Finansai

Lietuva akcizų degalams nemažins. Nors valdančiųjų nuomonės dėl mokesčių dyzelinui išsiskiria, socialdemokratų kontroliuojama Vyriausybė atsisako juos karpyti. Tuo metu pasienyje gyvenantys lietuviai jau vyksta į Latviją bei Lenkiją, kur dyzelino litras vidutiniškai iki pusės euro pigesnis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dyzelinas Lietuvoje išlieka brangus. Šiuo metu vidutinė kaina siekia 2,20 Eur už litrą.

Po ilgiau nei 3 valandas trukusių diskusijų valdantieji akcizo dyzelinui nesumažino: naujų priemonių, kaip kovoti su brangių degalų krize, nėra – minimos tik anksčiau įvardytos nuolaidos viešajam transportui bei įpareigojimas degalinėms skelbti momentines degalų kainas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvoje dyzelino litras vidutiniškai jau beveik puse euro – 48 centais – brangesnis nei Lenkijoje ir 12 centų brangesnis nei Latvijoje, rodo naujausia statistika.

Po beveik 50 tūkst. eurų kainavusio Krašto apsaugos ministerijos vakarėlio ministras Robertas Kaunas visuomenės atsiprašė, tačiau plačiau apie šventę kalbėti atsisako ir tikina, kad ši tema jau uždaryta. Tuo metu Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog tokios klaidos nesikartos, o premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina prabangias šventes rengti geresniais laikais, kai valstybės biudžetas nebebus deficitinis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artimojo mirtis šeimai gali reikšti ne tik laidotuvių išlaidas, bet ir prarastas kasdienes pajamas. Tokiais atvejais valstybė numato skirtingą paramą: vienkartinę laidojimo pašalpą, našlių ir našlaičių pensijas, o mirus žmogui dėl nelaimingo atsitikimo darbe – papildomas draudimo išmokas. Pinigai gali priklausyti ir tada, kai pats mirusysis nespėjo gauti jam paskirtos „Sodros“ išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad skirtingos išmokos skiriamos skirtingiems žmonėms.

Į Lietuvą grįžtančius emigrantus valdžia žada sutikti su piniginėmis išmokomis – šeimai, auginančiai 2 ar daugiau vaikų, gali būti skiriama iki 5 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad keliais tūkstančiais eurų žmonių namo neparviliosi, o norintys grįžti emigrantai tą ir taip daro savo noru. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valdžia dar į Lietuvą negrįžusius emigrantus užsimojo suvilioti pinigais.

Darbe neretai galima išgirsti pasiūlymą – padirbėk papildomai, pavaduok kolegą ar pagelbėk kitoje vietoje. Bet kada tokiu atveju priklauso papildomas atlyginimas? Darbdaviai gali suteikti darbuotojams papildomo apmokamo poilsio, tačiau ne visais atvejais papildomai dirbtą laiką galima tiesiog iškeisti į laisvą dieną. Svarbu ir tai, kaip toks laisvadienis įforminamas, kas tuo metu žymima darbo laiko apskaitoje bei ar darbuotojui nepriklauso apmokėjimas už viršvalandžius.

Priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio pokyčių kiekvieną ketvirtį „Sodra“ perskaičiuoja kai kurių išmokų minimalius ir maksimalius dydžius. Su rugsėju baigėsi trečiasis ketvirtis, o spalį prasidėjo ketvirtasis. Taigi nuo ketvirtadienio galioja ir nauji išmokų „lubų“ ir „grindų“ dydžiai. Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas.

Rekordiškai brangaus dyzelino krizę valdžia mėgina lengvinti tardamasi su Europos Komisija. Lietuvos Vyriausybė sako ieškanti kelių, kaip būtų galima sustabdyti jau suplanuotą mokesčių dyzelinui didinimą, kuris šiuos degalus nuo 2027 m. pabrangintų dar 9 centais. Ekonomistai prognozuoja, kad dyzelino kainos išliks aukštos, o tai leidžia naftos perdirbėjams, pavyzdžiui, Lenkijos „Orlen“, uždirbti iki 5 kartų didesnį pelną. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pridalinę dosnių pažadų pensininkams ir šeimoms, valdantieji sprendžia galvosūkį, kaip subalansuoti ne tik kitų, bet ir šių metų biudžetą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius neskuba tenkinti koalicijos partnerių reikalavimų mažinti degalų mokesčius ir perspėja, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis, nei planuota. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Apie 184 tūkst. Lietuvoje naudojamų „Smart-ID“ paskyrų baigs galioti paskutinį šių metų ketvirtį. Tuo pat metu, nuo spalio 1 d., keičiasi jų registracijos tvarka – tapatybės nebebus galima patvirtinti naudojant asmens tapatybės kortelę ir kortelių skaitytuvą. „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Evaldas Stonkus naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį baigs galioti apie 184 tūkst. „Smart-ID“ paskyrų.

Kreditinė kortelė gali suteikti finansinį rezervą, kelionių draudimą ar kitų papildomų paslaugų. Tačiau naudojantis ja svarbu žinoti, kada pradedamos skaičiuoti palūkanos ir kaip suteiktas kredito limitas vertinamas kreipiantis dėl būsto paskolos. Lietuvos bankas primena pagrindinį skirtumą: atsiskaitant debeto kortele naudojami savi pinigai, o kreditine – skolinti. Vis dėlto galimybė pasiskolinti nėra vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės renkasi kreditines korteles.

Klaidingai atliktas pavedimas gali kainuoti papildomai. Norint susigrąžinti ne tam gavėjui pervestus pinigus, bankas gali taikyti mokestį, tačiau lėšų grąžinimas priklauso ir nuo jas gavusio asmens. Savo patirtimi socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi moteris nurodė netyčia pervedusi pinigus ne tam žmogui. Pasak jos, atliekant pavedimą SEB sistemoje buvo parodyta tik viena reikiamos pavardės sąskaita, nors norimam gavėjui pinigų ji buvo pervedusi ir anksčiau.

Vienam šuns lojimas gali atrodyti kaip įprastas augintinio elgesys, kitam – tapti kasdieniu triukšmu, trukdančiu miegoti, dirbti ar ilsėtis. Tačiau kada kaimynų kantrybę bandantis lojimas jau peržengia ribą ir už jį gyvūno šeimininkui gali grėsti atsakomybė? Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia, kad vien faktas, jog šuo loja, savaime dar nereiškia teisės pažeidimo. „Teisė nereikalauja, kad šuo niekada nelotų. Tai būtų nei realu, nei suderinama su natūraliu gyvūno elgesiu.

Kone 50 tūkst. eurų – tiek Krašto apsaugos ministerija išleido 200 savo darbuotojų vakarėliui Vilniaus Bokšto skvere. Liejosi alkoholis, maistas, o darbuotojai mėgavosi Donato Montvydo bei iliuzionisto pasirodymais. Opozicija piktinasi ir vadina tai išlaidavimu, mat kitos ministerijos turėjo mažinti savo išlaidas, kad daugiau lėšų būtų skiriama gynybai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atnaujinamos gatvės, tiesiami dviračių takai ir tvarkomi šaligatviai miestą keičia, tačiau vykstant darbams gyventojų dėmesį neretai patraukia visai kitas vaizdas – ant vejos stovinti sunkioji technika, purve paliktos gilios provėžos ar apgadinta danga. Pamačius tokį vaizdą tikriausiai ne vienas pagalvoja ar iš tiesų leidžiama važiuoti ten, kur paprastam vairuotojui tai būtų laikoma pažeidimu.

Valdantieji išsižada savo ankstesnių pažadų stabdyti degalų kainų augimą mažinant mokesčius. Socialdemokratai pirmenybę teikia dešimtims milijonų eurų, kuriuos vairuotojai kas mėnesį papildomai sumoka mokesčiais, pirkdami brangius degalus. Kam degalai per brangūs, premjeras jau ragina iš automobilių persėsti į viešąjį transportą ir svarsto nebent atpiginti traukinių ir autobusų bilietus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje litras dyzelino gali kainuoti ir 3 eurus, jei Donaldas Trumpas prieš rinkimus nuspręs pataikauti Jungtinių Valstijų rinkėjams ir įves apribojimus amerikietiškos naftos ar jos gaminių eksportui. Pasak ekspertų, nuo tokio sprendimo Jungtines Valstijas stabdo tik didelės korporacijos, kurios prarastų pajamas, jei D. Trumpas nuspręstų riboti eksportą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Grįžus po ligos darbuotojo gali laukti ne tik susikaupę darbai, bet ir darbdavio pareiškimas, kad dėl nedarbingumo susidarė neišdirbtų valandų skola. Kai kuriais atvejais darbuotojams siūloma ją atidirbti papildomomis pamainomis ar net padengti sukauptomis atostogomis.

Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) purto skandalas. Antrą kartą šią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai krėtė milijardinę europinę paramą skirstančią įstaigą. Pareigūnai atliko kratą direktoriaus Fortunato Dirginčiaus kabinete. TV3 šaltinių duomenimis, direktorius nėra sulaikytas, jis kartu su pareigūnais atvyko į apklausą.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,6 proc. ir buvo antra didžiausia tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Palyginti su liepa, kai metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,4 proc., jos tempas paspartėjo 0,2 proc. punkto. Prieš metus, 2025-ųjų rugpjūtį, metinė infliacija šalyje sudarė 3,6 proc. Didesnė metinė infliacija rugpjūtį fiksuota tik Rumunijoje, kur kainos per metus išaugo 6,3 proc.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE suteikė 5 mln. eurų finansavimą telekomunikacijų bendrovei „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“. Paskolos lėšos bus skirtos pastatų skaitmeninės ir energetinės infrastruktūros projektams, kuriuose sujungiami ryšio, saugumo, prieigos kontrolės, išmaniųjų namų ir energijos valdymo sprendimai.  Bendrovės teigimu, ILTE finansavimas leis šią veiklą vykdyti didesniu mastu ir vienu metu įgyvendinti daugiau projektų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Finansų ministerijos iniciatyva mažinti mokestį loterijų organizatoriams likusią jo dalį skiriant paramai neturi perspektyvos. „Nereikėtų grįžti laiku atgal, į tuos laikus, kada tai buvo daroma. Manau, kad nebus politinės eigos šiam pasiūlymui“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė M. Sinkevičius.

Dėl nesibaigiančio karo Irane Europai ir Lietuvai artėja brangi žiema. Toliau brangsta nafta, degalai, dujos, biokuras ir elektra. Energetikos ministerija jau ragina gyventojus taupyti elektrą ir šilumą. Tuo metu energetikos ministras jau svarsto mažinti akcizus dyzelinui, kai jo kaina apie savaitę išsilaikys aukščiau 2,20 euro už litrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė senjorė Zita – miesto Socialinių paslaugų skyriuje.

Lietuvos gyventojams tenka ruoštis naujai brangimo bangai: Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas, kuras išlieka arti rekordinių aukštumų, o artėjantis šildymo sezonas žada gerokai didesnes sąskaitas. Ekonomistas vertina, kiek dar kils būsto paskolų įmokos, kada sulauksime infliacijos piko ir kaip kintančios energijos bei žaliavų kainos atsilieps mūsų piniginėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Ieškant būsto nuomai internete galima susidurti ne tik su patraukliais pasiūlymais, bet ir su sukčiais. Net ir pasirašyta nuomos sutartis ne visada reiškia, kad kitoje ekrano pusėje – tikras būsto savininkas. Taip nutiko vienai „Revolut“ klientei – tariamam nuomotojui ji pervedė iš viso 2 779,17 svaro sterlingų (3 241,97 euro), tačiau vėliau paaiškėjo, kad moteris pateko į sukčiaus pinkles. Prarastus pinigus ji siekė susigrąžinti iš banko, skelbiama Lietuvos banko nagrinėtoje ginčo byloje.

Savo sklype pasodinti medį, tujas ar kitus krūmus galima ne bet kur. Net ir privačioje teritorijoje galioja konkretūs reikalavimai, kokiu atstumu augalai turi būti nuo kaimyninio sklypo. Jų nepaisymas gali baigtis ne tik konfliktu su kaimynu. Ginčai dėl užstojamos šviesos, į svetimą sklypą patenkančių šakų ar pavojų keliančių medžių gali persikelti ir į teismą. Kokio atstumo reikia laikytis, priklauso nuo augalo aukščio, o kai kuriais atvejais – ir nuo to, kurioje sklypo pusėje jis sodinamas.

Namas, butas ar kitas per gyvenimą sukauptas turtas anksčiau ar vėliau gali tapti svarbaus sprendimo priežastimi – perduoti jį artimiesiems iš karto ar pasirūpinti, kad šie jį paveldėtų ateityje. Dovanojimas gali atrodyti paprastesnis kelias, tačiau teisininkai įspėja, kad priėmus tokį sprendimą persigalvoti gali būti per vėlu. Skiriasi ne tik tai, kada turtas pereina į kito žmogaus rankas.

Šeimoms, susilaukusioms vaikų, priklauso ne viena valstybės išmoka, tačiau tarp skirtingų paramos priemonių apie dalį jų galima ir nežinoti ar tiesiog pamiršti. Viena tokių – 444 eurų per mėnesį išmoka, kuri gali priklausyti tėvams, neturintiems teisės į „Sodros“ mokamą vaiko priežiūros išmoką. Ši parama aktuali žmonėms, kurie neturi teisės į „Sodros“ mokamą vaiko priežiūros išmoką. Tačiau stažo neturėjimas nereiškia, kad šeima negali pretenduoti ir į kitas jai priklausančias išmokas.

Naujausia algų statistika. Sostinėje gyventojai vidutiniškai uždirba beveik 1800 eurų į rankas. Tai maždaug 500 eurų daugiau nei Zarasų rajone, kur iš 60 Lietuvos savivaldybių mokamos mažiausios algos. O sparčiausiu atlyginimų augimu Lietuvoje gali pasigirti Kelmės rajono gyventojai – čia į rankas gaunamos algos per metus padidėjo daugiau nei 13 proc. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kelmės rajone per metus atlyginimai kilo sparčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis.

Atvėsus orams, lietuviai jau plūsta į savivaldybes prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui. Šilumininkai ir ekonomistai perspėja, kad, brangstant naftai, dujoms ir biokurui, už šildymą teks mokėti brangiau. Žmonės skundžiasi, kad pragyvenimas brangsta, tad ministrė Inga Ruginienė jau laukia didesnio kompensacijų prašytojų būrio nei prieš metus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Į Vilniaus savivaldybę jau plūsta miestiečiai prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui.

Šalyje veiklą pradeda naujas mažmeninės prekybos tinklas „Marytė retail“, rinkai pasiūlysiantis itin žemų kainų koncepciją. Bendrovė per artimiausius trejus metus į plėtrą planuoja investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau nei 200 darbo vietų. Pirmosios parduotuvės duris atverti turėtų jau šį rugsėjį, o iki metų pabaigos visoje Lietuvoje planuojama turėti 20, kitais metais – 40 žemų kainų parduotuvių tinklą. Dalis jų šiemet įsikurs ir veiklą nutraukusio tinklo „Mere“ patalpose.

Lietuviai šią vasarą kaip reikalas pailsėjo ir itin turiningai praleido laiką svečiose šalyse – labiausiai tikėtina, kad už II pensijų pakopos pinigus. Atsiskaitymų banko kortelėmis duomenys rodo, kad atostogoms tautiečiai šią vasarą išleido gerokai daugiau nei anksčiau, o kai kuriose šalyse paliko net ne keliasdešimt procentų, bet kelis kartus didesnes sumas nei pernai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kelionėms pinigų lietuviai ir turi, ir jų negaili.

Laidoje „Trūksta ryšio“ apsilankiusi teisininkė, advokato padėjėja Iveta Jarašiūnaitė atskleidė retai viešumoje aptariamus skyrybų užkulisius. Ji paaiškino, kaip skirtis nusprendusiems sutuoktiniams tenka dalintis santuokoje uždirbtą turtą ir ką iš tiesų reiškia teisme įrodinėti kito partnerio neištikimybę. Prakalbus apie turto dalijimąsi, I. Jarašiūnaitė atskleidė, ar iš tiesų visas turtas, nutraukiant santuoką teisiniu būdu, dalijamas pusiau. „Taip, jeigu nėra vedybinės sutarties.

Vienišiems senjorams ir daliai žmonių su negalia Lietuvoje gali priklausyti papildoma kas mėnesį mokama vienišo asmens išmoka. 2026 metais jos dydis siekia 46,46 euro per mėnesį, tačiau teisę ją gauti turi ne kiekvienas vienas gyvenantis žmogus. „Sodros“ duomenimis, išmoka paprastai skiriama automatiškai, todėl atskiro prašymo teikti nereikia.

Laidoje „Trūksta ryšio“ advokato padėjėja, teisininkė Iveta Jarašiūnaitė atskleidė skyrybų procesų užkulisius ir davė patarimų, kaip tinkamai išsiskirti, kad abi pusės nukentėtų kuo mažiau. Laidos viešnia pasidalijo ir kuriozinėmis situacijomis, kai sutuoktiniai ima dalytis pinigus, išleistus dantų ar krūtų implantams. Taip pat ji užsiminė apie išsiskyrimą dėl neištikimybės – anot teisininkės, tokiu atveju galima prisiteisti net turtinės kompensacijos.

Žemės sklype savaime užaugę medžiai gali tapti ne tik nauju mišku, bet ir atnešti papildomų pinigų jo savininkui. Jeigu ne miško paskirties žemėje savaime užsisėjo ir užaugo medžiai, už jų išsaugojimą bei įtraukimą į miško žemės apskaitą galima gauti 900 eurų. Tokia parama šiuo metu teikiama fiziniams asmenims, o netrukus ja galės pasinaudoti ir įmonės bei kiti juridiniai asmenys. Gyventojams skirtam kvietimui numatyta 4 mln. eurų, o juridiniams asmenims – dar 5 mln. eurų.

Žinutės apie tariamas skolas ir raginimai kuo greičiau jas apmokėti gyventojų telefonuose pastaruoju metu – nebe naujiena. Dabar sukčiai nusitaikė į „Unipark“ klientus – bendrovės vardu siunčia apgaulingas SMS žinutes.

Tebesitęsianti Hormūzo sąsiaurio blokada, brangstantys energijos ištekliai ir degalai netrukus atsilieps ir maisto prekėms parduotuvių lentynose. Kai kurie didieji bankai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet gali siekti apie 6 procentus. Tuo metu kai kurie rinkos žaidėjai skelbia apie dešimtimis procentų išaugsiančias pieno, kiaulienos, duonos ir kitų kepinių kainas jau nuo artėjančio rudens.

Vilniuje būsto įperkamumas pasiekė kritinę ribą – įsigyti namus sostinėje šiandien jau sunkiau nei Osle ar Kopenhagoje. Nors kainos stiebiasi į viršų, lietuviai ir toliau drąsiai šluoja nekilnojamąjį turtą, o beveik pusė sandorių sudaromi investiciniais tikslais.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Luminor“ banko vyr. ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada, kad kitąmet pensijos didės mažiausiai dešimtadaliu. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija augtų mažiausiai iki 830 eurų. Tačiau senjorai, matydami kone akyse didėjančias maisto produktų kainas ir artėjančią energetinę krizę, graudinasi, kad tokio pensijų didinimo nebepakaks. Senjorai reikalauja vidutinę pensiją kitąmet didinti triskart daugiau – bent iki 1000 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors vasara dar nesibaigė, sinoptikai teigia, kad šiandien – viena paskutinių gražių bei saulėtų dienų pajūryje. Sinoptikai perspėja apie gausų lietų ir didžiulį vėją, kuris Lietuvą užklups jau rytoj. Vakarų Lietuvoje prognozuojami stichiniai vėjo gūsiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Poilsiautojas Romas mėgaujasi Baltijos jūra ties Palanga. Anot sinoptikų, tai viena paskutinių saulėtų dienų šią vasarą. Tačiau lietus ryte vis tiek kurorte galingai nušniokštė. „Puikus vanduo.

Ekspertai įspėja apie augančią ekonominio neapibrėžtumo bangą, galinčią stipriai paveikti gyventojų perkamąją galią ir finansinį saugumą. Nerimaujant dėl galimų rinkų sukrėtimų, finansų analitikai ragina nelaukti krizių pradžios ir jau dabar peržiūrėti savo išlaidas. Kaip tinkamai pasiruošti? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Vilniaus universiteto docentu Andriumi Jaržemskiu.

Po rugpjūčio pradžioje praūžusios liūties sostinės Perkūnkiemio rajono gyventojai susiduria su kartėliu dvelkiančia realybe: į 16-ą aukštą tenka kilti pėstute, o požeminėje aikštelėje skendusiems automobiliams galima ištarti „sudie“. Didžiulis vandens srautas užliejo namą taip, kad iki šiol neveikia liftas, o gyventojai iki šiol nežino, ar užlietos transporto priemonės apskritai užsives.

Darbo diena baigėsi, kompiuteris išjungtas, tačiau vakare telefone pasirodo vadovo žinutė su darbiniu klausimu. Netrukus ateina dar viena. Šįkart prašoma greitai atsakyti į elektroninį laišką ar atlikti nedidelę užduotį, kuri esą užtruks vos kelias minutes. Tokios situacijos gali kartotis ir savaitgaliais ar net per atostogas, todėl kyla klausimas – ar pasibaigus darbo valandoms darbuotojas iš tiesų privalo būti pasiekiamas? Su tokiomis situacijomis susiduria nemaža dalis europiečių.

Vario kaina pasaulinėse biržose pastaruoju metu pasiekė vieną aukščiausių lygių per pastaruosius metus. Vien Londono metalų biržoje (LME) tona vario rugpjūčio 7 d. rytą kainuoja beveik 13 tūkst. eurų (tiksliau – 12 992 euro), todėl viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo svarstymų, ar dėl to vertingesnės netapo ir lietuviškos euro centų monetos. Toks klausimas kyla neatsitiktinai – 10, 20 ir 50 centų monetos gaminamos iš lydinio, kuriame net 89 proc. sudaro varis.

Pasiruošimas santuokai dažniausiai asocijuojasi su švente, tačiau teisinė šio žingsnio pusė – ne mažiau svarbi. Teisininkė, advokato padėjėja Iveta Jarašiūnaitė laidoje „Trūksta ryšio“ pabrėžė, kad atsakingas požiūris į teisinius aspektus padeda išvengti skausmingų bei brangiai kainuojančių nesusipratimų ateityje. Šalyje kasmet populiarėja ikivedybinės ir povedybinės sutartys. Pasak teisininkės, visuomenė į šį dokumentą pradeda žvelgti racionaliau ir mažiau emocionaliai.

Grybavimo sezonas Lietuvoje įsibėgėja. Socialiniuose tinkluose daugėja grybautojų laimikių nuotraukų, o miško gėrybių vis dažniau galima išvysti ir turgeliuose bei prekiautojų pasiūlymuose. Vis dėlto grybų derlius skirtingose šalies vietose nevienodas, o vienų rūšių šiuo metu randama gerokai daugiau nei kitų.  Kiek šiuo metu kainuoja grybai? Kiek šiuo metu kainuoja grybai, naujienų portalas tv3.lt pasižvalgė Vilniaus turgeliuose, prekyvietėse ir tarp pavienių prekiautojų.

Naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis pirmąja iš keturių pagrindinių savo veiklos krypčių vadina šešėlinės ekonomikos mažinimą – jis žada kasmet analizuoti šešėliui jautriausius verslo sektorius, labiau tikrinti apskaitos paslaugas teikiančias buhalterines bendroves. Kokiems pokyčiams ruoštis? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su VMI vadovu Martynu Endrijaičiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje vis daugiau žmonių kasdien naudojasi pavežėjų ir maisto pristatymo platformomis, tačiau netrukus šį sektorių gali pasiekti reikšmingi pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vyriausybei pateikė Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis į Lietuvos teisę siūloma perkelti Europos Sąjungos Platformų darbo direktyvos nuostatas. Jomis siekiama užtikrinti daugiau teisių per skaitmenines platformas dirbantiems žmonėms ir didesnį algoritminio valdymo skaidrumą.