Siūlomi pakeitimai numato, kad balsą atkurti, viešai skelbti ar kitaip naudoti būtų galima tik gavus savininko sutikimą. Apsauga apimtų ne tik tikro balso įrašus, bet ir jo imitacijas bei dirbtinai sukurtą balsą, pagal kurį galima atpažinti konkretų žmogų.
Projekte pabrėžiama, jog išimtys būtų suteiktos parodijai ir satyrai, tačiau tokiu būdu nebūtų galima klaidinti žmonių dėl įrašo tikrumo ar pažeisti asmens garbės, orumo, dalykinės reputacijos ir privataus gyvenimo.
Pataisų iniciatorių teigimu, sparčiai tobulėjant dirbtinėms technologijoms, balsas gali būti naudojamas dezinformacijai, sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, todėl tam reikia užkirsti kelią.
„Dirbtinis intelektas atveria daug galimybių, tačiau kartu sukuria ir naujų rizikų. Šiandien technologijos leidžia sukurti tokį balsą, kad klausytojui sunku atskirti, ar jis tikras. Todėl valstybė turi užtikrinti, kad kiekvienas žmogus išlaikytų kontrolę savo tapatybės atžvilgiu, o jo balsas nebūtų naudojamas be žinios ir sutikimo“, – sako vienas iš projekto autorių, konservatorius Vytautas Kernagis.
Lietuvos politikai balsų registruoti neplanuoja
Balso apsaugos dėl dirbtinio intelekto kuriamų klastočių klausimas keliamas ir kitose šalyse. Italijos premjerė Giorgia Meloni šią savaitę ėmėsi registruoti savo balsą kaip Europos Sąjungos prekės ženklą, siekdama apsisaugoti nuo dirbtinio intelekto kuriamų balso klastočių.
Pranešama, kad G. Meloni kaip žodinį prekių ženklą užregistravo frazę „Io sono Giorgia Meloni“ („Aš esu Džordža Meloni“).
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius nesvarsto sekti Italijos premjerės pavyzdžiu.
Kaip teigiama Vyriausybės perduotame BNS komentare, prekės ženklas saugo nuo neteisėto naudojimo komercinėje veikloje, o politinės klastotės kuriamos ne prekybai, todėl toks ženklas žmonių nesustabdytų.
„Apsauga, kuri būtų prieinama tik premjerui, problemos neišspręstų. Giliųjų klastočių aukomis šiandien tampa ir pensininkai, verslininkai, mokytojai – jie nusipelno ne mažesnės apsaugos“, – teigiama perduotame atsakyme.
Vyriausybė pabrėžė ketinanti įvertinti, ar Lietuvos įstatymai pakankamai saugo žmonių balsus ir skaitmeninius atvaizdus. Premjero patarėjas dirbtinio intelekto klausimais Linas Eriksonas pabrėžė, kad Lietuvai taip pat verta aptarti Danijos patirtį, kuri siūlo be žmogaus sutikimo uždrausti viešai skelbti realistiškas skaitmenines jo išvaizdos ir balso imitacijas.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat neketina imtis specialių teisinių priemonių savo balsui apsaugoti.
„Ne, šioje srityje jokių „mechanizmų“ ar „specifinių teisinių priemonių“ prezidentas neplanuoja“, – BNS nurodė Prezidentūra.
Laisvė kūrybai turi išlikti
Parlamentarė demokratė Agnė Širinskienė BNS sakė palaikanti Seimo kolegų iniciatyvą apsaugoti žmogaus balsą, nes technologijos jau leidžia gana tikroviškai atkurti balsą, todėl jis gali būti panaudotas dezinformacijai ar nusikalstamoms veikoms.
„Teisė į atvaizdą, mes tą ribą kaip visuomenė puikiai kol kas randame, ir tikrai, palyginti mažai, yra ginčų dėl to, kad kažkas neteisėtu būdu pasikėsina į žmogaus atvaizdą, bet dėl teisės žmogaus į balsą anksčiau to poreikio tikrai nebuvo, kol nebuvo technologijų, gebančių jį dirbtiniu būdu atkurti, dabar tos technologijos atsiranda ir akivaizdu, kad tas poreikis ateityje didės“, – kalbėjo politikė.
Vis dėlto, jos nuomone, G. Meloni pasirinkimas parodo, kad reikalinga atskira teisinė priemonė žmogaus balsui apsaugoti, o ne prekės ženklų apsaugos pritaikymas šiam tikslui.
„Šiuo atveju, matyt, pasinaudota tais išimtiniais instrumentais, pabandant išspręsti problemą, kai teisė nesiūlo kitų galimybių. Dėl to, manyčiau, tas tik patvirtina, kad reikia ieškoti būdų, kurie būtų ne kažkokie pritempti, bet orientuoti specialiai balsą apsaugoti“, – teigė A. Širinskienė.
Seimo narys, operos solistas Vytautas Juozapaitis sakė taip pat palaikantis siūlymą diskutuoti dėl teisės į balsą, tačiau akcentuoja, kad būtina atskirti piktavališką klastojimą nuo parodijos ir kūrybos, kai imitacija aiškiai atpažįstama.
„Labai gerai, kad apie tai pradedame kalbėti, nes iš tikrųjų šito dirbtinio intelekto eroje dabar daug tokių pavojų iškyla, apie kuriuos mes net nesusimąstome. Ir tikrai žmogus gali patekti į kokią nors situaciją, kurios pats net neįsivaizduoja ten galįs būti, čia jau ir apie muzikos sferą galima kalbėti“, – kalbėjo konservatorius.
„Bet parodija ir visi tie kūrybiniai dalykai, čia tikrai neįeina. Mes kalbame apie piktybinę klastotę. O tai, kas yra viešai prieinama, tai, be jokios abejonės, kad šito negalima kvestionuoti ir tai lieka laisva“, – pridūrė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
