Tuo metu 23,8 mln. eurų vertės sutartinių paslaugų nesuteikė.
„Įvairios įstaigos dažniausiai labai nedideliais skaičiais vienas paslaugas šiek tiek viršijo, kitų nevykdė – tai gali būti patalpų remontas, gydytojų trūkumas ar planavimo netikslumai, sudarant sutartis. Bet bendrąja prasme 95 proc. sutarčių yra vykdomos taip, kaip pasirašyta, ir nukrypimas nėra labai didelis“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėjo VLK direktorius Gytis Bendorius.
Didžiausią viršijimo dalį sudaro gydytojų specialistų konsultacijos, dienos chirurgija ir dienos stacionaras.
VLK Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės teigimu, šių metų pirmąjį pusmetį su teigiamu finansiniu rezultatu baigė 48 proc., arba 77 šalies gydymo įstaigos.
Pasak jos, jei būtų skirtos papildomos lėšos atsiskaityti už antrąjį ketvirtį suteiktas viršsutartines paslaugas, teigiamą rezultatą pasiektų dar 17 įstaigų.
Posėdyje dalyvavusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja sveikatos klausimais Sonata Jarmalaitė sakė, kad situacija, kai pusė gydymo įstaigų dirba nuostolingai, atskleidžia įkainių bei lėšų ir paslaugų pasiskirstymo netolygumus.
VLK vadovo teigimu, šiuo metu derinami antrojo ketvirčio 44,4 mln. eurų vertės viršsutartinių paslaugų apmokėjimo dokumentai. Trečiojo ketvirčio viršsutartinių paslaugų vertė prognozuojama apie 40 mln. eurų, ketvirtojo ketvirčio – apie 45 mln. eurų.
Tobulinama sutarčių sudarymo tvarka
G. Bendorius taip pat pažymėjo, kad tobulinama sutarčių sudarymo tvarka.
„Reikėtų judėti link daug realesnių, labiau adekvačių sutarčių sudarymo, kad tai būtų arčiau fakto, arčiau realaus poreikio, o po to griežčiau užtikrinti, kad tų sutarčių būtų laikomasi ir jos nei viršijamos, nei nevykdomos“, – sakė jis.
Pasak G. Bendoriaus, kol kas nėra aiškaus mechanizmo, kaip iš sutarčių nevykdančių įstaigų atimti nepanaudotas, bet iš anksto rezervuotas lėšas ir perskirstyti jas toms, kurios realiai teikia paslaugas.
„Sutartys su privačiomis gydymo įstaigomis sudarys 94 proc. suteiktų ir apmokėtų 2025 m. paslaugų vertės, indeksavus 2027 metų kainomis. Viršsutartinės paslaugos nebus apmokamos, išskyrus ribotą sąrašą“, – sakė jis.
Tuo metu sutartyse su viešosiomis įstaigomis ketinama labiau atsižvelgti į regioninį principą, taip pat į Sveikatos apsaugos ministerijos poreikių komiteto nustatytas kryptis.
Už pasiektus rodiklius – priemokos įstaigų vadovams
Sveikatos apsaugos viceministrė Edita Gudišauskienė sakė, kad šiuo metu vykdoma teisės aktų peržiūra, kuria norima susieti įstaigų vadovų vertinimą su jų darbo užmokesčio dydžiu už efektyviai pasiektus rodiklius numatant priemoką.
„Kitas dalykas, kad sudaromos sutartys būtų planuojamos lapkričio mėnesį, kad mes gruodžio mėnesį tas sutartis galėtume tvirtinti kitiems metams, bet ir vadovams kokybinius rodiklius nustatinėti metų pabaigoje, kad būtų susietas visas planavimas ir kad įstaigos galėtų susiplanuoti savo veiklą metų pabaigoje“, – kalbėjo viceministrė.
S. Adamkevičiūtė taip pat pristatė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo rezultatus – iki šiol gauta 2,5 mlrd. eurų, per kiek daugiau nei pusmetį planas įvykdytas 100,7 procento.
Pasak jos, prognozuojama, kad šiais metais gaunamos pajamos bus artimos patvirtintam planui, o viršplaninių pajamų gavimo tendencijos neišliks.
S. Adamkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad PSDF biudžetui trūksta valstybės biudžeto asignavimų valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti – prognozuojamas šių metų lėšų trūkumas siekia iki 10 mln. eurų.
Iš šios sumos 9 mln. eurų trūkumas yra per dvejus metus susikaupusioms gyventojų priemokoms už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemonėms padengti.
„Jeigu mes neskirtume šiemet papildomų lėšų, tai vėluotume atsiskaityti su vaistinėmis ir kiltų delspinigių skaičiavimo klausimas, todėl ketiname skolintis iš rezervo“, – sakė S. Adamkevičiūtė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
