Paulius Perminas

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, jog Lietuva turi pagrįstų duomenų, kad sekmadienį šalies teritorijoje nukritęs dronas kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną. „Labai vienareikšmiškai galiu pasakyti, mes turime pagrįstų duomenų, kad dronas kirto Lenkijos sieną“, – BNS pirmadienį sakė D. Matulionis.

Eižėjant Vašingtono ir Kyjivo santykiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europą ragina koncentruotis į tai, ką pačios žemyno valstybės gali padaryti, kad Ukraina atlaikytų tolesnius karo veiksmus. „Nesižvalgykime dabar, kiek kiti padarys – tiek padarys, bet padarykime pirmiausia kaip Europa daugiau, kad Ukraina ne tik šią žiemą atlaikytų, bet atlaikytų ir tolesnius karo veiksmus“, – Briuselyje penktadienį vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime žurnalistams sakė prezidentas.

Seimas ketvirtadienį nutarė imtis svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti, kad transliuotojo programos su lietuviškais subtitrais per mėnesį sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. viso mėnesio transliavimo laiko. Taip pat siekiama, jog regos negalią turintiems asmenims pritaikytos programos sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. viso mėnesio transliavimo laiko. Šiuo metu įstatyme numatyti minėti skaičiai atitinkamai siekia 50 ir 10 procentų.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad 2027 metų valstybės biudžeto projektas bus įregistruotas ketvirtadienį. „Jau šiandien bus patalpinta duomenų sistemoj – visas biudžetas bus atviras visai visuomenei. Pristatymas žiniasklaidai bus numatytas, pamatysit detaliai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė T. Valys. „Pagrindinė žinia – kad mes investuojam į saugumą: tiek į fizinį saugumą, tiek į socialinį saugumą. O visa kita detaliai mes pristatysim“, – pridūrė ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako esantis įsitikinęs, jog nesutarimai tarp sąjungininkų – Vašingtono ir Kyjivo – bus išspręsti. „Įvairūs klausimų sprendimai, išsiskiriančios nuomonės, nesutarimai, mes matėm praeityje, kaip yra sprendžiami. Dėl to aš neturiu pagrindo manyti, kad šįsyk bus kažkaip tai kitaip. Tai yra, kad nepavyks išspręsti. Pavyks išspręsti. Ukrainiečiai žino, ką daryti.

Siekdami apsaugoti žmogaus balsą nuo neteisėto klonavimo ir panaudojimo, grupė parlamentarų registravo Civilinio kodekso pataisas, numatančias teisę į balsą. Siūlomi pakeitimai numato, kad balsą atkurti, viešai skelbti ar kitaip naudoti būtų galima tik gavus savininko sutikimą. Apsauga apimtų ne tik tikro balso įrašus, bet ir jo imitacijas bei dirbtinai sukurtą balsą, pagal kurį galima atpažinti konkretų žmogų.

Kultūros ministerija Klaipėdos centrinio pašto kompleksui tvarkyti papildomai prašo 7,3 mln. eurų. „Finansų ministerijai yra pateiktas 7,3 mln. eurų papildomas 2027–2029 metų valstybės biudžeto lėšų poreikis šiam projektui įgyvendinti, šiuo metu vyksta derybos dėl biudžeto“, – teigiama Kultūros ministerijos atsakyme BNS. Pastatą jau kurį laiką iš Kultūros ministerijos siekia perimti jį sutvarkyti norinti Klaipėdos savivaldybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nesibaiminantis kitąmet galimai apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiančio valdžios sektoriaus deficito, jį sieja su gynybos poreikiais bei džiaugiasi pensijų augimu. „Kol kas – ne“, – penktadienį publikuotame interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar nemato grėsmės, jog valstybė ima pernelyg išlaidauti. „Jis (valdžios sektoriaus deficitas – BNS) tikrai yra absoliučiai 100 proc.

Seimo valdyba trečiadienį sudarė darbo grupę, kuri apžvelgs elgesio parlamento posėdžių salėje ir lankytojų balkone tvarką. Jai vadovaus Seimo pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė Jūratė Zailskienė. Anot parlamento vadovo Juozo Oleko, kolegos apžvelgti galiojančias tvarkas turės maždaug dvi savaites.

Seimas antradienį pirmuoju priėmimu palaikė Konstitucijos pataisą, numatančią, jog pagrindiniame šalies įstatyme nebeliktų draudimo šalies teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams. Už iniciatyvą pasisakė 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė.

Graikijos sostinėje Atėnuose pirmadienį besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda sako nematantis prieštaravimo tarp ES rytinių ir pietinių sienų apsaugos. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad tarp tikslo apsaugoti rytų ir pietų ES sieną nėra jokio prieštaravimo, nes kalbame apie tą patį – apie skirtingų rūšių grėsmes, su kuriomis susiduriame pastaraisiais metais“, – po susitikimo su Graikijos premjeru surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Policijai pakartotinai nusprendus nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimai į trečiųjų šalių platformas patekusių šauktinių asmens duomenų, atsisakymo pagrįstumą vertina prokuroras. Tai BNS šią savaitę nurodė Generalinė prokuratūra. „Rugsėjo 24 d. policija priėmė pakartotinį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį dėl galimai į trečiųjų šalių platformas patekusių šauktinių asmens duomenų.

Lietuvai siekiant gauti pagrindinės NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso šalies statusą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo ratifikuoti tai numatančią konvenciją. „Pagrindinės korpuso šalies statuso Lietuva kryptingai siekė nuo 2024 metų. Lietuvai tapus ketvirtąja pagrindine korpuso šalimi, ji įgytų didesnį vaidmenį korpuso sprendimų priėmimo ir veiklos organizavimo procese“, – šią savaitę BNS nurodė ministerija.

 Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis sako, kad siekiant tikslų dažnai klimpstama biurokratijoje, o tai trukdo savivaldybėms veikti greitai ir efektyviai. „Labai gaila, kad, norėdami pasiekti vieną arba kitą tikslą, mes labai dažnai klimpstame procedūrose, popieriuose“, – Prezidentūroje penktadienį vykstančiame Regionų forume kalbėjo A. Klišonis.

Valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvienos savivaldybės ir bendruomenės gebėjimo veikti kritinėmis aplinkybėmis, sako penktadienį Prezidentūroje vykstantį aštuntąjį Regionų forumą atidaręs šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, susiduriant su saugumo, ekonominiais, demografiniais iššūkiais svarbu didinti valstybės bei visuomenės atsparumą.

Naujausią Rusijos grasinimą NATO šalims dėl Kaliningrado srities Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vadina desperatišku pareiškimu. „Žinote, šiuo aspektu Rusija mažai kuo mus stebina. Atrodo, kad ji tikrai jaučiasi įsprausta į kampą, ir šitoje vietoje tikrai desperatiškų pareiškimų gausa pastaruoju metu akivaizdžiai matoma. Šis buvo vienas iš tokių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Viešųjų pirkimų sistemoje trumpam buvo paviešinti dalies 2026 metais šaukiamų karo prievolininkų asmens duomenys, BNS trečiadienį patvirtino kariuomenė. Anot jos, tą lėmė žmogiška klaida. „Iš karto imtasi būtinų priemonių situacijai suvaldyti ir užkirsti kelią jos pasikartojimui“, – teigė kariuomenė. Ji akcentuoja, jog įsilaužimo į informacines sistemas nebuvo.

Apsispręsti, ar pradėti tyrimą dėl paviešintos informacijos apie socialdemokratų įdarbinimą Kauno rajone esančiame Raudondvario dvare trečiadienį susirinkusi Seimo Antikorupcijos komisija nutarė vertinti galimą sisteminį nepotizmą viešajame sektoriuje.

Kasdien tarp Lietuvos ir Baltarusijos autobusais keliauja apie 3 tūkst. keleivių, tačiau reisų sustabdymo padariniai vežėjams nebūtų dideli, sako Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis. „Dabar visi autobusai yra pilni. Maždaug 30 reisų per dieną, apie 1,4 tūkst. keleivių per dieną iš mūsų pusės, ir tiek pat iš Baltarusijos pusės perveža. Tai apie 3 tūkst.

Rusija savo veiksmais situaciją eskaluoja dėl veiksmingo Vakarų spaudimo, sako Vilniuje viešintis Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tomas Berendsenas. Taip jis kalbėjo Europos šalių žvalgyboms baiminantis, kad Kremliaus karas vis labiau persikelia į žemyno teritoriją bei vasarą Rusijai suintensyvinus raketų ir dronų smūgius Ukrainoje. „Europa suteikia didesnę paramą Ukrainai ir darome didesnį spaudimą Rusijai. Matėme daugybę hibridinių veiksmų, tarp jų ir vieną Vokietijoje.

ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas tikisi, jog Kyjive savaitgalį viešėję JAV derybininkai pamatė, jog Rusija nėra suinteresuota taika. „Džiaugiuosi, kad specialieji pasiuntiniai pirmą kartą apsilankė ir Kyjive. Ukrainiečiams tai reiškė tris dienas be civilių bombardavimo. Manau, tai yra teigiamas šio vizito aspektas“, – kalbėjo Vilniuje pirmadienį viešinti Bendrijos užsienio ir saugumo politikos vadovė.

Lietuva lieka nematoma europinėse diskusijose dėl būsimos žemyno kolektyvinės gynybos sistemos, nors šis klausimas šaliai yra gyvybiškai svarbus, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. „Aš vis klausiu savęs, kodėl Lietuva yra tokia nematoma tuose europiniuose debatuose, kurie liečia mūsų gyvybinius interesus“, – šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime kalbėjo jis.

Konservatizmas yra pirmiausia atsakomybė – už tai, ką paveldėjome ir ką perduosime ateities kartoms, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime sako partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas. „Konservatizmą suprantu pirmiausia kaip atsakomybę. Atsakomybę už tai, ką paveldėjome ir ką perduosime ateities kartoms: valstybę, jos saugumą, kalbą, kultūrą, istorinę atmintį ir demokratines institucijas“, – kalbėjo politikas.

Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo vidinį tyrimą dėl dviejų darbuotojų veiksmų, susijusių su LRT Tyrimų skyriaus paviešinta informacija apie premjero žmonos ir socialdemokratų aplinkos įdarbinimą. „Direktoriaus įsakymas yra parengtas dėl komisijos sudarymo gavus informaciją tiek žodžiu, tiek raštu, ir komisija šiuo metu dirba“, – ketvirtadienį vykusiame Kauno rajono Antikorupcijos komisijos posėdyje teigė savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris.

Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime trečiadienį dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina Bendriją grįžti prie diskusijų apie įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos poreikiams. „Turėjome laikiną sprendimą finansuoti (Ukrainos – BNS) karinius poreikius, tačiau, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, matome, kad reikia daugiau finansų ir ilgalaikės vizijos – ne tik kariniams, bet ir civiliniams poreikiams.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai ir daliai vartotojų vis dar neturint elektros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia tikslinti žalos kompensacijų tvarką, o už netinkamą ESO komunikaciją atsakingi asmenys turi prisiimti atsakomybę.

Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas sako, kad prieš šiuos mokslo metus mokyklose sumažėjo švietimo pagalbos specialistų ir pedagogų trūkumas, o situacija – stabilizavosi. „Mums mokyklos šiemet indikuoja prieš rugsėjo 1 dieną, kad švietimo pagalbos specialistų trūkumas yra sumažėjęs. 2023–2024 metai buvo įtraukiojo ugdymo reformos metai, tada matėme labai didelį poreikį švietimo pagalbos specialistams.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Rusijai nepasiekiant planuotų rezultatų kare Ukrainoje, didėja hibridinių atakų NATO rytiniame flange grėsmė. „Rusijai nesiseka Ukrainoje taip, kaip Rusija planavo. Natūralu, kad Rusijos visuomenei pradeda kilti klausimų, tai kas gi visgi vyksta? Kodėl ukrainietiški dronai ir ukrainietiškos raketos šiandien geba skraidyti Rusijoje ir daryti žalą?“ – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitą į Maskvą vadina naudingu Lietuvai, akcentuoja, jog pavojus šaliai nėra išaugęs. „Manau, kad Lietuvai šis vizitas yra, nepaslėpsiu to žodžio, naudingas tam tikra prasme. Nes pastaruoju metu girdime apie tai, kad gali būti pasikėsinta į svarbius infrastruktūros objektus, ir ta reali grėsmė yra“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Šių metų pirmąjį pusmetį šalies gydymo įstaigos suteikė 85,1 mln. eurų viršsutartinių paslaugų, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. Tuo metu 23,8 mln. eurų vertės sutartinių paslaugų nesuteikė. „Įvairios įstaigos dažniausiai labai nedideliais skaičiais vienas paslaugas šiek tiek viršijo, kitų nevykdė – tai gali būti patalpų remontas, gydytojų trūkumas ar planavimo netikslumai, sudarant sutartis. Bet bendrąja prasme 95 proc.

Teismą pasiekus civiliniam ieškiniui dėl parlamentarės Birutės Vėsaitės nepagrįsto praturtėjimo, politikė sako kuro išlaidas kompensavusi, nes į Lazdijų rajono tarybos bei komitetų posėdžius važinėdavo iš Kauno, kuriame slaugė anytą. „Aš slaugiau savo anytą ir važinėdavau iš Kauno į tarybos posėdžius ir į visus komitetų posėdžius, nes buvau būtent Biudžeto komiteto pirmininkė tada, o tas komitetas dirbo be sustojimo“, – BNS antradienį sakė Seimo narė.

Seime svarstomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui išvadas pateikusių ekspertų nuomonės dėl procedūros taikymo vienišoms moterims išsiskyrė. „Vieningos nuomonės kaip ir nėra. Vieni palaiko, kiti nepalaiko, tai norintys pagrįsti savo nuomonę galės vadovautis vieno iš universitetų raštu, o kas norės prieštarauti, galės vadovautis kitu universitetu“, – BNS šią savaitę sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila.

Valstybės kontrolei skelbiant, kad ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių, prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo greičiau spręsti trūkumus. „Deja, turiu pripažinti, kad Valstybės kontrolė išryškino tam tikrus sisteminius dalykus, kuriuos privalome taisyti.

Beveik 30 parlamentarų penktadienį registravo pataisas, numatančias viešo seksualinių nusikaltėlių registro sukūrimą. Pakeitimus teikia Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir kelios dešimtys parlamentarų, daugiausia iš valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas tikina kalbėjęs su vienu iš 11 nukentėjusiųjų seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus byloje. „Aš esu kalbėjęs su viena (auka – BNS), pats susisiekė“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Grušas. Anot arkivyskupo, nukentėjęs į jį kreipėsi po teisėsaugos paskelbtos informacijos apie kaltinimus T. Švedavičiui.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, jog siekiama išsaugoti dėl finansinių nuostolių ir mažėjančio gimstamumo planuojamus uždaryti Krikščioniškuosius gimdymo namus. „Ieškomas sprendimas, kaip vis dėlto išsaugoti Krikščioniškųjų gimdymo namų ateitį, kad ta paslauga, kuri nemažai šeimų buvo svarbi, ir šeimos tą išreiškia susitikime, būtų išlaikoma ir tęsiama“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė politikas.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigia, kad seksualiniais nusikaltimais kaltinamas Tadas Švedavičius yra pažadėjęs nukentėjusiems atlyginti žalą. „Pats kunigas yra pasiryžęs žalos atlyginimui, jis yra pažadėjęs skirti pinigus (...). Dabar laukiame tų konkrečių žingsnių, bet jis yra pats pažadėjęs skirti pinigų žalos atlyginimui“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė G. Grušas. Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad T. Švedavičius prašosi būti atleistas iš kunigystės.

Socialinio tinklo „Facebook“ įraše su kraštutine dešine siejamą frazę „Good night left side“ (liet. „Labanakt, kairioji puse“) panaudojęs konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas politikų elgesio kodekso nepažeidė. Už tokį sprendimą trečiadienį balsavo penki Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai, prieš buvo du, susilaikė trys.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, jog teisėsauga seksualine prievarta ir vaikų pornografijos laikymu kaltinamų kunigų vardų ir pavardžių viešai neskelbė, siekdama apsaugoti nukentėjusiuosius. „Tikslas yra ne slėpti kunigų padarytas nusikalstamas veikas, nes kitu atveju nebūtume informavę apie baigtą ikiteisminį tyrimą (...). Prokuratūra neslepia kunigų asmenybių, mūsų tikslas yra išsaugoti nukentėjusių asmenų asmenybes“, – žurnalistams trečiadienį sakė N. Grunskienė.

Opoziciniai konservatoriai siūlo kurti dienos slaugos stacionarus, panaikinti šiuo metu priežiūrai galiojantį 120 dienų limitą. Šie ir kiti slaugos bei ilgalaikės priežiūros pokyčiai pateikiami trečiadienį partijos pristatytame politiniame dokumente. „Mūsų siūlymas slaugos ir ilgalaikės priežiūros sistemą permąstyti taip, kad kuo daugiau tų paslaugų būtų teikiama namuose“, – žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Sprendimas, ar savivaldybė aptarnaus žmogų užsienio kalba, turėtų būti priimamas kiekvienu atveju individualiai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. „Bet koks sprendimas, bet koks darbo organizavimas, aš kaip pilietė, aš kaip Vilniaus miesto gyventoja, norėčiau, kad jis būtų individualaus požiūrio ir prieinamumo, kad nebūtų taip, kad mes tiesiog nukerpame pagal vieną trafaretą ir tuo užbaigiame“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė.

Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai sulaukė detalesnės informacijos apie drono incidento Leipcigo oro uoste ryšį su Lietuvoje nagrinėjama į užsienį išsiųstų padegamųjų siuntų byla, tačiau jos viešai neatskleidžia.

Praėjus mėnesiui po socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės priesaikos, opozicinės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad ministras pirmininkas kol kas „daug kur visiškai nesusigaudo“. „Man sunku komentuoti, nes buvome kolegos, dirbome toje pačioje daugumoje (...). Sunku žmogui (...), matyti daug kur visiškai nesusigaudo, tokia smalsi pelytė, kuri nori žinoti, bet nežino, ką nori žinoti“, – Žinių radijui penktadienį teigė parlamentaras.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) iš bendrovės „Energesman“ perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę bei sutarus su kitomis įmonėmis dėl šiukšlių rūšiavimo, Vilniaus meras sako, kad nėra alternatyvos atliekas tvarkyti pigiau. „Dabar atliekų tvarkymas kainuoja brangiau ir reikia suprasti, kad nėra pigesnės alternatyvos.

Nesibaigiant šiukšlių krizei Vilniaus regione sostinės meras sako, kad visi šalies atliekų deginimo pajėgumai yra „butelio kakliukas“ jų tvarkymo grandinėje. „Šiandien tas butelio kakliukas yra atliekų sudeginimo infrastruktūra, kuri yra fiksuota mūsų nacionalinės teisės aktuose. Yra trys jėgainės, kurios degina atliekas, ir kai atsitinka gaisrai, kažkokie remontai, tada tas probleminis klausimas iškyla.

Tarnybinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovybės patikrinimą dėl netinkamo informavimo apie incidentą pasienyje inicijavęs vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas tikina, jog panašūs atvejai skatina nepasitikėjimą institucijomis. „Visuomenei labai sudėtinga susidaryti bendrą vaizdą (...) matant, kad kiekviename portale yra vis skirtingos interpretacijos, skirtingi faktai.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako pasitikintis teisėsaugos sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje balandį rasto įrašančio tušinuko, tačiau mato neatsakytų klausimų. „Pasitikiu teisėsaugos darbu ir priimtu sprendimu. Tačiau man asmeniškai išlieka neatsakytų klausimų“, – rašoma Seimo vadovo komentare, kurį BNS antradienį perdavė jo patarėja Gitana Letukienė.

Medininkų žudynių aukas pagerbę šalies vadovai savo kalbose kvietė nepamiršti laisvės kainos, pabrėždami, jog 1991-ųjų liepos 31-osios įvykiai kiekvieną kartą įpareigoja saugoti valstybę. „Besąlygiškas apsisprendimas būti laisviems čia, didvyrystės vietoje, skamba kaip pažadas ir priminimas tęsti valstybės gynėjų pradėtą darbą“, – prie septynių muitinės, policijos ir pasienio pareigūnų nužudymo vietos penktadienį teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui šią savaitę pranešus, kad per pirmąjį pusmetį Lietuva išnaudojo 30 proc. gynybai skirtų lėšų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad tai normalu, o likusios lėšos dažniausiai panaudojamos metams einant į pabaigą. „2024 ir 2025 metais tokiu pačiu metu buvo panaudota mažiau netgi nei 30 proc.