biudžetas

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Vaidas Augustinavičius teigia, jog kitais metais Prezidentas pateisintų tris procentus viršijantį valdžios sektoriaus deficitą. Prezidentūros pozicija – taip siekiama išlaikyti finansavimą gynybai. Tai, ką toks sprendimas dėl deficito galėtų reikšti bei kaip apie jį komunikuojama laidoje aptarė Seimo nariai, ekonomistai prof. Raimondas Kuodis ir Jekaterina Rojaka.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kitų metų valstybės biudžetas parodys, ar valdžia imasi realių sprendimų šalies saugumui užtikrinti, ar apsiriboja kosmetiniais pakeitimais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nesibaiminantis kitąmet galimai apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiančio valdžios sektoriaus deficito, jį sieja su gynybos poreikiais bei džiaugiasi pensijų augimu. „Kol kas – ne“, – penktadienį publikuotame interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar nemato grėsmės, jog valstybė ima pernelyg išlaidauti. „Jis (valdžios sektoriaus deficitas – BNS) tikrai yra absoliučiai 100 proc.

Valdantiesiems nesutarus dėl naujų priemonių kuro krizei suvaldyti, nesulaukus Finansų ministerijos siūlymų dėl kitų metų biudžeto pajamų šaltinių, socdemų lyderis premjeras Mindaugas Sinkevičius konstatavo, kad nuotaikos koalicijoje įvairios. Mažųjų partnerių demokratų ir „valstiečių“ pirmininkai sakė, kad įtampą kelia neįgyvendinami politiniai siūlymai ir derinimo stoka. „Nežinau, ar nuotaika po šios dienos koalicijos posėdžio pagerėjo, ar pablogėjo.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines 2027 m. valstybės biudžeto kryptis, opozicinių konservatorių atstovės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė kritikuoja numatomą 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Anot jų, gynybos finansavimas kitąmet beveik nedidės, todėl didesnį deficitą lemia išlaidų augimas kitose srityse. „Deficitas – 3,8 proc. – yra labai didelis.

Opozicinės „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kritikuoja sprendimą kitąmet nemažinti lėšų krašto apsaugai. Jo teigimu, sistema nesugeba įsisavinti turimų pinigų. „Net šiais metais tos sumos nėra įsisavintos. Matome, kokie kyla skandalai su pinigų įsisavinimu, matome Specialiųjų tyrimų tarnybos pasisakymus, kad jie (kai kurie krašto apsaugos įsigijimai – BNS) yra nuimti nuo viešųjų pirkimų, kad pirkimai užtrunka.

Ketvirtadienį premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis buvo patvirtinta, kad Lietuva tikrai viršys Mastrichto kriterijų nustatytą ribą dėl deficito – jis gali siekti 3,8 proc. Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neatskleidžia, koks tiksliai jis bus, bet tą teisina situacija visoje Europos Sąjungoje (ES). „Palaukime galutinio skaičiaus. (...) Jei žiūrime ES vidurkį, jis yra 3,6 proc.

Vyriausybė kitų metų biudžete gynybos finansavimui numato skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – iš viso 4,8 mlrd. eurų, finansuoti dalį demografijos iššūkiams skirto Šeimos paketo priemonių – tam numatyta 150 mln. eurų. Lyginant su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, kitąmet finansavimas turėtų išaugti 36 mln. eurų.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad politinė jėga tikisi subalansuoto kitų metų valstybės biudžeto projekto. Anot politiko, biudžetą Vyriausybė turėtų registruoti penktadienį. „Kalbant apie biudžetą, šiuo atveju demokratų tikslas yra subalansuotas biudžetas. Daug mačiau gražių kalbų Seime, bet tose gražiose kalbose neatsispindėjo vienas dalykas: valstybė negyvena vienu ciklu.

Valdančiųjų koalicijos taryba ketvirtadienį tarsis dėl principinių sprendimų, kaip mažinti degalų kainas, taip pat derins pozicijas dėl kitų metų biudžeto projekto.   Kaip BNS sakė premjero atstovas spaudai Gedas Salyga, Socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiai 16 val. Vyriausybės rūmuose svarstys šias dvi šiuo metu svarbiausias aktualijas.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pareiškė, kad po trejų metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos pasieks beveik 2 mlrd. eurų. „Matome, kad 2029 metais valstybės skolos aptarnavimas kainuos beveik 2 mlrd. eurų. Palyginimui – Lietuva 2024 metais gynybai skyrė 2 mlrd. eurų“, – antradienį Seime teigė valstybės kontrolierė. Finansų ministerija skelbė, kad skolos aptarnavimo išlaidos šiemet turėtų siekti daugiau nei 800 mln. eurų (apie 1 proc.

Galimas didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas kitų metų biudžete nėra nereikšmingas, ypač vertinant augančią valstybės skolą, teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvai taikoma 1,5 proc. BVP gynybos išlaidų išlyga iš esmės jau yra išnaudota.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti apie 18 proc. valstybės rinkliavų – brangs 376 iš 2,06 tūkst. paslaugų.  „Vyriausybė, atsižvelgdama į faktišką paslaugų teikimo išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą (...), perskaičiuoja ir patikslina valstybės rinkliavos dydžius“, – rašoma ministerijos parengtoje pažymoje.

Finansų ministerijai sukritikavus siūlymą bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti pensijų papildomam indeksavimui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako nekomentuosianti Finansų ministerijos nuomonės, bet pabrėžia, kad pensijos kitąmet turi augti dviženkliu skaičiumi. „Finansų ministerijos nuomonės tikrai nenoriu komentuoti, bet mes nuosekliai laikomės savo pozicijos, kad pensijos turi didėti ir didėti dviženkliu skaičiumi.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sako, kad siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, valdžios sektoriaus deficitas kitąmet gali būti didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nuokrypis būtų nežymus.

Gimus vaikui šeimos biudžetas nebūtinai iš karto smarkiai sumažėja – dalį prarasto atlyginimo pakeičia išmokos. Tačiau tai nereiškia, kad moteris finansiškai nieko nepraranda. Kiek sumažėja jos darbo pajamos ir kodėl tai gali atsiliepti net po kelių dešimtmečių? Diskusiją apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus socialiniame tinkle „Facebook“ pakurstė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Vyrų/moterų algų skirtumus reikia matuoti: a) tame pačiame sektoriuje, b) tose pačiose pareigose.

Po pareiškimų, jog kitų metų biudžeto deficitas gali viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip teigiama, dėl investicijų į šalies gynybą, Seimo opozicija tuo abejoja ir teigia, jog fiskalinės drausmės greičiau atsisakoma dėl dosnių pažadų, kurie įtraukti į ministrų kabineto programą. Apie tai, kad kitų metų biudžete Lietuva gali nesilaikyti Mastrichto kriterijų, užsiminė premjeras Mindaugas Sinkevičius, prezidento patarėjas.

Vokietija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Švedija ir Suomija pareikalavo sumažinti Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto išlaidų dalį „šimtais milijardų“ eurų.

Duobės, žvyrkeliai ir bildantys automobiliai – gyventojai piktinasi nesuremontuotais šalies keliais. Pasak jų, situacija tokia prasta, kad bevažiuojant lūžta automobiliai. Kelininkai skaičiuoja, kad jei keliai ir toliau bus tvarkomi dabartiniais tempais, visam valstybinių kelių tinklui sutvarkyti prireiktų maždaug 66-erių metų.

Didelė dalis Ukrainos 27 mlrd. JAV dolerių biudžeto deficito yra susijusi su išlaidomis gynybai, įskaitant bepiločių orlaivių ir raketų gamybą, rugsėjo 25 d. pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos finansinės paramos) gavo 14,38 mlrd. eurų pajamų – 8,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą surinkta 11,39 mlrd. eurų pajamų – 8,8 proc. daugiau nei prieš metus, arba 65,8 proc. patvirtinto metinio pajamų plano, kuriame numatyta surinkti 17,31 mlrd. eurų. Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 5,27 mlrd. eurų – 10,7 proc.

Lietuva pritaria bendram Europos Sąjungos (ES) Tarybos tikslui iki šių metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos. Anot Finansų ministerijos, susitarimą siekiama pasiekti dar iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.  Tam, kad naujos finansavimo programos galėtų pradėti veikti 2028 m., iki tol turi būti patvirtinta tiek naujoji finansavimo programa, tiek su ja susiję sektoriniai teisės aktai.

Prezidento siūlymas dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o tų metų pensijų papildomam indeksavimui – galimas saugiklis ateičiai, jei būsimos valdžios nuspręstų pristabdyti pensijų didinimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Ingos Ruginienės teigimu, nors ši Gitano Nausėdos iniciatyva yra reikalinga, ji neturės jokios įtakos šios Vyriausybės planams kelti pensijas. „Ji būtų kaip saugos garantas, kad ir toliau pensijos nuosekliai didės.

Finansų ministerijai pradėjus 2027 m. valstybės biudžeto formavimo procesą, ministras Taurimas Valys sako, kad didesnio finansavimo prašančios institucijos turės pagrįsti, ar tai tikrai būtina. Esą išlaidų augimas bus svarstomas tik tuo atveju, jei tai neišvengiama. „Tie procesai tikrai yra prasidėję. Kai kurie interesantai net lipa per langus ir per orlaides.

Lietuvos biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažiausias ES šalyse, tuo metu penkios Bendrijos narės fiksavo biudžeto perteklių, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 1,2 proc., o Latvijoje – 1,9 proc., paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 3,1 proc. BVP.  Biudžeto perteklių fiksavo Danija (2 proc. BVP), Airija (2,4 proc.), Graikija (1,2 proc.

Vasaros pradžioje Vilerbano ASVEL demonstravo ambicijas – drastiškai išaugti turėjęs biudžetas leido derėtis su vienomis ryškiausių šalies žvaigždžių. Vis dėlto iš skambiausių vardų kontraktą su klubu pasirašė tik Kauno „Žalgirį“ palikęs Sylvainas Francisco, o ASVEL planams suduotas didelis smūgis. Prancūzijos portalas „L'Equipe“ skelbia, kad Vilerbano klubas planavo net 59 milijonų eurų biudžetą, tačiau daugiau nei pusę jo turėjo atnešti investuotojai iš Azijos.

Aurelijus Veryga sako esantis patenkintas naująja Vyriausybės programa – joje atsirado daugiau dėmesio šeimoms ir demografijai. Politikas tikina, kad sprendimai neturi apsiriboti vien išmokomis, o pinigų jiems siūlo ieškoti didinant alkoholio, tabako ir lošimų apmokestinimą. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga. Veryga: „Kaip gali būti nepatenkintas“ Mindaugas Sinkevičius pristatė Vyriausybės programą.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) 2025 metais uždirbo 439,8 mln. eurų bendro grynojo pelno – 18,8 proc. mažiau nei prieš metus, jos valstybei sumokėjo 230,9 mln. eurų dividendų, pelno įmokų bei kitų mokesčių – ši finansinė grąža iš esmės nekito nuo 2022 metų, ketvirtadienį skelbia Valdymo koordinavimo centras (VKC). VVĮ pernai į valstybės biudžetą sumokėtų dividendų ir pelno įmokų suma siekė 187,4 mln. eurų, netipinių mokesčių – 43,4 mln. eurų.

Valstybės institucijos darbuotojams ir reprezentacinėms reikmėms reguliariai perka įvairią atributiką – nuo rašiklių iki drabužių. Šį kartą Vyriausybės kanceliarija nusprendė įsigyti naujus džemperius, kuriems numatyta skirti beveik 13 tūkst. eurų. Pirkinio vertė paskatino pažvelgti, kiek panašūs gaminiai kainuoja rinkoje. Paaiškėjo, kad kainų skirtumai gali būti gana ryškūs.

Lietuvos ekonomikos laukia nelengvi metai – didesnės išlaidos, augančios kainos ir geopolitinė įtampa gali paveikti gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto ekspertai sako, kad dviženklės infliacijos kol kas galima išvengti, jei situacija pasaulyje dar labiau nesieskaluos. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Finansų viceministro Dariaus Sadecko teigimu, valstybės biudžeto išlaidoms augant sparčiau nei planuota, kyla rizika 2026–2028 metų laikotarpyje nesilaikyti Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių.  Finansų ministerijos duomenimis, dėl didesnių nei planuota valstybės biudžeto išlaidų pernai, jau įvertinus 2025–2028 m. Lietuvai Europos Tarybos suteiktą 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lankstumą gynybos išlaidoms, 0,5 proc.

Šiemet prognozuojant infliacijos didėjimą, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad kol kas nevyksta jokių diskusijų apie mokestinius pakeitimus, artimiausiais mėnesiais bus ieškoma būdų didinti gyventojų pajamas ir kompensuoti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį ekonomikai. „Kol kas tikrai nėra jokių diskusijų apie mokesčių didinimą“, – žurnalistams Naujojoje Akmenėje penktadienį sakė I. Ruginienė. Anot jos, šalies institucijos vidutinės metinės infliacijos šuolį prognozuoja iki 5 proc.

PremjerėInga Ruginienė sako, kad formuojant valstybės biudžetą prioritetinis dėmesys bus skiriamas saugumui. Anot jos, būtina pasivyti prarastą laiką, kai prioritetai buvo skirti kitoms sritims.  „Niekas nesame apsaugoti, kiekvieną dieną turime grėsmių. Mes maksimaliai dėsime visas pastangas, kad mūsų gyventojai jaustųsi saugiai.

Vilniaus „Ryto“ vadovu tapęs Martynas Giga atskleidė ambicingus klubo tikslus. „Verslo žinių“ podkaste M.Giga teigė, kad šį sezoną „Ryto“ biudžetas siekė 7,5 mln. eurų. Po iškovoto FIBA Čempionų lygos titulo ir gautų premijų, suma išaugo iki 9 mln. eurų. Tiesa, pokalbis buvo įrašinėjamas iki pralaimėjimo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ketvirtfinalyje prieš Utenos „Juventus“. Atnaujinti skaičiai reiškia, kad biudžetas išaugo nuo to, kai vyko pristatymas lapkritį – tuomet buvo deklaruota 6,83 mln.

Lietuvos gydymo įstaigoms per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikus daugiau paslaugų, nei buvo numatyta finansavimo sutartyse, susidarė 40 mln. eurų suma, kuriai padengti lėšų nenumatyta. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad tai kasmet pasikartojantis procesas, kurį politikai išnaudoja savo tikslams.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti numatyta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos įsiplieskė politiniai ginčai – Remigijus Žemaitaitis paragino finansų ministrą trauktis, o premjerė pareiškė, kad triukšmas biudžeto nepadidins.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) į valstybės biudžetą sumokėjo 24,1 mln. eurų pelno įmoką už 2025 metus, penktadienį pranešė valstybės įmonė. Pernai VMU uždirbo 32,2 mln. eurų grynojo pelno ir sumokėjo 6,7 mln. eurų pelno mokesčio. Į valstybės biudžetą įmonė taip pat pervedė 43 mln. eurų privalomųjų atskaitymų nuo žaliavinės medienos pardavimo pajamų bei mokesčio už valstybės turto panaudojimą. VMU valstybės biudžetą papildė 24,1 mln. eurų Tuo metu VMU pardavimo pajamos siekė 287,6 mln.

Norint sulaukti daugiau pretendentų į muitinės vadovus Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo sušvelninti reikalavimus atsisakant statutinės patirties. Kandidatuoti į muitinės generalinio direktoriaus pareigas siūloma leisti turintiems bent magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir bent trejų metų vadovaujamo darbo patirties.  Tokius reikalavimus komitetas trečiadienį įtraukė į Seime svarstomą naujos redakcijos Muitinės įstatymo projektą.

Sunoko pirmieji cukraus mokesčio vaisiai – į valstybės biudžetą per du mėnesius jau įkrito 6 mln. eurų. Jei tempas nesumažės, tai gali pranokti valdžios prognozes metų pabaigoje surinkti 25 mln. eurų ir juos skirti gynybai. Nors kainos gerokai šoktelėjo – sirupas pabrango du kartus, o gazuoti gėrimai – ketvirtadaliu – kai kurie prekybos tinklai skaičiuoja, kad gyventojai limonadų nupirko net daugiau nei pernai. Šiaulietė Vida parduotuvėje sukiojosi tarp gaiviųjų gėrimų lentynų.

 Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai ketvirtadienį pareikalavo visoje Europos Sąjungoje įvesti mokestį didžiausioms pasaulio technologijų bendrovėms ir internetinių lošimų svetainėms siekiant padėti papildyti 27 valstybių narių bloko ateinančių septynerių metų biudžetą. ES šiemet susiduria su viena didžiausių kovų dėl 2028-2034 m. biudžeto. Europos Komisija nustatė, kad biudžetas sieks 2 trilijonus eurų.

Per du pirmuosius šių metų mėnesius valstybės biudžetas (be ES ir kitos paramos lėšų) gavo 2,5 mlrd. eurų pajamų – BNS skaičiavimais, tai 8,5 proc. daugiau nei pernai sausį-vasarį. Biudžeto pajamos per šį laiką sudarė 14,5 proc. metinio plano, siekiančio 17,3 mlrd. eurų,skelbia Finansų ministerija.  Valstybės pajamos sausį-vasarį augo 8,5 proc. Iš mokesčių į valstybės biudžetą per šį laiką gauta 2,4 mlrd. eurų – 9,2 proc. daugiau (14,5 proc.

Šią savaitę padėti pirmieji žingsniai rengiant kitų metų valstybės biudžeto projektą – Vyriausybė pritarė 2027–2029 metų trimečio biudžeto rengimo planui. Pasak Finansų ministerijos, kitų metų valstybės pajamos ir išlaidos jau buvo patvirtintos pernai Seimui priėmus 2026–2028 metų trimetį biudžetą, todėl kitų metų viešųjų finansų planas turėtų būti koreguojamas minimaliai.

Vyriausybė patvirtino planą, kaip bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas – derybas dėl būsimo laikotarpio šalies viešųjų finansų plano pradėti planuojama vasarą. Kadangi 2027 m. ir 2028 m. pajamos bei išlaidos Seime jau buvo patvirtintos pernai gruodį, šie biudžetai turėtų būti koreguojami minimaliai, pranešė Finansų ministerija.

Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino šių metų miesto biudžetą, kuris siekia 835 mln. eurų – 11,54 proc. arba 86,4 mln. eurų daugiau nei pernai, antradienį pranešė savivaldybė.  Taip pat buvo pritarta 2026–2028 metų Kauno strateginiam veiklos planui. „Šiemet prioritetas bus skiriamas švietimui, infrastruktūrai, socialinėms paslaugoms ir sveikatai. Suplanuotos investicijos padės tęsti ir pradėti naujus projektus, atliepiančius kasdienius gyventojų poreikius“, – skelbia savivaldybė.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino šių metų biudžetą, kuris siekia 264,4 mln. eurų – 8,8 proc. daugiau nei 2025-ųjų biudžetas, penktadienį pranešė savivaldybė. „Didžiausią lėšų dalį nukreipiame į švietimą, didiname finansavimą kelių infrastruktūrai. Ir toliau modernizuosime kelius, didinsime vietų skaičių darželiuose bei stiprinsime socialines ir sveikatos paslaugas“, – pranešime sakė rajono meras Robertas Duchnevičius. Beveik pusė biudžeto lėšų – 120,4 mln.

Sausį Rusijos biudžeto pajamos iš naftos nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius penkerius metus. Apie tai praneša „Bloomberg“. Leidinio skaičiavimais, paremtais Rusijos finansų ministerijos duomenimis, naftos bendrovės į Rusijos biudžetą pervedė 281,7 mlrd. rublių (apie 3,1 mlrd. eurų). „Bendros pajamos iš naftos ir dujų taip pat sumažėjo 50 proc. palyginti su 2025 m. sausiu – iki 393,3 mlrd. rublių“, – priduria žurnalistai.

Prancūzija pirmadienį turėtų priimti 2026 metų biudžetą po mėnesių įtemptų derybų, jei ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) atlaikys naujausią iš eilės pareikštų nepasitikėjimo pareiškimų. Premjeras penktadienį trečią ir paskutinį kartą prastūmė biudžetą per parlamentą be balsavimo, sukeldamas dar vieną nepasitikėjimo pareiškimų bangą iš kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų.