Laidoje apie numatytą valstybės biudžetą kalbėjo Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė.
Koalicijos parneriai žadėjo, kad po biudžeto pristatymo bus sprendžiamas finansų ministro Taurimo Valio likimas. Kaip manote, ar T. Valiui bus kas nors?
I. Šimonytė: Priklauso, turbūt, nuo to, kiek ministras pirmininkas nori gadintis savo reputaciją, turėdamas nekompetentingą finansų ministrą. Jeigu jam, dėl kažkokių priežasčių, tai yra patogiau, nei turėti kompetentingą žmogų šalia savęs – tai matyt, kad gali taip priplaukti ir iki kadencijos pabaigos.
Kaina, aišku, šito dalyko bus pakankamai didelė. Ji bus ne tik reputacinė, bus didelė ir Lietuvos mokesčių mokėtojams.
Kiek finansų ministras yra premjero dešinioji ranka ir kiek jam svarbu suprasti finansus giliai?
I. Šimonytė: Supraskite, kad kiekvienas ministras, kuris yra „šakinis“ ministras, ar švietimo, ar sveikatos, ar susisiekimo, nors Vyriausybė dirba, kaip vienas darinys, bet vis tiek natūralu, kad kai esi už kažkokią sritį atsakingas, tampi tos srities advokatu, profsąjungų lyderiu ir visaip kitaip – toks labai natūralus gerbėjas.
Tu matai tą savo gabalą truputį išimtą iš konteksto, bet kažkas turi matyti visą kontekstą, nes nėra jokios abejonės, kad visis savo sričių ministrai turi galybę gerų idėjų.
Tose srityse dirbantys žmonės turi galybę gerų projektų, minčių, bet juk visą laiką viskas atsiremia į galimybes. Nes čia yra ekonomika – norai neriboti, ištekliai visada riboti.
Todėl, kai dabar socialdemokratų ponios melodramatišką balsą pastatę sako: „bet šitas biudžetas yra žmonėms, ką čia opozicija kalba“, tai visi biudžetai yra žmonėms. Ne kėdėms, ne medžiams, ne žvėrims miške.
Bet yra ir kitas dalykas – biudžetas taip pat yra ir iš žmonių. Mokesčiai yra žmonių, skolos yra žmonių.
Man atrodo, kad čia yra svarbus dalykas, kad kažkas turi matyti tą bendrą vaizdą, gebėti jį pateikti per prioritetų prizmę. Vyriausybė juk susitarė dėl prioritetų. Dabar vis tiek absoliutus prioritetas saugumas ir gynyba, toliau, kitus dalykus reikia tvarkyti galimybių ribose.
Finansų ministro kompetencija šitoj temoj yra, galu ir kaip buvusi finansų ministrė pasakyti: jeigu tu nepažįsti skaičių, jeigu tu nesupranti proporcijų, jeigu tu nežinai, kaip valstybės finansai atrodo dideliame paveiksle – labai sunku yra nepadaryti nesąmonių.
Jei dabar būtumėte premjere, ką sakytumėte, jei jums pristatytų tokį biudžetą, kuris aštuoniomis dešimtosiomis procento viršija Mastrichto kriterijus?
I. Šimonytė: Mano praktikoje paprastai būdavo atvirkščiai. Aišku, mes turėjome situaciją, kai turėjome dar kovidą, kadencijos pradžioje, kai reikėjo tų papildomų priemonių ir tas deficitas buvo planuojamas didesnis, nei trys procentai. Bet tada mums tai leido Europos Sąjungos taisyklės, kuriuos tuo metu galiojo.
Paprastai labai aiškiai matydavome – čia yra tas deficitas, kuris yra mūsų bazinis, o va čia yra tai, ko mums reikia dėl kovido, kur yra vienkartinės priemonės, kurios pasibaigus kovidui prapuls. Jos neužsiprogramuos ilgam laikui, ką mes dabar matome biudžete.
Jeigu čia būtų 2027-ų metų biudžetas, kažkokios vienkartinės priemonės, kažkoks vienkartinis ginkluotės atvykimas ir dėl to padidėjęs deficitas – niekas čia apie tai taip karštai nediskutuotų. Mes diskutuojame apie perspektyvą. Perspektyvą kelių metų tokių deficitų.
Dar turint mintyje, kad kai kurie įsipareigojimai dabar į biudžetą yra neįtraukti, tiesiog brutaliai neįtraukti. Nežinau, dėl kokių priežasčių. Išlaidos užmažintos, pajamos uždidintos, ypatingai 2029-ais metais. Tai tu supranti, kad situacija yra dar blogesnė. Tai skolos skaitliuką suka labai aukštai.
Man per savo patirtį nebuvo tokios situacijos, todėl kad finansų ministrė žinojo, kokie yra jos rėmai, ką ji tuose rėmuose turi padaryti ir niekada nebuvo atnešusi biudžeto, kuriame deficitas būtų pažeidęs tas taisykles, kurios mums buvo tuo metu taikomos.
Po svarstymų Seime, kaip manote, ar biudžetas liks toks pat?
I. Šimonytė: Aš manau, kad jis liks daugiau mažiau toks, koks yra. Klausimas, ar tas deficitas bus 3,8 proc., nes dabar ponas T. Valys labai drąsiai teigia, kad kadangi deficitas visą laiką būdavo mažesnis, nei prognozuojama, tai jis, maždaug, tiki.
Prisimenant Evangeliją ir palaimintus tuos, kurie tiki nematę – tai iš tos serijos jis tiki, kad tas deficitas bus mažesnis. Bet jo ministravimo laiku, šiais metais, jau deficitas yra prognozuojamas didesnis, negu buvo įdėtas.
Kodėl jis tiki, kad bus taip, kaip buvo anksčiau, o ne taip, kaip yra jau dabar prie jo, aš nežinau. Plius yra pajamų planas, taip sakyčiau, pagerintas. Makroekonominio pagrindo daliai pajamų nėra, jos yra įrašytos, nes neva bus surinktos, nes bus geriau administruojama, nepateikiant jokių priemonių. Reiškia rizika, kad tos pajamos ir nebus surinktos yra pakankamai didelė. Tai tas deficitas gali būti dar didesnis.
Gal Mastrichto kriterijai yra Mastrichto problema? Gal mes gyvename kitais laikais, reikia plėsti ribas?
I. Šimonytė: Žiūrėkit – kai nepataikai į krepšį, tai tada problema yra, kad krepšys aukštai kabo. Tada gal problema yra taisyklės, gal nusileiskime krepšį ir tada geriau pataikysim.
Juk nėra čia tiesiog skaičiai dėl skaičių, yra keli labai svarbūs dalykai. Pirmas dalykas, galime sakyti taip, yra labai smarkiai pasikeitusi geopolitinė aplinka. Būtent todėl 2025-ais metais, ypatingai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė paramą Ukrainai, Europos Komisija labai greitai pasiūlė sprendimą – nustatyti išlygą gynybos išlaidoms.
Reaguojama yra į situaciją, kai buvo kovidas, fiskalinės drausmės taisyklės buvo apskritai išjungtos, todėl, kad reikėjo tikrai masyvios paramos ekonomikai.
Bet kodėl yra tie 3 proc.? Tie 3 proc. Yra ne šiaip dėl to, kad kažkas pamatė ir „gražus skaičius, įrašykim tris“. Todėl, kad 3 proc. prie 3 proc. prie 3 proc. prie 3 proc. prie 3 proc. ir pažiūrėkit – mes, turėję skolą arti 40 proc. pastaruosius keletą metų, turėsime ją prie 60 proc. jau labai greitai.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
