti pacientų poreikius. Pasak ministro, tai reikštų beveik 554 mln.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais.

Nuo kitų metų turint įsigalioti naujai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo tvarkai, prioritetizuojančiai viešąjį sektorių, sveikatos apsaugos ministras akcentuoja, kad šie pokyčiai reikalingi užtikrinti šalies pasirengimą atremti grėsmes. Savo ruožtu sveikatos paslaugų įstaigų vadovai neigia dalies pacientų ir medikų organizacijų teiginius, kad ši tvarka gali pailginti eiles, anot jų, ligoninės pasiruošusios teikti daugiau paslaugų.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį. Jį sudarytų mokėjimas už suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti. Toks siūlymas registruotas pirmadienį.

Dauguma Lietuvos gyventojų yra girdėję apie ligų prevencijos programas, tačiau jose dalyvauja maždaug pusė žmonių, kuriems šios programos skirtos. Viena dažniausių patikros vengimo priežasčių – gera savijauta: jei nieko nejaučiame, lyg nėra dėl ko tikrintis. Valstybinės ligonių kasos informacinė kampanija „Nematoma“ primins, kad tai, kas svarbiausia, ne visada yra matoma. 2026 m. atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad 37 proc.

Medikų vienijančios organizacijos priešinasi Seime teikiamam projektui dėl gydymo įstaigoms siūlomų griežtesnių baudų. Nors jo rengėjai sako, kad taip siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir neteisėtoms priemokoms, dalis medikų bendruomenės baiminasi, kad sankcijos gali būti per griežtos ir galiausiai atsilieps pacientams.

Nuo gegužės įsigaliojus griežtesnei tvarkai, pagal kurią gydymo įstaigos pacientams privalo užtikrinti paslaugas be papildomų priemokų, pacientų atstovai teigia pastebintys atvejų, kai žmonių vis tiek prašoma susimokėti. Tuo metu Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai teigia, kad dar per anksti vertinti, ar naujoji tvarka veikia. „Padarytas pakeitimas yra teisingas ir reikalingas, žiūrint iš pacientų pusės.

Nuo 2027 m. dėl populiarių operacijų Lietuvoje laukia pokyčiai. Iki šiol valstybės kompensuojama kojų venų operacija galėjo būti atliekama ir pradinėse ligos stadijose. Tačiau tvarka neseniai pasikeitė – sugriežtinus kriterijus dalimi atveju norėdami atlikti operaciją už ją turės susimokėti patys.

Norėjusi pasinaudoti priklausančia kompensacija dantų protezavimui 75-erių Birutė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.) liko apstulbusi – ji teigė klinikoje sulaukusi atsakymo, kad turi per daug dantų, todėl kompensavimo implantui negali gauti. Ligonių kasos Moteris naujienų portalui tv3.lit teigė buvusi labai nustebusi, kai sužinojo, kad negaus kompensacijos danties implantui, nes, pasirodo, turi per daug dantų. „O duoda tik tada, kai burnoje tėra 10 dantų.

Lietuvoje kas mėnesį atliekama daugiau kaip tūkstantis sąnarių endoprotezavimo operacijų. Tai daugeliui pacientų tampa galimybe atsikratyti ilgai varginusio skausmo, pagerinti judėjimą ir grįžti prie įprastos kasdienės veiklos. Endoprotezai turi tarnauti ne vienerius metus, o dešimtmečiais, todėl jiems keliami griežti kokybės, saugumo ir ilgalaikio patikimumo reikalavimai.

Lietuvoje veikia bent kelios nemokamos prevencinės programos, tačiau medikai sako vis dar susiduriantys su žmonių pasyvumu. Nuo apsilankymo pas gydytoją kitą kartą juos stabdo ne tik žinių trūkumas, bet ir baimė, kad bus nustatyta kokia nors liga. Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjos Jurgitos Grigarienės aiškinimu, priežasčių, kodėl žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesitikrina prevencinėse programose, yra daug.

Pacientai jau dabar piktinasi protu nesuvokiamomis eilėmis pas gydytojus, tačiau medikų organizacijos ir ligoninių vadovai įspėja, kad tai gali būti ne pabaiga. Nuo kitų metų ligonių kasų brandinami paslaugų apmokėjimo pokyčiai jiems kelia didelį nerimą. Įspėjama, kad tai įstaigoms gali tapti lyg kilpa ant kaklo, mat dalies paslaugų tiesiog nebus galimybės suteikti.

Ilgesnis gyvenimas yra didelis medicinos laimėjimas, tačiau amžėjant didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną svarbu kalbėti ne tik apie ilgaamžiškumą, bet ir apie tai, kaip sergant išsaugoti gerą savijautą, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę. Neretai manome, kad sergant lėtine liga svarbiausia yra vartoti vaistus. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad net iki 80 proc.

Daugeliui žmonių gera savijauta atrodo kaip neginčijamas sveikatos įrodymas, tačiau kardiologijos pasaulyje ši ramybė gali būti apgaulinga. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė ragina nelaukti pirmųjų simptomų ir pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kad nuo 2027 m. planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai nepanaikins pacientų galimybės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Kaip ir iki šiol, visos sutartyse su ligonių kasa numatytos paslaugos bus apmokamos 100 proc. Pokyčiai susiję tik su viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka, kurios projektas šiuo metu yra pateiktas derinti visuomenei.

Kai kurias būtinas medicinos priemones pacientai gali išsinuomoti ir naudoti namuose. Valstybinės ligonių kasos specialistai paaiškina, kokių priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kam jos skiriamos ir kur jas galima išsinuomoti.

Rugsėjį tūkstančiai pirmakursių pradeda studijas, neretai įsikuria naujuose miestuose. Ligonių kasos specialistai primena, kad būtina pasirūpinti ne tik būsto, studijų tvarkaraščio ir kasdienių maršrutų klausimais, bet ir išsirinkti gydymo įstaigą savo studijų mieste. Šiemet pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėjo beveik 22 tūkst. pirmakursių.

Nors beveik kas antras lietuvis savo sveikatą vertina palankiai, realybėje vaizdas kur kas niūresnis. Gyventojai vis dažniau kreipiasi į gydytojus, daugiau vartoja vaistų, o daugiau nei pusė gyvena su ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Be to, 61 proc. susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o depresijos simptomus jaučia daugiau nei kas ketvirtas. Daugiau nei pusė (52 proc.

Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras. Tai dar nepakankamas, bet svarbus ir teigiamas pokytis: prostatos vėžys ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl laukti, kol jie pasirodys, nėra geriausias pasirinkimas. „Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia rezultatas. Jei pakitimai nustatomi anksti, gydytojas gali juos stebėti ar prireikus anksčiau pradėti gydymą.

Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, ligonių kasa primena, kad psichikos sveikatos pagalba gali būti reikalinga ne tik ištikus ūmiai emocinei krizei ar jau nustačius psichikos sutrikimą. Psichikos sveikatos centruose specialistai gali padėti įvertinti kylančius sunkumus, suteikti reikiamą pagalbą ir prireikus nusiųsti tolesniam gydymui. „Neretai manoma, kad psichikos sveikatos specialistų pagalbos prireikia tik susidūrus su sunkiais sutrikimais ar gydymu vaistais.

Pasaulinę kineziterapijos dieną Valstybinė ligonių kasa primena, kad kineziterapeutas gali padėti ne tik medicininės reabilitacijos metu. Šis specialistas dirba ir šeimos gydytojo komandoje, tačiau tai žino nedaugelis – ligonių kasos inicijuotoje apklausoje kineziterapeutą tarp šeimos gydytojo komandos narių paminėjo tik kas dešimtas apklausos dalyvis. „Žmonės dažnai mano, kad turint judėjimo sunkumų padėti gali tik medicininė reabilitacija. Tačiau taip yra ne visada.

Tyrimai – neatsiejama diagnostikos dalis, tačiau gydytojai primena, kad jie nėra skiriami vien pagal paciento pageidavimą. Taigi kokie tyrimai šeimos gydytojo kabinete gali būti skiriami nemokami ir yra vieni iš dažniausių?  Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šalies gyventojai pas šeimos gydytoją apsilanko daugiau kaip 15 mln. kartų per metus – vienas žmogus vidutiniškai apie 5 kartus.

Dažniausiai siuntimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą gydytojo specialisto konsultaciją išrašo šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Svarbiausia, kad gydytojas dirbtų gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa dėl tos paslaugos, kurią teikdamas jis išduoda siuntimą. Šeimos gydytojas gydo daug sveikatos sutrikimų Sveikatos priežiūra dažniausiai prasideda nuo šeimos gydytojo – į jį pirmiausia kreipiamės blogai pasijutę sutrikus sveikatai.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pateikus antikorupcinio vertinimo išvadą, Valstybinė ligonių kasa (VLK) žada tobulinti derybų su gydymo įstaigomis procesą, antradienį pranešė įstaiga. „Atsižvelgdama į STT pateiktas pastabas, ligonių kasa ketina išsamiai išanalizuoti išvadas ir vertins galimybes dar aiškiau reglamentuoti derybų procesą, vertinimo kriterijus bei sprendimų viešinimą“, – pranešime cituojamas VLK direktorius Gytis Bendorius.

Naujų mokslo metų pradžia – jau visai ant nosies, kartu artėja ir terminas, iki kada ugdymo įstaigoms reikia pateikti galiojantį mokinio sveikatos pažymėjimą. Dalis gydytojų neslepia, kad šiuo metu tenka suktis kaip bitėms, mat į poliklinikas plūsteli iki paskutinės akimirkos laukiantys pacientai. Deja, jiems gali tekti „nusvilti“, mat pažymos iškart gauti gali ir nepavykti.

Maždaug kas dešimtas kompensuojamasis vaistas turi nuolat būti vaistinėse. Tai – į būtinų kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti dažniausiai pacientams reikalingi vaistai, kurių prieinamumą turi užtikrinti per 1 350 vaistinių, turinčių sutartį su ligonių kasa. Šiems vaistams taikoma mažiausia priemoka, todėl už juos gyventojai moka mažiau arba visai nemoka. Būtinų vaistų sąrašą sudaro vaistai, skirti dažniausiems sveikatos sutrikimams gydyti.

Šių metų pirmąjį pusmetį šalies gydymo įstaigos suteikė 85,1 mln. eurų viršsutartinių paslaugų, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. Tuo metu 23,8 mln. eurų vertės sutartinių paslaugų nesuteikė. „Įvairios įstaigos dažniausiai labai nedideliais skaičiais vienas paslaugas šiek tiek viršijo, kitų nevykdė – tai gali būti patalpų remontas, gydytojų trūkumas ar planavimo netikslumai, sudarant sutartis. Bet bendrąja prasme 95 proc.

Vienas svarbesnių rūpesčių artėjant naujiems mokslo metams tėvams būna pasirūpinti kasmetine vaiko sveikatos patikra. Ji reikalinga ne tik siekiant įvertinti vaiko sveikatos būklę – nepateikus šios pažymos gali būti apribotas jo dalyvavimas ugdymo procese. Tiesa, nuo lapkričio 1 dienos laukia pokyčiai – pažymos ne visais atvejais kaip iki šiol galios visus metus.

Darbo sutarties pabaiga, studijų baigimas, savarankiškos veiklos pradžia ar jos nutraukimas – pasikeitus gyvenimo aplinkybėms keičiasi ir gyventojo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) statusas. Tokiais pereinamaisiais laikotarpiais svarbu žinoti, kada draudimas dar galioja, kada suteikiamas papildomas mėnuo ir ką per jį reikia padaryti, kad draudimas nenutrūktų.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) užtikrina galimybę gauti būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, valstybės finansuojamą gydymą bei kompensuojamuosius vaistus. Tiesa, vienus juo draudžia valstybė, o kitiems prievole tenka pasirūpinti patiems. Vis dėlto specialistai paaiškino, kada PSD mokėti nereikia ir kada pradeda kauptis skola.

Šių laikų medicina daug procedūrų ir operacijų leidžia atlikti taip, kad pacientas dar tą pačią dieną būtų išrašomas į namus. Tačiau jei patys nusprendėte „dėl ramybės“ dar likti ligoninėje, reikėtų nusiteikti, kad medicinos personalo pagalba jums nepriklauso. Neseniai viešai nuskambėjo tokioje situacijoje atsidūrusios vienos lietuvės nusistebėjimai, kad susimokėjus už nakvynę ligoninėje atsiduri kaip viešbutyje.

Pacientams, sergantiems obstrukcine miego apnėja, nuo šiol taps lengviau gauti vieną veiksmingiausių šios ligos gydymo priemonių – nuolatinio teigiamo slėgio palaikymo kvėpavimo takuose deguonies aparatus. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų teigimu, šis sprendimas sumažins finansinę naštą pacientams ir padės išvengti sunkių negydomos ligos pasekmių.

Įpusėjus vasarai, Valstybinė ligonių kasa ragina tėvus nedelsti ir jau dabar pasirūpinti vaikų burnos sveikatos patikra. Tai yra privaloma kasmetinio vaiko sveikatos patikrinimo dalis ir būtina išduodant ugdymo įstaigai reikalingą elektroninį Mokinio sveikatos pažymėjimą. Gydytojui odontologui arba burnos higienistui atliekant patikrą, įvertinama vaiko burnos sveikata, laiku nustatomos galimos problemos ir prireikus skiriamas gydymas.

Klaipėdos miesto poliklinikoje – neeilinė situacija. Kaip nušvietė jos vadovas Jonas Sąlyga, įstaiga priversta bylinėtis su savo darbuotojais dėl jiems priklausančio darbo užmokesčio. Sveikatos apsaugos ministerija gi tvirtina, esą įstaigai pakelti algas sudarytos visos sąlygos, tik vadyba prasta. Situaciją jo vadovaujamoje poliklinikoje paviešinęs J. Sąlyga tikino, kad ligonių kasoms nepakankamai finansuojant paslaugas gydymo įstaigos paverčiamos įkaitėmis.

Praėjusią savaitę Seime patvirtinta gydymo įstaigų finansavimo pertvarka toliau kelia aistras. Kol opozicija ir dalis medikų prašė prezidento veto, gydymo įstaigų vadovai primena, kad viešų ir privačių įstaigų negalima lyginti pagal vieną kurpalį. Naujausia žinia – prezidentas pasirašė daug diskusijų sukėlusias įstatymo pataisas.

Kalbėdamas apie pirmus darbus paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis įvardijo, kad vienas jų – pastaruoju metu aršias diskusijas kėlęs viršsutartinių paslaugų gydymo įstaigoms apmokėjimo klausimas. Be to, jis prabilo ir apie galimus didesnius pokyčius ateityje. Nors su finansų ministru ir to dar nespėjo aptaręs, paskirtasis ministras vylėsi šiemet kažkaip surasti lėšų viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.

Dauguma Lietuvos gyventojų skiepus vertina kaip veiksmingą priemonę apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Vis dėlto dalis žmonių vis dar abejoja vakcinų saugumu ir veiksmingumu, o daugiau nei penktadalis apklaustųjų per pastaruosius penkerius metus bent kartą atsisakė rekomenduojamo skiepo sau ar savo vaikui. Tyrimo duomenimis, 73 proc. šalies gyventojų skiepus vertina teigiamai: 34 proc.

Nuo liepos 1 d. sveikatos sistemoje įsigaliojo ne viena naujovė. Pokyčiai palies tiek medikų darbą, tiek yra tiesiogiai svarbūs gyventojams. Visus šiuos pasikeitimus naujienų portalas tv3.lt pateikia vienoje vietoje. Rekordiškai daug vaistų Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtraukti 2 244 vaistiniai preparatai.

Gyventojams kylant klausimų dėl mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas, Valstybinė ligonių kasa primena galiojančią tvarką. Jei paslaugą apmoka ligonių kasa, apdraustieji ją turi gauti nemokamai tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasa. Mokėti gali būti prašoma tik dviem atvejais – kai pacientas pasirenka brangesnę medicinos priemonę iš patvirtinto sąrašo arba nemedicininę komforto paslaugą.

Nuo rytojaus, liepos 1 d., sveikatos sistemoje įsigalioja svarbių naujų pokyčių. Jie svarbūs tiek gydymo įstaigoms, tiek tiesiogiai palies pacientus.

Seimas antradienį patvirtino sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarką: sudarant sutartis dėl paslaugų teikimo prioritetas bus teikiamas valstybės ir savivaldybių įstaigoms, o dabar sutartis turinčioms privačioms įstaigoms bus garantuotas esamas finansavimas. Už atitinkamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė šeši parlamentarai. Pakeitimus dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė lengvinanti galimybę siuntimą valstybės apmokamoms paslaugoms išduoti ir po mokamos gydytojo konsultacijos. Vis tik kiti piktinosi, ar taip dar labiau nesukuriama nelygybė ir labiau pasiturintiems atveriama galimybė greičiau patekti pas gydytojus.

Nors daug kas odontologinių paslaugų kreipiasi į privačias įstaigas, kai kurie gyventojai pamiršta, kad tam tikras paslaugas apmoka valstybė. Kokios odontologinės paslaugos garantuojamos nemokamai, primena Valstybinės ligonių kasos specialistai. Visų pirma gyventojams priklauso pirminė odontologinė pagalba – tai pagrindinės dantų priežiūros paslaugos, padedančios išlaikyti burnos sveikatą, užkirsti kelią sunkesnėms odontologinėms ligoms ir suteikti skubią pagalbą ūmiai sunegalavus.

Nuo lapkričio 1 d. įsigalios patikslinta dantų protezavimo paslaugų kompensavimo tvarka, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Siekiant palengvinti dantų protezavimo paslaugų teikimo procesus įstaigoms, teikiančioms gyventojams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas dantų protezavimo paslaugas, bei panaikinti skirtingas aprašo nuostatų taikymo interpretacijas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasirašė įsakymo pakeitimą, kuriuo aiškiau apib...