Nepaisant buvusios ir esamo sveikatos apsaugos ministro pažadų sumažinti eiles ir sugrąžinti medikus dirbti į viešąjį sektoriuje, netyla abejonės, ar sveikatos paslaugų prieinamumas išties pagerės.
Šių metų gegužę jau įvedus draudimą gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės apmokamas paslaugas, o nuo kitų metų griežtinant viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarką ir įšaldant sutartis su privačiomis įstaigomis, sveikatos sistemos dalyviai žvelgia realių rizikų, kad eilės gali tik dar išaugti. Dėl to tiek pacientai gali laiku nesulaukti pagalbos, tiek valstybei didėti gydymo išlaidos.
Pacientai užkiš viešąsias įstaigas
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narės Auristidos Gerliakienės manymu, valdžios priimti sprendimai nėra logiški ir tik sumažins galimybes patekti pas gydytojus tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.
„Prioritetizuojant viešąjį sektorių paslaugų teikimas privačiame sektoriuje natūraliai sumažės. Tie žmonės, kurie čia galėjo kažkiek prisimokėję prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamos paslaugos, dabar plūstels į viešąjį sektorių. Tai būtų kažkur apie 17 proc. paslaugų, kurios būdavo suteikiamos privačiame sektoriuje.
Šitai numatyta nebuvo, tuo metu buvo tikimasi, kad į viešąjį sektorių masiškai plūstels gydytojai ir slaugytojai, nors to nematome. Kalbant apie tą nenumatytą pacientų skaičių, jis visiškai kertasi su viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarką, kurią nutarta labai stipriai griežtinti ir apmokėti tik dalį paslaugų. Vadinasi, ir viešajam sektoriui yra uždedama kilpa ant kaklo, nes jis nesant apmokėjimo fiziškai negalės teikti paslaugų.
Nepaisant visų šitų dalykų, ir viena ministrė žadėjo sumažinti eiles, ir kitas ministras per dvejus metus dabar žada tą padaryti 30 proc., kada tam visiškai nėra nei įrankių, nei resursų. Panašu, kad tie politiniai populistiniai sprendimai, kurie buvo priimti su trenksmu, labai greitai parodys rezultatus dar nesibaigus valdančiųjų kadencijai“, – prognozavo ji.
Pacientams gresia ilgesnis laukimo laikas, atidėtos paslaugos?
Pašnekovė konstatavo, kad ligonių kasų sprendimai viešąjį sektorių tik stumia į dar gilesnę finansinę duobę. Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad jau dabar daugiau nei pusė ligoninių dirba nuostolingai.
„Kitų pajamų šaltinnuostolingaiių, išskyrus PSDF biudžetą, viešasis sektorius nelabai turi. Dar reikia prisiminti, kad 2027 metais finansavimas iš Europos Sąjungos fondų irgi bus baigtas.
O dabar viešajame sektoriuje 90 proc. pajamų biudžeto skiriama algoms, bet reikia galvoti ir apie aparatūros pirkimą, remontus ir daug kitų visokių dalykų. Tai sunku įsivaizduoti, kaip turės suktis viešųjų ligoninių ir poliklinikų administracijos, kad iš viso išgyventų“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Tuo metu, pasak jos, pacientai gali laiku nesulaukti reikiamų paslaugų. „Jiems gresia ilgesnis laukimo laikas, atidėtos paslaugos, nes tiek viešasis, tiek privatus sektorius neteiks paslaugų, jeigu už jas nebus užmokama. Vadinasi, arba kažkokia paslauga iš viso nebus teikiama, arba ji bus nukeliama į kitus apmokamus sutartinius metus.
Vadinasi, tos ligos, kurios galėtų būti gydomos lengvesnėse stadijose, bus gydomos sunkesnėse stadijose – jos ne tik kad komplikuosis, bet jos brangs. Vadinasi, iš bus didesnis PSDF lėšų poreikis, tad nematau absoliučiai jokios logikos“, – teigė LMS atstovė.
Gydytis privačiai gali ne visi
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas džiaugėsi, kad viešojo sektoriaus vaidmuo vis labiau akcentuojamas, tačiau įžvelgė ir ne vieną probleminį aspektą.
„Gerai, kad ministerija pasisakė, jog viešas sektorius yra svarbus – ar tai būtų infrastruktūros užtikrinimas ekstremalios situacijos, infekcijos protrūkio atveju, visą šią naštą neša viešasis sektorius. Bet išlieka probleminių vietų.
Sakyčiau, ruošiamus pakeitimus galima pavadinti gana drastiškais, nes kiek pasikeičia prioritetų grupės. Kaip prioritetas dingsta dienos chirurgija, dienos stacionaras, kas daug metų buvo įvardinta kaip viena iš vystymosi krypčių.
Pavyzdžiui, pirmoje vietoje tarp prioritetų yra hemodializė. Tai yra privati paslauga, kaip ir dauguma dermatologijos konsultacijų ir kt. Jei sakome, kad šias paslaugas apmokės 100 proc., kodėl, pavyzdžiui, operuotas chirurginis ligonis yra mažiau svarbus?
Tad tuos prioritetus kažkaip sudėliojame, mano nuomone, ne visiškai nuosekliai ir galbūt ne visiškai skaidriai, o viešosios įstaigos vėl atsiranda kiek podukros vietoje“, – komentavo jis.
Pašnekovas sutiko, kad sprendimų, kaip ligoninėms išbristi iš nuostolingos veiklos, reikia ieškoti, tačiau jį labiausiai gąsdino matoma aktyvi privačių įstaigų plėtra.
„Reikia labai kalbėti, kuria kryptimi einame – jei einame į privačią mediciną, tai aš dar kartą klausiu, ar mes visi turėsime finansinių galimybių mokėti privačiai? Paprasti rajono žmonės neturi tokių galimybių. Turi būti aiškus balansas ir numatyta, kas gali būti teikiama privačiai, o kas – viešai“, – sakė G. Ramanauskas.
Eilės didelės, bet atlieka per daug procedūrų?
Šiuo metu situacija paradoksali: viena vertus, gydytojai ir dabar galėtų suteikti daugiau valstybės finansuojamų paslaugų, tačiau yra ribojami kvotų. Kita vertus, ligonių kasos teigia, kad kai kurių operacijų gydytojai kaip tik atlieka per daug.
„Vienaip ar kitaip yra nustatytos kvotos, ir jeigu tų virškvotinių paslaugų neapmokės, atsiras problemos ir visi apie tai kalba, kad kažką reikės tada kažką stabdyti, žmonės negaus paslaugos“, – sakė Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas.
Paklaustas, kaip vertina VLK pastabas, esą kai kur yra atliekama daugiau operacijų, nei galbūt reikėtų pagal klinikines indikacijas, pašnekovas stebėjosi – negi pacientai su dideliu entuziazmu patys skuba atsigulti ant operacinio stalo.
„Be jokios abejonės, visuomenė sensta, ji nori būti sveika, tad paslaugų poreikis auga. Kai kalbame apie venų operacijas, sakome, kad 1–2 stadijos atveju tai yra estetinė problema, o jau vėliau – chirurginės intervencijos reikalaujanti liga. Bet taip ir kalbėkime, kad tai yra ligos stadijos – negydant žemesnių stadijų prieisime prie vėlesnių. Tai jei neturi pinigėlių, tau ši procedūra jau neprieinama?
Sako, kad per daug darome tulžies šalinimo operacijų, artroskopijų, bet apie ką jūs šnekate? Tai negi tokių operacijų žmogus savo noru prašys, gulsis ant operacinio stalo? Tai skaitmeninis mąstymas yra viena, finansinis mąstymas kita, o reali praktika dar trečias dalykas.
Pritartume VLK pozicijai, kad kai kur galėtų būti aiškesnės indikacijos, aiškesni dalykai, bet taupyti pacientų sąskaita neišeina. Kiekvienas sergantis pacientas atneša nuostolių ir „Sodros“, ir medicinos biudžeto atžvilgiu, netenka darbingumo, o laiku išgydyta liga teikia tik naudas“, – kalbėjo G. Ramanauskas.
Pasigenda susitarimo su privačiomis įstaigomis vykdymo
Vertindami planuojamus pokyčius Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė visų pirma priminė, nuo ko visa ši reforma prasidėjo.
„2025 m. lapkričio 19 d. Lietuvos verslo konfederacija ir Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė susitarimą dėl sveikatos sistemos stiprinimo. Susitarime privatus sektorius sutiko su viešojo sektoriaus prioritetizavimu, tačiau kartu buvo aiškiai sutarta, kad privačios gydymo įstaigos lieka nacionalinės sveikatos sistemos dalimi ir turi galėti prisidėti prie eilių mažinimo, ypač ten, kur viešasis sektorius nepajėgia patenkinti pacientų poreikio.
Kartu susitarime buvo sutarta ir dėl kitų priemonių, pavyzdžiu, plėtoti papildomą savanorišką sveikatos draudimą, numatant iki vienos MMA dydžio neapmokestinimą GPM. Ši dalis buvo labai svarbi viso kompromiso, su kuriuos sutiko privačios įstaigos, sąlyga“, – komentavo ji.
Pasak LVK vadovės, šiandien tenka kontstatuoti, jog yra įgyvendinti tik viešajam sektoriui palankūs susitarimo aspektai, pavyzdžiui, privataus sektoriaus finansavimo ribojimai. „Tačiau gerokai lėčiau juda tie sprendimai, kurie turėjo kompensuoti šiuos ribojimus ir išsaugoti pacientų galimybes rinktis“, – sakė I. Rizgelė.
Jos vertinimu, pagrindinė pokyčių rizika čia tenka ne privačioms klinikoms, o pacientui. „VLK teisingai pažymi, kad sutartyje numatytos paslaugos ir toliau bus apmokamos 100 procentų. Tačiau tai neatsako į esminį klausimą – kas atsitiks, kai sutartinė apimtis bus išnaudota, nors pacientų poreikis niekur nedings? Šiuo metu siūlomame projekte prioritetinių viršsutartinių paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos privačioms įstaigoms, sąrašas yra absurdiškai mažas.
Todėl teiginys, kad pacientams niekas iš esmės nesikeis, mūsų vertinimu, yra pernelyg optimistinis, nes privačiam sektoriui teikiant mažiau paslaugų ten, kur jų labiausiai reikia, eilės paacientams vienareikšmiškai ilgės.
Kai kurių paslaugų poreikis, pavyzdžiui, dienos chirurgijos, yra stipriai augantis, todėl yra nelogiška bandyti augantį pacientų poreikį aptarnauti mažinant vienos sistemos dalies, šiuo atveju privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, galimybes teikti paslaugas“, – komentavo I. Rizgelė.
Vis dėl to ji pridūrė, kad dėl priemokų panaikinimo kol kas turima per mažai agreguotų duomenų, kad būtų galima daryti esmines įžvalgas: „Reguliavimas įsigaliojo ne taip seniai ir mūsų vienijamos įstaigos kol kas nepastebi itin reikšmingų pasikeitimų paslaugų kiekiuose.“
Kaip nuo 2027 m. keisis apmokėjimo tvarka?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) jau raminusi, kad nuo 2027 m. planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai nepanaikins pacientų galimybės gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose.
Nurodoma, kad kaip ir iki šiol, visos sutartyse su ligonių kasa numatytos paslaugos bus apmokamos 100 proc. Pokyčiai susiję tik su viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka, kurios projektas šiuo metu yra pateiktas derinti visuomenei.
Privačios gydymo įstaigos, kurios turi galiojančias sutartis su ligonių kasa, ir toliau galės teikti sutartyse numatytas paslaugas fondo lėšomis apdraustiems pacientams, o sutarčių apimtys sudarys 94 proc. nuo praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.
Privačioms įstaigoms viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkoje pagal naująjį modelį vietoje dabar taikomų penkių paslaugų grupių būtų nustatytos trys. Į svarbiausių paslaugų grupę įtraukiamos oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, tam tikros stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas ir hemodializė.
Svarbiausios viršsutartinės paslaugos ir toliau galėtų būti apmokamos iki 100 proc., o dienos stacionaro paslaugų, suteiktų virš sutarties, būtų apmokama iki 70 proc. paslaugos kainos. Šių papildomai apmokamų paslaugų apimtis būtų skaičiuojama nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos.
Viešosioms įstaigoms viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkoje numatyta apmokėti didesnį skaičių paslaugų, dalį jų taip pat ribojant 70 proc. kainos ir 10 proc. sutarčių apimčių viršijimu.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
