biudžetas

Šiuo metu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalyje vyksta įnirtinga kova tarp dviejų Vilniaus miesto komandų – istorinio „Ryto“ klubo ir pirmąjį sezoną Vilniuje žaidžiančios „Wolves“ ekipos.   Pusfinalio serijoje iki 3 pergalių sprendžiasi ne tik kelialapio į LKL finalą likimas. Seriją laimėjusi komanda mažiausiai iki kito pavasario galės pagrįstai vadintis geriausia Lietuvos sostinės krepšinio komanda. Horizonte – ir Vilniaus miesto savivaldybės finansavimo klausimas.

Numačius papildomus valstybės biudžeto pajamų šaltinius šalies gynybai, dėl įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų viešojo sektoriaus deficitas 2025-2027 metais turėtų augti, trečiadienį pareiškė Valstybės kontrolė (VK). „Atlikę vertinimą nustatėme, kad yra rizika, jog deficitas augs net ir priėmus papildomus šaltinius gynybai dėl kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų“, – valdžios sektoriaus finansų padėties pristatyme sakė Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Ruk...

„Ignitis grupė“ per praėjusius metus į valstybės biudžetą iš viso pervedė 554,1 mln. eurų mokesčių ir dividendų. Tai – daugiau nei dešimtadaliu daugiau nei per 2022 metus, o nuo tada, kai 2020-ųjų pabaigoje buvo įgyvendintas pirminis viešas akcijų siūlymas, grupės sumokamų mokesčių suma į šalies biudžetą padidėjo daugiau nei du kartus, pastebi bendrovė. „Sėkmingai įgyvendinama bendrovės strategija siekiant sukurti 100 proc.

Rudaminoje veikiantis Vilniaus paukštynas yra didžiausia pagal darbuotojų skaičių gamybinė bendrovė Vilniaus rajone. Bendrovė pastebi, kad ji didelę vertę sukuria ir šalies biudžetui – per metus sumoka apie 13–14 mln. Eur mokesčių. „Dauguma mūsų darbuotojų yra vietos gyventojai. Neretai paukštyne dirba ir keli tos pačios šeimos nariai, kuriems darbas šioje 60 metų veikiančioje įmonėje yra tarsi šeimyninė tradicija.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino 2024 metų biudžetą, kuriame numatytos didesnės kaip 209 mln. eurų išlaidos. Pasak savivaldybės, tai yra 36 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. „Džiaugiuosi, kad po ilgų diskusijų rastas sutarimas ir taryba patvirtino biudžetą. Nėra paprasta jį suderinti.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienio posėdyje apsisprendė dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o išlaidos – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma biudžeto aiškinamajame rašte.

Klaipėdos taryba antradienį pavirtino 2024 metų miesto biudžetą, kuris siekia 329,5 mln. eurų – 37,3 mln. eurų, arba 12,8 proc. daugiau nei patvirtintas 2023-iaisiais. Už biudžetą balsavo 28 tarybos nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Antradienį taryboje pritarta ir strateginiam veiklos planui. Už jį balsavo 19 politikų, susilaikė septyni.  „Noriu padėkoti administracijos darbuotojams, ypatingai rengusiems strateginį planą, biudžetą, valdžių kaitos kontekste, kai nėra labai lengva.

Kauno miesto taryba antradienio posėdyje turėtų apsispręsti dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o asignavimai – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės anksti šeštadienį susitarė dėl biudžeto taisyklių reformų, kuriomis siekiama skatinti investicijas ir kartu kontroliuoti išlaidas. Tekste modernizuojamos dabartinės taisyklės, vadinamos praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje sukurtu Stabilumo ir augimo paktu, pagal kurias šalių skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės biudžeto deficitas – 3 procentų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė galės papildomai skolintis gynybai ir tam nereikės tikslinti šių metų valstybės biudžeto, jeigu tai leis jos finansinės galimybės.  Taip ji kalbėjo valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai apie pusę milijardo eurų.

Šiaulių miesto taryba praėjusią savaitę patvirtino 2024-ųjų miesto biudžetą, jis sieks 272 mln. eurų – beveik 20 mln. eurų daugiau nei pernai. Anot Šiaulių savivaldybės, planuojamos pajamos siekia 228,7 mln. eurų, be to, dar įskaičiuotas 32,38 mln. eurų likutis bei numatomos skolintis lėšos – virš 11 mln. eurų. Šiųmetiniame biudžete planuojama surinkti 108,4 mln. eurų mokesčių – beveik penktadaliu daugiau nei buvo planuota 2023 metais. Dotacijų bus siekiama gauti 103,4 mln.

Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas. Bet tam nepritaria Nausėda – sako mažiausiai uždirbantiems tai būtų papildoma našta ant pečių.  2009-aisiais prie Seimo atėjusi pikta minia sukėlė riaušes ir susigrūmė su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais.

Vokietijos parlamentas penktadienį pritarė peržiūrėtam 2024 m. biudžetui, kuriuo bus grąžintos griežtos skolos ribos, prieš tai paskelbus šokiruojantį teismo sprendimą, privertusį kanclerį Olafą Scholzą pakeisti savo išlaidų planus. Į 477 mlrd. eurų biudžetą, kuris yra kelis mėnesius trukusių ginčų rezultatas, įtraukta 39 mlrd. eurų naujų paskolų suma.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politikus ir socialinių partnerių atstovus pasitarti dėl papildomo gynybos finansavimo Lietuvai rengiantis atremti Rusijos grėsmę. Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 mlrd. eurų, bet į tai patenka 134,8 mln. eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.

Panevėžio taryba ketvirtadienį patvirtino miesto biudžetą – jo pajamos šiemet augs 9,5 proc. iki 168,4 mln. eurų, išlaidos bus 9,1 proc. didesnės ir sieks beveik 186 mln. eurų.  Kaip pranešė savivaldybė, biudžetas parengtas atsižvelgiant į prioritetines sritis ir remiantis bendra miesto strategija, skiriant finansavimą strateginėms kryptims. Daugiausia lėšų numatyta švietimui – 79,4 mln. eurų, per 28 mln. eurų – investicijoms, taip pat miesto priežiūrai (18,7 mln.

Kauno rajono taryba ketvirtadienį apsispręs dėl šių metų savivaldybės biudžeto. 2024 metais Kauno rajonas numato surinkti virš 183 mln. eurų pajamų, o išleisti beveik 199 mln. eurų. Didžiąją dalį (60,8 proc.) pajamų savivaldybė planuoja surinkti iš pajamų ir pelno mokesčių, apie ketvirtadalį (24,3 proc.) – iš moksleivio krepšelio, likusią dalį sudaro kitos dotacijos, pajamos, turto mokesčiai, Europos Sąjungos parama. Kaip nurodoma tarybos sprendimo projekte, 2024 metais 30 proc.

Po svarstymų Vilniaus miesto taryba patvirtino 1,4 mlrd. Eur siekiantį šių metų sostinės biudžetą, kuris 6,5 proc. – arba 85,6 mln. eurų – didesnis nei 2023 m. patikslintas biudžetas. Pusė savivaldybės išlaidų planuojama skirti švietimui. Taip pat plečiamas socialinių paslaugų tinklas, tvarkomi sporto aikštynai, reikšmingos investicijos skiriamos gatvių tvarkymui. Planuojama, kad šiais metais savivaldybės pajamos sieks 1,242 mlrd. Eur arba 6,5 proc.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Lenkijos parlamento žemieji rūmai, Seimas, ketvirtadienį priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kuriam numatytos rekordinės įplaukos ir išlaidos. Į Lenkijos iždą šiemet planuojama surinkti daugiau kaip 682 mlrd. zlotų (apie 151 mlrd. eurų), o jo išlaidos siektų 866 mlrd. zlotų (maždaug 192 mlrd. eurų). Tai reiškia, kad deficitas sudarytų 184 mlrd. zlotų (daugiau nei 40 mlrd.

 JAV Senatas ketvirtadienio popietę balsuos dėl laikinos priemonės, skirtos išvengti trikdančio vyriausybės finansavimo pertrūkio. Tai pranešė aukščiausio rango demokratas šiuose Kongreso rūmuose Chuckas Schumeris. „Ką tik susitarėme įtvirtinti susitarimą ir rytoj priimti įstatymo projektą, pagal kurį bus finansuojama vyriausybė ir kuris padės išvengti nereikalingo vyriausybės uždarymo“, – vėlyvą trečiadienį paskelbtame pareiškime cituojamas Ch. Schumeris.

Lenkijos parlamento žemiesiems rūmams trečiadienį buvo pateiktas prezidento Andrzejaus Dudos įstatymo projektas, kuriuo numatoma padidinti mokytojų atlyginimus, tačiau į jį neįtrauktas visuomeninės žiniasklaidos finansavimas, naujienų agentūrai PAP pranešė prezidento kanceliarijos vadovė. Grazyna Ignaczak-Bandych sakė, kad į su biudžetu susijusį įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti vyriausybės pažadą 30 proc. padidinti mokytojų atlyginimus, neįtrauktas 3 mlrd. zlotų (690 mln.

Nepriklausomai nuo to, kokiai šventei besiruoštume, vaikams ir paaugliams dovanas visuomet renkame itin atsakingai. Norisi, kad jiems skirtos idėjos būtų ir naudingos, ir įdomios – jei per metus juos tenka sveikinti ne vieną kartą, ilgainiui tampa vis sunkiau nuspręsti, ką šį kartą reikėtų padovanoti. Jeigu tokia situacija skamba pažįstamai, išrinkti dovaną jaunuoliams padės žemiau pateikti patarimai.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybai (ECOFIN) trečiadienį pasiekus politinį  sutarimą dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, Lietuvos ministrė Gintarė Skaistė sako, jog taisyklės suteikia daugiau erdvės investicijoms į gynybą.  „Diskusijose akcentavome, kad greta lankstumo investicijoms ir reformoms, didinančioms ekonomikos augimo potencialą ir fiskalinį tvarumą, turime numatyti ir protingą lankstumą investicijoms į gynybinių pajėgumų didinimą“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Seimas įtvirtino trejų metų valstybės biudžeto sudarymą. Tai užtikrins finansavimo tęstinumą bei formuos tvaresnę šalies fiskalinę politiką, pranešė Finansų ministerija.  Be to, tikimasi, kad biudžeto lėšos bus naudojamos efektyviau, dalį nepanaudotų pinigų įstaigos galės perkelti į kitus metus.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, pranešė Prezidentūra.  Be to, prezidentas taip pat pasirašė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis skatinamos modernios investicijos.  G. Nausėda pakartojo, kad priimdama 2024 metų biudžetą valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius, nors pripažino, kad dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino.

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto ZEW skaičiuojamas ekonominių nuotaikų šalyje indeksas gruodį, nepaisant dabartinės biudžeto krizės, pasiekė aukščiausią per devynis mėnesius lygį.

Estijos parlamentas praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame papildomame posėdyje priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą.  Už kitų metų valstybės biudžetą 101 vietos parlamente balsavo 58 deputatai, o prieš – 31. Pagal 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kurį inicijavo vyriausybė, kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 16,8 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,7 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos didės 7,7 proc., o išlaidos – 4,9 procento.

Seimas patvirtino kitų metų ir paskutinį savo kadencijos valstybės biudžetą. Nors beveik visa opozicija balsavo prieš, valdantieji projektą priėmė be didesnio vargo. Daugiau nei šimtu eurų į rankas kitąmet augs algos slaugytojams, socialiniams darbuotojams, daugiau nei dviem šimtais – medikams. Tačiau viskas – skolos sąskaita. Biudžeto išlaidos keturiais milijardais eurų didesnės nei pajamos ir vos įtelpa į Mastrichto kriterijus.

Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Man atrodo, kad tai, ką pavyko pasiekti, yra geras kompromisas. Kažkur čia mačiau komentarą, kad biudžetas nėra tobulas, tai aš nežinau, ar iš viso būna tobulas biudžetas, nes visada kalbi apie neribotus norus ir ribotus išteklius.

Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ano jo, rengiant kitų metų biudžetą nebuvo tinkamai išspręsti mokytojų atlyginimų ir kelių finansavimo klausimai.

Visos Baltijos šalys kitąmet planuoja deficitinius kitų metų biudžetus, o didžiausias viešųjų finansų deficitas numatytas Lietuvoje, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaitos. Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje. Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse.

Seimas balsavo už kitų metų biudžetą, kuris, kaip teigia liberalas Eugenijus Gentvilas, yra „socialiai teisingas”. Socialinis teisingumas paprastai labiau rūpi ne liberalams ir konservatoriams, o socialdemokratams.  Ar tikrai parlamentarai priėmė socialiai teisingą, gal net socialdemokratinį, biudžetą, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo narė Rasa Budbergytė. Esate kritikavusi šį biudžetą.

Seimui antradienį priėmus 2024 metų valstybės biudžetą finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog kaip ir tikėtasi, Seimas susitelkė už jį balsuodamas.   „Tikėtasi buvo bent koalicijos partnerių paramos ir matome, kad tas sutelktas balsavimas ir įvyko, tikrai valstybės biudžetas 2024 metams atveria ir papildomas galimybes“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Seimui antradienį ketinant apsispręsti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis jį vadina netvariu ir neatspindinčiu lūkesčių. „Mes matome besitęsiantį mokytojų streiką, netenkina, kaip vykdomas susitarimas švietimo srityje. Mes matome apgailėtiną kultūros sektoriaus finansavimą.

Seimas antradienį apsispręs dėl itin daug diskusijų sukėlusio 2024 metų valstybės biudžeto projekto.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė tikinti, kad biudžetas bus priimtas – anot jos, valdančioji koalicija turėtų vieningai jį palaikyti.

Seimui antradienį rengiantis priimti 2024 metų biudžetą, finansų ministrė tikisi vieningo valdančiosios koalicijos palaikymo ir sako, kad daugelis papildomų partnerių reikalavimų buvo išgirsti. „Man atrodo, tikrai diskusijose Seime, diskusijose koalicijoje buvo išgirsti daugelis prioritetų, kurie įvardyti kaip papildomi, į juos buvo atsižvelgta.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti jokių požymių, kad kai kurie parlamentarai iš valdančiosios koalicijos nebalsuotų už 2024 metų biudžeto projektą.    „Požymių, kad kažkas iš koalicijos turėtų nebalsuoti už biudžetą, nėra“, – pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Siūlymas kitais metais pradėti mokėti beveik 300 eurų kompensacijas tėvams, kurių vaikai negavo vietos darželyje, nebus svarstomas priimant 2024-ųjų valstybės biudžetą, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, toks pasiūlymas buvo aptartas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau svarstant paskutinius siūlymus biudžetui Vyriausybei nebuvo pateiktas.

Antradienį Seimui ketinant balsuoti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad biudžetas bus priimtas – tam turėtų užtekti koalicijos partnerių balsų.   G. Skaistė sako, kad biudžeto projektas pakankamai apsvarstytas, jis atsižvelgia į dabartinius iššūkius.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį.   Išlaidos padidintos įvertinus paskutinius Seimo narių pasiūlymus kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms.  Vyriausybė pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui 450 tūkst.

Vyriausybė pirmadienį įvertins naujausius ir paskutinius Seimo narių pasiūlymus 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų įvairiems reikalams.  Seime jų įregistruota pusšimtis – kelis pateikė valdantieji, bet daugiausia pinigų ieško opozicijos atstovai.

Rusijos plataus masto invazija trunka daugiau nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų biudžeto projektą, parlamentarai vėl pateikė šūsnį siūlymų papildomai finansuoti kai kurias sritis.   Seime įregistruota pusšimtis naujų siūlymų 2024 metų biudžete rasti papildomų lėšų įvairiems reikalams: kelis pateikė valdantieji, bet daugiausia – opozicijos atstovai. Šie pasiūlymai Seime registruoti nuo lapkričio 23 iki gruodžio 1 dienos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl 2024 metų valstybės biudžeto nebėra aštresnių diskusijų, todėl jis turėtų būti priimtas laiku – gruodžio 5 dieną.  „Kažkokių aštresnių klausimų turbūt nebėra likę, todėl tikiuosi, kad biudžetas sklandžiai bus priimtas laiku“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė. Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Galutinis balsavimas dėl jo vyks gruodžio 5-ąją.

Po lėkščių daužymo ir viešo santykių aiškinimosi, valdantieji pagaliau ėmė aiškintis akis į akį. Laisviečiams supykus, kad nesulaukia koalicijos partnerių paramos vertybiniais klausimais, praėjusią savaitę buvo sabotuotas valstybės biudžeto svarstymas Seime. Aušrinė Armonaitė pripažino, kad supriešinti 2 klausimai – biudžeto ir partnerystės priėmimas parlamente. Vis tik ekspertai mano, kad šansų įteisinti partnerystę – mažėja.

2024 metų valstybės biudžetą Seimas ketina priimti gruodžio 5-ąją.  Už tai ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o 29 susilaikė.   Didinant finansavimą keliams ir kitoms reikmėms biudžeto išlaidos didėja 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų. Dėl to jo deficitas auga nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. BVP – Mastrichto kriterijaus ribos.   Keliams, dėl kurių finansavimo labiausiai diskutuota, kitais metais numatoma skirti 872 mln. eurų – 165 mln.