„Kol kas – ne“, – penktadienį publikuotame interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar nemato grėsmės, jog valstybė ima pernelyg išlaidauti.
„Jis (valdžios sektoriaus deficitas – BNS) tikrai yra absoliučiai 100 proc. susijęs su mūsų krašto apsaugos prioritetu, bet man labai svarbu taip pat žinoti, kad mes neaukojame visų kitų tikslų, tarp jų ir pensijų kėlimo, visko nesudeginame ant krašto apsaugos altoriaus“, – kalbėjo jis.
Nepaisant to, jog Mastrichto kriterijus leidžia 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribą, G. Nausėda sakė esantis tikras, kad Lietuva turėtų pakankamai argumentų Europos Komisijai pristatyti priežastis, kodėl deficitas viršijamas.
Preliminarios kitų metų biudžeto pajamos su ES parama turėtų siekti 22,04 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,85 mlrd. eurų.
Prezidento teigimu, į gynybos išlaidas patiriančias, ypač Rytų flango, valstybes Europos Komisijos požiūris yra daug lankstesnis.
„Matau, kad kritiką dabar reiškia, pavyzdžiui, konservatoriai, liberalai. Puikiai prisimenu, kad jų vadovavimo metais krašto apsaugos biudžetas buvo 3 procentai. Tai dabar tas biudžetas yra 2 proc. (punkto – BNS) BVP didesnis. Atimkime iš dabartinio planuojamo 3,8 proc. deficito tuos 2 procentinius punktus ir išeis, kad šita Vyriausybė, jeigu ji būtų krašto apsaugai skyrusi tiek, kiek Ingridos Šimonytės Vyriausybė, būtų turėjusi 1,8 proc. deficitą“, – skaičiavo G. Nausėda.
Šimonytė ir Čmilytė-Nielsen neslėpė kritikos
Buvusi premjerė, konservatorė I. Šimonytė bei Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, jog projektuojamas kitų metų biudžeto deficitas kelia susirūpinimą dėl neatsakingo valdančiųjų požiūrio į ilgalaikę valstybės finansų būklę.
Prezidentas taip pat džiaugėsi, jog pensijų dydis Lietuvoje artėja prie „civilizuotos Vakarų Europos“.
„Man tai yra svarbu net ir iš tokio, žinot, legacy (liet. palikimo) pusės žvelgiant į šitą dalyką. Nuo 2019 metų mano vienas iš siekių buvo, kad pensijos Lietuvoje būtų orios, ir jeigu 2029 metais aš galėsiu konstatuoti, kad tai pavyko padaryti, tai bus vienas iš tų punktų, kuriuos aš kukliai prisirašysiu ir savo asmeniui“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pensijų didinimui kitų metų valstybės biudžete numatyta 715 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija nuo sausio turėtų augti apie 10,4 proc., o su būtinuoju stažu – 10,9 procento.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinė senatvės pensija 2027 metais ūgtels apie 78 eurus iki 825 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 88 eurais iki 895 eurų. Kiekvienam pensijos gavėjui padidėjimas bus individualus.
