biudžetas

Dėl mokesčių ir muitų padidėjus pajamoms, JAV biudžeto deficitas spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, sumažėjo, parodė Iždo departamento paskelbti duomenys. Deficitas palyginamuoju laikotarpiu smuko 15 proc. – nuo 711 mlrd. iki 602 mlrd. JAV dolerių. Bendros pajamos padidėjo 13 proc. iki 1,2 trln. JAV dolerių, o išlaidos paaugo iš viso 2 proc. iki 1,8 trln. JAV dolerių.

Valdžia ir verslas Lietuvoje vis dažniau atsiduria priešingose barikadų pusėse – ką tai reiškia ekonomikai ir mūsų kasdieniam gyvenimui? Apie didžiulę prarają tarp valdžios ir verslo bei ateinančius metus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Jūs teigiate, kad tarp valdžios ir verslo atsivėrė didžiulė praraja.

Italijos parlamentas galutinai patvirtino 2026 m. biudžetą, kurio bendra vertė siekia 22 mlrd. eurų. Jam dabar pritarė Deputatų Rūmai. Senatas premjerės Giorgios Meloni trijų partijų koalicijos parengtą finansinį paketą priėmė prieš Kalėdas. Biudžetas galutinai patvirtintas po kelias savaites vykusių debatų ir korekcijų. Jis įsigalios 2026 m. sausio 1 d. G. Meloni siekia, kad naujos skolos 2026 m. neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip tai numato Europos stabilumo kriterijai.

Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. BVP išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis ir didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų bei dalies kitų darbuotojų atlyginimais. Deficitas sieks 2,7 proc. BVP (įtraukus karinius įsigijimus – 5 proc.), o valstybės skola – 45,4 proc. BVP.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė Seimo priimtą 2026 metų valstybės biudžetą.  „2026 metų biudžetas yra atsakingos fiskalinės politikos pavyzdys, kai vienu metu suderinami trys esminiai prioritetai – geopolitines grėsmes atitinkantis gynybos finansavimas, socialinės apsaugos stiprinimas ir fiskalinės drausmės išlaikymas“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda. Anot jo, perskirstymas per biudžetą sudarys apie 35 proc.

Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais. 2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP.

Pastarieji mėnesiai Lietuvos politikoje pažymėti skandalais, ministrų pasikeitimais ir įtampa valdančiojoje koalicijoje. Po viešų konfliktų ir kritikos teko atsisveikinti su kai kuriais ministrais, o Vyriausybės stabilumas vis dažniau kelia klausimų.

Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais. 2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP.

Ukmergės rajono savivaldybė pranešė gyventojams, kad šį mėnesį vėluos dalis išmokų. Kaip skelbia savivaldybės atstovai, tikslinės kompensacijos (išmokos už slaugą, priežiūrą, individualią pagalbą) gavėjams bus išmokamos po 2025 m. gruodžio 22 dienos.  „Paprastai kiekvieno mėnesio 10-ąją dieną gavėjus pasiekiančių išmokų mokėjimo laikas nukeltas, kadangi Ukmergės rajono savivaldybė dar negavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tam skiriamo finansavimo.

Valdantieji priėmė kitų metų biudžetą. Opozicija prieš balsuojant surengė Seime tikrą spektaklį, mėgindama sumenkinti socialdemokratus ir ypač „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. O kitų metų biudžete rekordiškai auga išlaidos gynybai, socialinėms reikmėms, didės ir algos, pensijos, vaiko pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Besiruošiantiems priimti kitų metų valstybės biudžetą valdantiesiems opozicijos atstovai iš karto užkūrė pirtį.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“ 2026 metais senatvės pensijos didės vidutiniškai 12 procentų. Vidutinė pensija kitąmet turėtų augti maždaug 80 eurų iki 750 eurų, o su būtinuoju stažu – 90 eurų iki 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir našlių pensijos bazinis dydis kitais metais augs 9,9 proc. iki 46,46 euro.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais. Kitų metų viešųjų finansų planas priimtas 80 Seimo narių balsavus už, 39 balsavus prieš ir septyniems – susilaikius, opozicijai liejus daug kritikos dėl paskutinę minutę skirtų 15 mln. eurų melioracijai.

Į Seimo plenarinių posėdžių salę ketvirtadienį paskutiniam balsavimui grįžta 2026-ųjų valstybės biudžeto projektas – parlamentas turės apsispręsti dėl galutinio kitų metų šalies viešųjų finansų plano, kuriame papildomus milijonus siūloma skirti žemės ūkio sektoriui. Šį antradienį Seimas apsvarstė Vyriausybės pakoreguotą biudžeto projektą, kuriame išlaidas numatoma papildomai didinti 116,8 mln. eurų, iš jų didžiąją dalį skirti švietimo darbuotojų ir pareigūnų atlyginimams didinti.

Kitų metų valstybės biudžetas kaip reikiant drebina valdančiąją koaliciją. „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis grasina nebalsuoti už biudžetą, kuris didins valstybės skolą tiek, kad po poros metų teks vėl didinti mokesčius. Tad valdantieji toliau ginčijasi, kaip neperžengti pavojingos valstybės skolos ribos ir ką daryti su dyzelino mokesčiais – didinti ar mažinti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad į parlamentą galutiniam balsavimui ketvirtadienį grįžtančiame 2026-ųjų valstybės biudžeto projekte galimos tam tikros korekcijos, perskirstant finansavimą žemės ūkiui ir aplinkosaugai. „Diskutavome, kad pačiame biudžete galimi dar kai kurie smulkūs pakeitimai, kadangi priimtas Akcizų įstatymas naujai, yra dar paskutinės diskusijos dėl galimos dalies pakeitimų dėl žemės ūkio.

Seimas antradienį apsvarstė 2026-ųjų biudžeto projektą – Vyriausybės grąžintas pakoreguotas kitų metų viešųjų finansų planas numato maždaug 10 kartų mažiau papildomų išlaidų nei prašė Seimo nariai ar komitetai. Daugiau lėšų Vyriausybė praėjusią savaitę rado pedagogams ir pareigūnams, Seimo kanceliarijai, Kultūros ministerijai.

Antradienio vakarą Seime posėdžiaus koalicinė taryba. Apie tai Eltai patvirtino ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas. Anot jo, posėdžio metu ketinama diskutuoti apie kitų metų valstybės biudžeto projektą. „Aptarsime tą paskutinį balsavimą dėl biudžeto, kuris bus“, – savo ruožtu Seime žurnalistams sakė parlamento pirmininkas Juozas Olekas.

Vyriausybė priėmė pakoreguotą 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą – papildomai parlamentui bus siūloma išleisti 116,8 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis numatyta švietimo darbuotojų ir pareigūnų atlyginimams didinti. „Biudžetas pasižymi tuo, kad skatins ekonomiką, daug išlaidų jame, daug skatinamųjų priemonių, tai 2026 m. turėsime ekonomikos pagyvėjimą“, – Vyriausybės posėdyje penktadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Neeiliniame posėdyje penktadienį Vyriausybė planuoja svarstyti į Seimą kitą savaitę priėmimui grįžtantį 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą. Seime pirmasis projekto svarstymas vyko praėjusią savaitę, iš viso parlamentas biudžetą priima dviem svarstymais – antrasis suplanuotas ateinantį antradienį, o priėmimas – ketvirtadienį. Vyriausybei parlamentas pavedė apsispręsti dėl daugiau nei 1 mlrd. eurų pradiniame projekte nenumatytų išlaidų.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako besiviliantis, kad Vyriausybės patobulintas kitų metų biudžetas sulauks tiek Seimo, tiek prezidento palaikymo. „Tikiuosi, kad jeigu priimsim taip, kaip dabar yra biudžetas teikiamas, patobulintas Vyriausybės, tai ir Seimas pritars, ir prezidentas pasirašys tokį biudžetą“, – po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams Prezidentūroje trečiadienį sakė J. Olekas.

Į Seimą antrajam svarstymui kitą savaitę grįžtantį 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys neeiliniame posėdyje penktadienį. „Penktadienį vyks neeilinis Vyriausybės posėdis, kurio metu bus svarstomas iš Seimo po pirmojo svarstymo grįžęs 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektas“, – Eltai antradienį nurodė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas.

Valdančiosios koalicijos partneriams „aušriečiams“ kritikavus kai kurias 2026 metų biudžeto projekto išlaidų eilutes, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad valdančiosios partijos artėja prie kompromiso.   „Labai priartėjome prie bendrų pozicijų.

Kitų metų valstybės biudžetas turėtų būti sudarytas iki gruodžio 9 dienos, sako Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.  „Manau, kad iki gruodžio 9 d. mes iš tikrųjų turėsime biudžeto variantą, kuris bus labai naudingas Lietuvos žmonėms, mūsų ūkiui, verslui ir turės pritarimą koalicijos, o gal net ir ne tik koalicijos, gal ir opozicija matys, kad iš tikrųjų tą biudžetą <...> jį parems ir platesnis ratas Seimo narių“, – kalbėjo J. Olekas.

Parlamentas antradienį baigė pirmąjį 2026 metų biudžeto svarstymą bei kitų metų viešųjų finansų planą grąžino Vyriausybei tobulinti. Parlamentas siūlo Ministrų kabinetui įvertinti valstybės galimybes finansuoti Seimo komitetų ir pačių parlamentarų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. eurų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad prašydami papildomo finansavimo parlamentarai nesilaikė fiskalinių reikalavimų.

Parlamentas antradienį baigė pirmąjį 2026 metų biudžeto svarstymą bei kitų metų viešųjų finansų planą grąžino Vyriausybei tobulinti. Parlamentas siūlo Ministrų kabinetui įvertinti valstybės galimybes finansuoti Seimo komitetų ir pačių parlamentarų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. eurų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad prašydami papildomo finansavimo parlamentarai nesilaikė fiskalinių reikalavimų.

Seimo opozicijos vertinimu, antradienį Seime pradėtas svarstyti 2026 m. valstybės biudžeto projektas yra sulaužytų pažadų ir apgavysčių biudžetas. Seimo TS-LKD  frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno vertinimu, tai yra „apgaudinėjimo biudžetas“.  „Sakyčiau, kad tai sulaužytų pažadų biudžetas, netgi sakyčiau, toks labiau butaforiją primenantis. Socialdemokratai žadėjo, kad bus PVM  lengvata maistui, 50 proc.

Seimas antradienį pradėjo pirmąjį 2026 m. valstybės biudžeto projekto svarstymą.  Seimui biudžeto projektas pateiktas spalio 21 d. – per daugiau nei mėnesį parlamentarai projektui jau registravo 110 pasiūlymų, kuriems pritarus išlaidos biudžete būtų didinamos daugiau nei 1 mlrd. eurų. Dėl šių išlaidų apsispręsti turės Vyriausybė, patikslintą valstybės biudžeto projektą ji turėtų svarstyti kitą savaitę.

Į Seimą pirmajam svarstymui atkeliaujant kitų metų valstybės biudžetui, o kultūros bendruomenei nerimaujant dėl pernelyg mažo finansavimo, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad kultūros asignavimų padidinimas biudžete yra įmanomas. Taip pat, kaip pabrėžia jis, korekcijos įmanomas ir atliepiant kitų sektorių problemas. „Be abejo, kultūrai negali mažėti lėšos. Jos turėtų nelikti ir tokios pačios, jos turi nuosekliai didėti.

Antradienį pirmajam svarstymui į Seimą atkeliauja 2026 m. valstybės biudžeto projektas. Parlamentui jis buvo pateiktas spalio viduryje. Seimo nariai užregistravo daugiau nei 100 siūlymų, kaip biudžeto projektą koreguoti, o juos įgyvendinti bendrai kainuotų virš 1 mlrd. eurų. Dėl didžiosios dalies siūlymų Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pavedė apsispręsti Vyriausybei. Ministrų kabinetas, įvertinęs siūlymus, 2026 m. biudžeto projektą turėtų koreguoti kitą savaitę.

Finansų ministras aiškinasi dėl ministerijas paliekančių darbuotojų ir stringančių gynybos investicijų, o Seime jam tenka atremti kritikos bangą dėl brangstančio dyzelino ir konservatorių palikto akcizų plano. Degalų kainos kyla, kelių fondas stringa, o opozicija kaltina valdžią chaotišku biudžeto planavimu. Apie akcizų dilemas, nepanaudotus milijonus ir biudžeto kovas – TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį tęsia parlamentarų siūlymų 2026-ųjų šalies biudžeto projektui svarstymą – dėl jų apsispręsti pavedė Vyriausybei. „Visus tuos siūlymus siųsim Vyriausybei ir jie turės progą susipažinti su lakia mūsų Seimo narių fantazija“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), trečiadienį svarstantis 2026 metų valstybės biudžetui pateiktus parlamentarų pasiūlymus, dėl jų visų ragins apsispręsti Vyriausybę. „Visus pasiūlymus siųsime Vyriausybei ir ji turės progą susipažinti su lakia mūsų Seimo narių fantazija“, – komiteto posėdyje sakė BFK pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Anot jo, parlamentarai pateikė „tik 110“ pasiūlymų, o dauguma jų nėra pagrįsti aiškiais finansavimo šaltiniais.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad, nors šiuo metu valstybės skolos apimtys yra valdomos, norint išlaikyti fiskalinį biudžeto tvarumą politikai turi vertinti ilgalaikę perspektyvą ir pradėti ieškoti naujų biudžeto pajamų šaltinių. „Fiskalinė situacija Lietuvoje šiandien tikrai yra nebloga. Tai, ką mes aiškiai pasakėme, tai kad atitinka biudžetas (…) Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles, tuo viskas ir pasakyta.

Pasiūlymus 2026 metų valstybės biudžetui apsvarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pavedė Vyriausybei apsispręsti dėl maždaug 630 mln. eurų bendros vertės kitų parlamento komitetų ir komisijų pateiktų iniciatyvų, kam kitąmet valstybė turėtų išleisti papildomai pinigų. Komitetai siūlė daugiau išlaidų skirti keliams, statutinių pareigūnų, teisėjų padėjėjų atlyginimams, paskatoms ūkininkams, teismų sistemai, geltoniesiems autobusiukams, kitoms reikmėms.

Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komitetui pirmadienį pradėjus svarstyti Seimo komitetų ir institucijų pasiūlymus 2026-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas papildomo finanavimo iniciatyvas vadina fantastinėmis, tačiau ragina nurodyti jo šaltinius. „Apie visus pasiūlymus galvojame, kad tai yra labai geri pasiūlymai, labai vertingi – žmonės, kurie nusimano tose srityse, siūlo, kas yra svarbu, visus skaudulius nurodo.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pradeda svarstyti kitų komitetų ir komisijų pasiūlymus 2026 metų biudžeto projektui. BFK pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad Seimo komitetai biudžetui parengė pasiūlymų įvairioms išlaidoms skirti maždaug 630 mln. eurų papildomų lėšų. „Pasiūlymų yra labai daug“, – BNS sakė A. Sysas.

Seimui svarstant Vyriausybės pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą šią savaitę parlamentarai įregistravo daugiau nei tris dešimtis pataisų, kuriomis siūlo išlaidas įvairioms reikmėms didinti dar daugiau nei 0,62 mlrd. eurų. Praėjusią savaitę parlamentarai įregistravo daugiau nei šešias dešimtis pataisų siūlydami įvairias išlaidas didinti daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.

Dar vienas Remigijaus Žemaitaičio akibrokštas socdemams – aušriečiai kartu su dalimi valstiečių siūlo mažinti kitų metų gynybos biudžetą iki 5 procentų. Šiuo metu gynybai numatyta skirta 5,38 procento, arba 350 milijonų eurų daugiau. Šiuos gynybos pinigus siūloma perduoti kelių tvarkymui ir pareigūnų atlyginimų didinimui.

Grupė Seimo valdančiųjų siūlo kitąmet gynybai numatytus 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažinti iki 5 proc., o likusią sumą nukreipti vidaus saugumui ir keliams. Tokį siūlymą trečiadienį registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Bronius Ropė, Jaroslavas Narkevičius, mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė ir Aidas Gedvilas.

Profesinėms sąjungoms kritikuojant mažėjantį finansavimą, Seimo nariai siūlo kitų metų biudžete statutinių pareigūnų atlyginimams skirti papildomai apie 60 mln. eurų. Tarp naujausių parlamentarų iniciatyvų – ir siūlymas smarkiau didinti algas kultūros darbuotojams, numatant dar 3,6 mln. eurų. Mišriai parlamentaro narių frakcijai priklausantis Viktoras Fiodorovas registravo siūlymą 2026-aisiais papildomai skirti 32 mln. eurų policijos pareigūnų atlyginimams didinti, 12,7 mln.

Per ateinančius metus neradus naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą, skelbiama Valstybės kontrolės (VK) išvadoje būsimo valstybės biudžeto projektui. Anot auditorių, šiuo metu galioja Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Lietuvos biudžeto deficito išlyga, leidžianti į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc.

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valstybės skola šiemet sieks 42,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vidutiniu laikotarpiu ji augs sparčiau nei numato Lietuvos fiskalinis struktūrinis planas ir 2028 metais viršys pusę šalies BVP ir sieks 53,8 proc. „Jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad visuomeninis transliuotojas neprieštarauja siūlymui mažinti kitąmet neproporcingai augantį LRT finansavimą. Visgi, anot jos, politikai turėtų įvertinti, jog nacionalinis transliuotojas taip pat yra svarbi šalies gynybos dalis, todėl bet koks biudžeto mažinimas turės neigiamą poveikį LRT misijai. Pagal esamą įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc.

Kas galėtų tapti naujuoju krašto apsaugos ministru vietoj atleistos Dovilės Šakalienės? Viešumoje girdisi 3 pavardės – du viceministrai Karolis Aleksa ir Tomas Godliauskas, NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Komunikacijos specialistas Linas Kontrimas prakalbo, kad aplink socialdemokratus yra moterų, kurios norėtų.

Pirmadienį Vyriausybėje posėdžiaus koalicinė taryba – valdančiosios daugumos atstovai ketina tęsti diskusijas apie kitų metų valstybės biudžetą. „Koalicinėje taryboje toliau bus kalbama apie kitų metų valstybės biudžetą – svarbiausias eilutes, prioritetus ir atskirų sričių finansavimą“, – Eltai teigė premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.  Anot jo, nuolatinis bendravimas svarbus siekiant iki biudžeto priėmimo koalicijoje pasiekti tarpusavio sutarimą.

Nuo pirmadienio pūtęsis burbulas apie krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės poziciją sprogo – trečiadienio rytą premjerė Inga Ruginienė pateikė kolegės atsistatydinimo raštą. Daug kas spekuliuoja, kas galėjo privesti prie tokių sprendimų: sumažintas valstybės biudžetas krašto apsaugai, konkurencija ar dar neišgirstos priežastys. Apie tai, kas iš tiesų galėjo paskatinti krašto apsaugos ministrę atsistatydinti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Ainiu Lašu.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Rugienienė sako, kad 2026-ųjų viešųjų finansų planas dar turėtų būti koreguojamas. Ministrė pirmininkė teigia laukianti suinteresuotų asmenų pastabų. „Jeigu kažkas mato, kad techniniame lygmenyje yra susiderėta ne dėl tų skaičių arba procesas vyksta ne tokia linkme, kokia reikia, visada prašau, kad man signalizuotų. Susėdame, kalbamės ir darome sprendimus.

Kitąmet Vyriausybė siūlo daugiau nei dešimtadaliu didinti pensijas ir minimalią algą. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojams algų augimo tempą lėtina ir tvirtina, kad dabar svarbiausia – gynyba. Didesnių algų reikalaujantys pareigūnai jau bruzda. O gynybos pirkiniams Vyriausybė ketina skolintis, tad valstybės skola kitąmet sieks 10 milijardų eurų, o ateityje gali dar labiau didėti. Prie Vyriausybės vos prieš 4 mėnesius pareigūnai proteste reikalavo skubiai didinti algas.

Lietuvos biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 1,2 proc., o Latvijoje – 0,3 proc., paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 2,9 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 2,7 proc. BVP.