biudžetas

Briuselio valdininkai pradėjo dėlioti planą, kaip artimiausiais metais leis visų Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Būsimasis daugiametis biudžetas įspūdingas – trilijonas 700 milijardų eurų. Esminis klausimas – kam ši įspūdinga suma bus išleista? Lietuvos interesas kuo daugiau skirti saugumui ir gynybai, tačiau panašu, jog ši sritis vis dar nebus svarbiausia Briuselyje.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos Sąjungos finansų ministrai antradienį leido 15-ai šalių narių, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Estiją, nukrypti nuo griežtų bloko biudžeto taisyklių, kad galėtų papildomai skolintis gynybos išlaidoms padengti. ES šalys privalo išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą ir mažesnį nei 60 proc. skolos ir BVP santykį. Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos keliama grėsmė Europos saugumui paskatino ES šalis didinti savo gynybos pajėgumus.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Investment Service“ paliko galioti Lietuvai anksčiau suteiktą „A2“ ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva. Agentūros analitikai vertina, kad artimiausius kelerius metus šalies biudžeto deficitas augs dėl didėjančių išlaidų gynybai, o ekonomika išliks stipri dėl vidaus paklausos – šiemet realaus BVP augimo tikimasi 2,8 proc., kitąmet – 2,5 proc., trečiadienį pranešė Finansų ministerija.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1,6 mlrd. eurų – 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 29,984 mlrd. eurų arba 38,2 proc. BVP, išlaidos – 30,99 mlrd. eurų – 39,5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 10,7 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 17,496 mlrd. eurų, arba 58,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

382 mln. eurų – tokio dydžio šių metų Klaipėdos miesto biudžeto prognozuojamas pajamas patvirtino savivaldybės taryba. Palyginus su 2024 m., pajamų augimas siekia 16 proc.   Kaip skelbiama pranešime, šiais metais prognozuojamos biudžeto pajamos – daugiau nei 382 mln. eurų, o patvirtinti asignavimai siekia daugiau nei 428 mln.  Didžiausia biudžeto dalis atiteks švietimui – daugiau nei 220 mln. eurų, socialinės atskirties mažinimui – daugiau nei 55 mln.

Vilniaus savivaldybės patvirtintame rekordiniame 1,5 mlrd. eurų miesto biudžete – milijonas eurų skirta Benkunsko reklamai ir dar 4 milijonai festivaliui „Žalias kaip Vilnius“. Opozicija tokius Vilniaus valdžios užmojus vadina pinigų taškymu. Esą pagyros socialiniuose tinkluose, kaip klesti Vilnius ir koks geras yra sostinės meras, primena parodomąjį spektaklį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Čia yra dar vienas melas ir klaidinga informacija“, – rėžė Valdas Benkunskas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jūros kabelių apsaugai vien Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų, todėl tam būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.  „Realus poreikis, kuris šiandien yra suskaičiuotas, vien iš Lietuvos pusės būtų apie 32–34 mln. eurų pagal tai, kokią situaciją šiandien turime.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. „Mano nuomone, valstybėje turėtų būti aiškus susitarimas dėl vidaus saugumo finansavimo. Kaip yra su kariuomene – jiems priskiriamas procentas nuo BVP, ir ta suma automatiškai skiriama“, – interviu naujienų portalui „15min“ šeštadienį sakė A. Paulauskas.

Dėl užmojo Lietuvoje pasiekti šalies gynybai iki 5-6 proc. BVP (bendro vidaus produkto) gynybai, kyla klausimas, kaip tai bus bandoma įgyvendinti, ir ar tai pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius? Kokios yra šalies perspektyvos padidinti BVP iki 6 proc. per ateinančius penkerius metus, ar tai būtų apsieinama be mokesčių didinimo, „Žinių radijo“ laidoje atsakė specialistai.

Neseniai Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kuris sukėlė nemažai diskusijų ir nerimo visuomenėje. Nutarimas nuo 2026 m. iki 2030 m. krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iškelia klausimą, ar toks reikšmingas finansavimo padidinimas netaps našta kitoms svarbioms sritims, pavyzdžiui, švietimui. Švietimas yra viena iš esminių sričių, sukeliančių daug diskusijų ir nepasitenkinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. „2025 metų biudžetą vertinu gerai. Su naująja Gintauto Palucko Vyriausybe operatyviai sutarėme dėl istorinio finansinio pajėgumo gynybai – iki 4 proc. BVP, kuris bus realizuojamas pagal karinį patarimą.

Seimas ketvirtadienį tvirtins kitų metų biudžetą, kurį parengė kadenciją baigusi konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybė, o nežymiai pakoregavo socialdemokrato Gintauto Palucko Ministrų kabinetas.  Daugiausiai lėšų 2025 metų biudžete numatyta gynybos sektoriui, pensijoms ir įvairioms socialinėms išmokoms, keliams.  Opozicijai priekaištaujant, kad valdantieji menkai pakoregavo biudžeto projektą – padidino išlaidas tik apie 40 mln.

Trečiadienį Vyriausybė ketina apsvarstyti parlamentarų siūlymus ir Seimui pateikti galutinę išvadą dėl 2025-2027 metų valstybės biudžeto projekto. Antradienį Seime įvyko antrasis 2025 m. valstybės biudžeto projekto svarstymas. Galutinis sprendimas dėl projekto bus priimtas gruodžio 19 d. Šioje stadijoje balsavimas buvo dėl biudžeto projekto priėmimo datos – už tai, kad galutinis sprendimas būtų priimtas gruodžio 19 d., balsavo 96, susilaikiusių ir balsavusių prieš parlamentarų nebuvo.

Parlamentarai dėl 2025 metų biudžeto projekto galutinai apsispręs ketvirtadienį.  Už tai, kad įstatymo priėmimas vyktų gruodžio 19-ąją, antradienį balsavo 96 Seimo nariai, antrą kartą apsvarstę svarbiausią kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą. Kaip sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, 2025-ųjų valstybės biudžetas dabar koreguojamas minimaliai, o jį žadama tikslinti kitais metais. Patikslinus 2025-ųjų biudžeto projektą išlaidos didinamos beveik 42 mln. eurų, iš jų 20 mln.

Seimas antradienį antrą kartą svarstys kitų metų biudžeto projektą. Jis svarstomas po to, kai praėjusį penktadienį dokumentą patikslino naujoji Vyriausybė.  Nauji valdantieji 2025-ųjų valstybės biudžetą dabar koreguoja minimaliai, o jį žada tikslinti kitais metais. Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad buvusios Vyriausybės parengto projekto deficitas siekia maksimalią galimą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, todėl erdvės papildomoms ambicijoms nėra.

Vyriausybė penktadienį ryte pritarė patikslintam 2025 m. valstybės biudžeto projektui. Ministrų kabinetas šalies pajamų ir išlaidų planą atnaujino atsižvelgęs į Seimo išvadas ir pasiūlymus po pirmojo jo svarstymo parlamente. Tarp esminių pokyčių numatomi papildomi 6 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui (VSD), 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui bei dar 5 mln. eurų neformaliam mokinių krepšeliui, numatoma 800 mln. eurų padidinti skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams.

Daugiau pinigų keliams, didesni atlyginimai mokytojams ir pareigūnams, didesnės išmokos šeimoms, pensijos – socialdemokratų vedamos Vyriausybės programoje pažadų jūra. Nors socialdemokratai su koalicijos partneriais gyventojams žada daug, iš kur ims pinigų tų pažadų įgyvendinimui – programoje neužsimena nė žodžiu. Valdantieji, paklausti apie papildomas lėšas ambicingų tikslų įgyvendimui, per daug į kalbas nesileidžia ir žada detales atskleisti vėliau.

Valstybė šiemet gavo 7,5 proc. daugiau pajamų nei pernai, tačiau nesurenkant planuotų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių metinis biudžeto planas, tikimasi, bus viršytas tik 2 proc., arba 330 mln. eurų, pranešė finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.  Pasak jo, iš PVM bei pelno mokesčių šiemet gali būti nesurinkta 430 mln. eurų planuotų pajamų, tuo metu iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų numatoma surinkti daugiau nei planuota.

Šiais metais numatomas šiek tiek didesnis valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, negu buvo planuota, teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. Anot jo, planas bus viršytas maždaug 330 mln. eurų ir pajamos siekti beveik 18,47 mlrd. eurų, tačiau viceministras atkreipė dėmesį, kad ankstesniais metais plano viršijimas būdavo didesnis.

Lietuva 2025 metais iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto turėtų gauti apie 2,49 mlrd. eurų – maždaug 0,2 mlrd. eurų, arba 7,7 proc. mažiau nei šiemet (apie 2,7 mlrd. eurų).   ES lėšų Lietuvai suma yra beveik keturis kartus didesnė nei šalies įnašas į ES biudžetą, kuri urėtų siekti 685,9 mln. eurų.     Finansų ministerijos teigimu, tai paaiškėjo po to, kai Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba pasiekė sutarimą dėl 2025 metų ES biudžeto.

Vilniaus „Ryto“ organizacija oficialiai pristatė 2023-2024 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitą ir paskelbė 2024-2025 metų sezono biudžeto planą, kuris antrą kartą per klubo istoriją perkopė 5 milijonų ribą ir sieks 5 869 000 Eur. Pagrindinės komandos žaidėjų ir trenerių kontraktams, mokesčiams ir agentams bus skirta 2 750 000 Eur.  „Per paskutinius trejus finansinius metus mūsų organizacijos biudžetas išaugo 2 milijonais eurų.

Seimo Audito komitetas pirmadienį nepritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės parengtam 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui.  Už socialdemokratės Rasos Budbergytės išvadą bei siūlymą grąžinti projektą Vyriausybei tobulinti pirmadienį balsavo trys iš penkių dalyvavusių komiteto narių. Du nariai palaikė teisingumo ministrės „laisvietės“ Ewelinos Dobrowolskos išvadą biudžeto projektui pritarti.

Spalį pristatytame valstybės biudžeto projekte 2025–2027 metams Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bus skiriama 141 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Kitąmet iš viso su pirmininkavimu susijusioms išlaidoms numatyta apie 16,3 mln. eurų, 2026-aisiais – 57,3 mln. eurų, o 2027 metais – 67,4 mln. eurų. Daugiausiai su pirmininkavimu susijusių asignavimų teks Užsienio reikalų ministerijai (URM), ji per trejus metus gaus 81 mln. eurų.

 2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų ir Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui, teigia Valstybės kontrolė (VK). VK pranešime teigiama, kad yra rizika, jog 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei 3 proc.

2025-iesiems metams valstybės biudžete, pateiktame Seimui, numatyta vadovėlių įsigijimui skirti 8 milijonais eurų mažiau nei buvo skiriama pastaruosius dvejus metus. Šių lėšų stygius dar labiau apsunkins mokyklų galimybes užtikrinti mokomąją medžiagą kiekvienam moksleiviui. Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovų kreipimesi į valdžios institucijas nurodoma, kad tai drastiškai paveiks ugdymo kokybę.

Dauguma – 52 iš 60 – Lietuvos savivaldybių įtraukia gyventojus į viešųjų lėšų skirstymą bei įgyvendina dalyvaujamuosius biudžetus, antradienį praneša su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Pasak organizacijos, dar trys savivaldybės dalyvaujamuosius biudžetus įgyvendins artimiausiu metu. „Per šešerius dalyvaujamųjų biudžetų metus Lietuvoje išmokome nemažai pamokų ir turime sėkmės istorijų.

Spalio mėnesį pristačius Kauno miesto 2024 m. biudžeto pakeitimus, paaiškėjo, kad šiemetinės pajamos ir asignavimai išaugo 1,46 mln. eurų. Kaip praneša naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, daugiausia, 820 tūkst. eurų, didinama dotacijos plano laikino atokvėpio paslaugai teikti ir administruoti dalis. Kaip rašoma portale, savivaldybė kone 511 tūkst.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarė Irena Segalovičienė sako, jog Seimui kitų metų biudžeto projektą pateikusi Vyriausybė „nepagrįstai stabo“ iki šiol augusį finansavimą gynybai. Patarėjos teigimu, iš esmės privalu užtikrinti ne mažesnį nei šiais metais pasiektą asignavimų lygį. „Šiemet pagaliau peržengėme 3 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) gynybos finansavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateiktame 2025-ųjų metų biudžeto projekte teigia pasigedęs padidinto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). „Pasigedau neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimo. Tai būtų labai logiška atsižvelgiant į tai, kad norima pagerinti būtent ne apskirtai visų, bet pažeidžiamų visuomenės grupių situaciją“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.  Šalies vadovo skaičiavimais, kitais metais padidinus NPD 50 eurų, tam papildomai reikėtų apie 80 mln.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą. Vienas iš ryškesnių projekto sprendimų buvo skirti mažiau pinigų keliams ir infrastruktūros tvarkymui. Lietuvoje ir taip kelių darbai, atrodo, nesibaigia, o reikšmingų rezultatų, ypatingai sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, nepastebima. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenko teigimu, ši skiriama suma yra istoriškai mažiausia, kokia tik buvo.

Seime ketvirtadienį pateikus pirminį ateinančių metų biudžeto planą, jame numatyta išlaidų krašto apsaugai dalis kol kas siekia 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės lėšas gynybai auginti skolinantis metų eigoje. Politikės teigimu, toks sprendimas biudžeto deficito didinti neturėtų.  „Jau šiais metais skolinomės šalies gynybai, nedidindami šalies deficito.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą. Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) sako, kad 2025 m. valstybės biudžeto projektas iš esmės džiugina – verslas nemato pigaus politinio pataikavimo, turint omenyje, kad projektas reikiamas rinkimų laikotarpiu. Vis dėlto, LVK neigiamai vertina tai, kad kitąmet ketinama skirti mažiau lėšų gynybai nei faktiškai skirta šiais metais, skelbiama LVK pranešime žiniasklaidai.. „Šis biudžetas parodo, kad kai yra politinė valia – Vyriausybė pinigų gali rasti.

Finansų ministerijai pristačius pirminį 2025 m. biudžeto projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nerimauja dėl reikšmingai išaugusių biudžeto išlaidų. Pasak jo, šiuo metu skolinimosi kaina yra aukšta, todėl ilguoju laikotarpiu augs ir skolos aptarnavimo kaina.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2025 metų valstybės biudžeto projektui.  Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, augs 5,9 proc. (1 mlrd. eurų)  iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų.  Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola – 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,8 proc. punkto daugiau nei šiemet.

Vyriausybei baigiant rengti kitų metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Ingrida Šimonytė jame nemato daug erdvės „fantazijai ir politikavimui“.  Ministrė pirmininkė pakartojo, kad didelė dalis kitų metų biudžeto pajamų bus skirta Vyriausybės įsipareigojimams – indeksuoti pensijas, didinti pedagogų atlyginimus bei minimalų mėnesio atlygį (MMA), finansuoti gynybą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus išlaikomi iki šiol buvę prioritetai bei laikomasi ES numatytos fiskalinės drausmės – neperžengiamas 3 proc. deficitas. Anot jos, Lietuvai svarbu išlaikyti atsakingos šalies įvaizdį ir „nepasileisti plaukų“ prieš rinkimus. „Biudžetas bus teikiamas spalio viduryje, kaip ir numato įstatymai, datos pakankamai aiškiai įrašytos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė turės galimybę taisyti esamo ministrų kabineto pateiktą projektą.

Šiuo metu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalyje vyksta įnirtinga kova tarp dviejų Vilniaus miesto komandų – istorinio „Ryto“ klubo ir pirmąjį sezoną Vilniuje žaidžiančios „Wolves“ ekipos.   Pusfinalio serijoje iki 3 pergalių sprendžiasi ne tik kelialapio į LKL finalą likimas. Seriją laimėjusi komanda mažiausiai iki kito pavasario galės pagrįstai vadintis geriausia Lietuvos sostinės krepšinio komanda. Horizonte – ir Vilniaus miesto savivaldybės finansavimo klausimas.

Numačius papildomus valstybės biudžeto pajamų šaltinius šalies gynybai, dėl įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų viešojo sektoriaus deficitas 2025-2027 metais turėtų augti, trečiadienį pareiškė Valstybės kontrolė (VK). „Atlikę vertinimą nustatėme, kad yra rizika, jog deficitas augs net ir priėmus papildomus šaltinius gynybai dėl kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų“, – valdžios sektoriaus finansų padėties pristatyme sakė Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Ruk...

„Ignitis grupė“ per praėjusius metus į valstybės biudžetą iš viso pervedė 554,1 mln. eurų mokesčių ir dividendų. Tai – daugiau nei dešimtadaliu daugiau nei per 2022 metus, o nuo tada, kai 2020-ųjų pabaigoje buvo įgyvendintas pirminis viešas akcijų siūlymas, grupės sumokamų mokesčių suma į šalies biudžetą padidėjo daugiau nei du kartus, pastebi bendrovė. „Sėkmingai įgyvendinama bendrovės strategija siekiant sukurti 100 proc.

Rudaminoje veikiantis Vilniaus paukštynas yra didžiausia pagal darbuotojų skaičių gamybinė bendrovė Vilniaus rajone. Bendrovė pastebi, kad ji didelę vertę sukuria ir šalies biudžetui – per metus sumoka apie 13–14 mln. Eur mokesčių. „Dauguma mūsų darbuotojų yra vietos gyventojai. Neretai paukštyne dirba ir keli tos pačios šeimos nariai, kuriems darbas šioje 60 metų veikiančioje įmonėje yra tarsi šeimyninė tradicija.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino 2024 metų biudžetą, kuriame numatytos didesnės kaip 209 mln. eurų išlaidos. Pasak savivaldybės, tai yra 36 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. „Džiaugiuosi, kad po ilgų diskusijų rastas sutarimas ir taryba patvirtino biudžetą. Nėra paprasta jį suderinti.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienio posėdyje apsisprendė dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o išlaidos – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma biudžeto aiškinamajame rašte.

Klaipėdos taryba antradienį pavirtino 2024 metų miesto biudžetą, kuris siekia 329,5 mln. eurų – 37,3 mln. eurų, arba 12,8 proc. daugiau nei patvirtintas 2023-iaisiais. Už biudžetą balsavo 28 tarybos nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Antradienį taryboje pritarta ir strateginiam veiklos planui. Už jį balsavo 19 politikų, susilaikė septyni.  „Noriu padėkoti administracijos darbuotojams, ypatingai rengusiems strateginį planą, biudžetą, valdžių kaitos kontekste, kai nėra labai lengva.

Kauno miesto taryba antradienio posėdyje turėtų apsispręsti dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o asignavimai – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės anksti šeštadienį susitarė dėl biudžeto taisyklių reformų, kuriomis siekiama skatinti investicijas ir kartu kontroliuoti išlaidas. Tekste modernizuojamos dabartinės taisyklės, vadinamos praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje sukurtu Stabilumo ir augimo paktu, pagal kurias šalių skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės biudžeto deficitas – 3 procentų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė galės papildomai skolintis gynybai ir tam nereikės tikslinti šių metų valstybės biudžeto, jeigu tai leis jos finansinės galimybės.  Taip ji kalbėjo valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai apie pusę milijardo eurų.