Septyniomis skirtingomis sutartimis pjauti, genėti, ravėti, sodinti ir tręšti medžius, krūmynus bei kitus augalus savivaldybė patikėjo bendrovei „Stebulė“. Apsodinti šiaurinę, centrinę, pietinę ir rytinę miesto dalis medžiukais bei krūmiukais gali kainuoti 14 mln. eurų, dvi gėlynų įrengimo ir priežiūros sutartys kairiajame bei dešiniajame Neries krante siekia beveik 5 mln. eurų. Pati prabangiausia sutartis – visų miesto želdinių priežiūra – siekia net 55 mln. eurų.
Milijoninės sutartys ir keisti įkainiai
Šiaurinėje miesto dalyje, kuri yra bene žaliausia Vilniuje, medžių genėjimas retinant vainiką ir dirbant nuo kopėčių, kai genimų medžių kamieno skersmuo – iki 20 centimetrų, kainuoja keturis eurus 50 centų už vienetą. Lygiai toks pat darbas, tik iš autobokštelio, jau kur kas brangesnis – 34 eurai 29 centai už vienetą. Įdomu, kad identiškas genėjimas, pasitelkiant arboristus, kainuoja vos 55 centus už vieną medį. Genėtinų medžių šioje Vilniaus dalyje yra apie 30 tūkstančių.
Krūmų priežiūrai vasarą numatyta beveik trečdalis milijono eurų.
Seimo narei, rožių augintojai Agnei Širinskienei įdomu, kaip iki šiol buvo prižiūrimi šie krūmynai-avietynai prie Neries.
„Neatrodo labai tvarkingai ir pernykščiai stiebai nėra nupjaunami – tiesiog palikta, kaip Dievas leis. Apyniai labai sėjasi, tai yra sodininkų bėda, priešas, tad ir čia įsisėjo, o kadangi plotas neprižiūrimas, tuoj pasidaugins“, – sakė ji.
Už agresyvaus invazinio augalo – japoninės reinutrės – kvadratinio metro naikinimą savivaldybė mokės po eurą. Numatytų kvadratų gali būti 3 tūkstančiai. A. Širinskienė stebėjosi, kad kitų naikintinų augalų savivaldybė nemato.
Centrinėje miesto dalyje esantiems 50-iai tūkstančių vijoklių prižiūrėti skirta 11 tūkst. eurų.
„Čia yra neprižiūrimi krūmynai. Klausimas – ar specialiai, ar neprieina rankos, nors tai miesto centras“, – tikino A.Širinskienė.
57 tūkst. eurų numatyti ravėjimui. Žolės pjovimas trimeriais ar traktoriukais į šias sutartis neįtrauktas. Visuomenininkė, miesto antropologe save vadinanti Jekaterina Lavrinec sakė, kad miestas neretai pats sau prisidaro papildomų išlaidų.
„Dažnu atveju tai yra gerokai nukankintos vietos, kur pertekliškai ir per kaitras, kai nereikia šienauti, traktoriais nuolat šienaujama iki žemės. Prašome savivaldybės susilaikyti ir nešienauti per lietų, nes traktorius nuima visą augalinį sluoksnį. Skiriame lėšas priežiūrai, bet tuo pačiu ją taip nukankiname, kad dar reikia investuoti, jog ją atkurtume“, – kalbėjo ji.
Šimtai tūkstančių eurų teks augalų tręšimui. Normalu, taip turi būti – augalus tręšti reikia, tačiau J. Lavrinec mano, kad miestas galėtų elgtis ūkiškiau ir sutaupyti.
„Kartais beviltiškai ir pertekliškai atrodo tas lapų pūtimas nuo žalios vejos. Nuo takų nupūsti, savaime aišku, reikia, kad nebūtų slidu ir žmonės galėtų vaikščioti saugiai, bet kas liečia žaliąsias zonas – juk lapai yra natūrali trąša. Kas gaunasi: miestas negana to, kad sumoka už trąšų panaikinimą ir išvežimą, nes jos laikomos šiukšlėmis, tai dar ir mažina medžių gyvybingumą“, – sakė ji.
Medžiai už eurą ir atsakomybės stoka
Įmonei UAB „Stebulė“ vadovauja buvęs Vilniaus miesto ūkio departamento vadovas Virginijus Pauža, kadaise netekęs pareigų po STT vizito savivaldybėje.
Kai kurios priežiūros paslaugos kainuoja didžiules sumas, be to, dar yra medžių pirkimas. Tuos medžius UAB „Stebulė“ Vilniui žada parūpinti už centus – toks kainynas nurodytas sutartyje. Bene visi nuo metro iki pustrečio metro aukščio medžiai siūlomi už eurą.
Gal bendrovė turi kažkokį ypatingą planą, gal išties turi tiekėjus, auginančius medžius už dyką? To nesužinosime, nes „Stebulės“ vadovas laiko atsakyti į laidos klausimus per porą savaičių taip ir nerado. Nors miesto žaliąsias erdves tvarkys už dešimtis milijonų mokesčių mokėtojų pinigų.
Gali būti, o gali ir nebūti, kad medžiai po vieną eurą atsirado dėl to, kad įmonė „Stebulė“ laimėtų konkursą. O tikroji medžių kaina bus įskaičiuota, pavyzdžiui, į genėjimą iš autobokštelio, kurio kaina už vieną medį yra 34 eurai 29 centai.
Savivaldybė tikino, kad pastaruosius kelis metus kasmet pasodina per 3 tūkst. medžių, o per paskutinius 5 metus prikaišiojo net 300 tūkst. krūmų.
Apie tai, kad nauji sodinukai susodinti bet kaip, kalba ir A. Širinskienė.
„Panašu, kad miestas turi labai daug lėšų įsisavinti ir vertindamas medžių sodinimą neskaičiuoja taip, kaip skaičiuoja kiekvienas Lietuvos sodininkas. Jei yra senas medis, po juo niekas maumedžio ar panašaus medžio nesodintų, nes laja nustelbia saulę ir natūralu, kad iš to sodinuko po kelerių metų ničnieko neliks. (...) Tada skaičiuosis, kad nėra medelio, ir reikės pirkti naują. Taip ta karuselė sukte sukasi“, – kalbėjo moteris.
Labiausiai visuomenininkams rūpimas klausimas – kas kontroliuos, kad visų sutartyse esančių punktų būtų laikomasi. Kas patikrins, ar atitinkami medeliai bus apgenėti, patepti, ar ten, kur reikia, bus išgręžtos skylės, ar ten, kur reikia, lipo arboristas. Šių specialistų savivaldoje neužtenka.
Vilnius išties yra žalias miestas. Sostinėje yra puikių parkų, žaliųjų zonų. Bet ar tikrai tų zonų priežiūra turi kainuoti daugiau nei stadionas? Ar kasmetinis krūmų ravėjimas gali kainuoti daugiau nei naujas darželis mieste, kuriame vietų ugdymo įstaigose trūksta? Galime ir privalome reikalauti didžiausio skaidrumo bei aukščiausios kokybės.
Daugiau detalių išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Laida „Be Tabu“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais, 19.30 val. per TV3!
LAIDĄ TIESIOGIAI ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.
