Mindaugas Sinkevičius neatmeta, kad pajamos nebus perskirstomos per bendrą biudžetą ir bus skirtos konkretiems poreikiams.
„Faktas, kad planas yra panaudoti (pajamas iš viršpelnio mokesčio – BNS) amortizuojant mūsų gyventojams išaugusias kainas. Galim panaudot dalį, garantuotai teks daugiau išleisti, kompensacijom už šildymą. Vis dar yra svarstymai galbūt panaudoti net ir galimam akcizo augimui (mažesniam didinimui nuo kitų metų – BNS) arba jo sumažinimui“, – žurnalistams Kupiškyje penktadienį sakė M. Sinkevičius.
„Jei pajamos iš viršpelnio mokesčio bus reikšmingos, jos nepranyks bendrose biudžeto pozicijose, bendruose poreikiuose“, – pridūrė jis.
Valdantieji sutarė apmokestinti viršpelnius
Kaip rašė BNS, valdančiųjų koalicinė taryba trečiadienį sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius.
Paklaustas, kaip bus apskaičiuojamas šis neplanuotas pelnas, M. Sinkevičius teigė, jog bus žiūrima, kada įmonių finansiniai rezultatai buvo geresni nei įprastai: „Žiūrimas vidurkis kelių metų, koks yra (pelno – BNS) šuolis, ir traktuojama, kad yra viršpelnis.“
Jis aiškino, kad neplanuoti pelnai yra uždirbti „iš fizinių ir juridinių vartotojų, kurie susimokėjo daugiau nei įprastai“, kurui pabrangus dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio, todėl įmonėms „reikia pasidalinti“.
Premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad pagrindinė, o galbūt ir vienintelė mokėtoja būtų Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.
Politikas teigė, jog mokestį iš viso galėtų mokėti „nuo kelių iki dešimt“ kuro gamyba užsiimančių įmonių, konkretus jų skaičius dar vertinamas.
„Finansų ministerija šiuo metu vertina, kiek tų įmonių pas mus yra, bet akivaizdu, kad pagrindinė, iš kurios mes turim lūkestį turėti tam tikrų pajamų įvedus viršpelnio mokestį, yra „Orlen Lietuva“, – penktadienį aiškino premjeras.
Ministras pirmininkas taip pat yra sakęs, kad viršpelnių apmokestinimas kitų metų biudžetą papildytų preliminariai iki 70 mln. eurų.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, remdamasis energetikos ministru Luku Savicku, teigia, jog iš viršpelnio mokesčio būtų galima surinkti apie 16–18 mln. eurų.
BNS žiniomis, didelis skirtumas tarp įvardijamų viršpelnio mokesčio sumų susidaro, nes vienu atveju skaičiuojamas tik mokestis už Lietuvoje „Orlen Lietuvos“ parduodamus degalus, kitu atveju – ir už eksportuojamus.
