Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Apie 20 metų Šiauliuose veikiančios įmonės „RDsigns“ produkcija keliauja po visą Europą.
„Vieni iš pirmųjų pajaučiame svyravimus rinkoje. Visada mums pirmiems nukanda biudžetus ir atsisako plėtros ar iškabų atnaujinimo“, – sakė „RDsigns“ direktorius Audrius Butkevičius.
Iš ekonomistų – niūrios prognozės
Anot direktoriaus, metų pradžioje užsakymų daugėjo, vėliau augimą pristabdė geopolitinė įtampa. Tad nors metus tikisi baigti augimu, ateitį vertina atsargiai.
„Konkuruoti darosi sunkiau, nes tikrai kai kuriose šalyse darbo apmokestinimas yra daug mažesnis“, – pasakojo A. Butkevičius.
O ekonomistai kitų metų perspektyvas vertina vis niūriau. Anot naujausių prognozių, kitąmet šalies ekonomikos augimas sulėtės. „Swedbank“ skaičiuoja, kad šiemet bendrasis vidaus produktas augs 2,7 proc., o 2027-aisiais augimas sulėtės iki 1,8 proc.
„Šiemet turime nenatūraliai aukštą vartojimo lygį, kurį paskatino apie pusantro milijardo eurų, išleistų iš antrosios pensijų pakopos“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Negana to, kainos kitąmet gali kilti sparčiau, nei manyta. SEB ekonomistai dar anksčiau prognozavo, kad vidutinė metinė infliacija sieks 3,5 proc., tačiau dabar prognozę padidino iki 4,4 proc.
„Akcizų įstatymas nėra pakeistas, todėl dedamoji dyzelinui ir benzinui auga, taip pat auga akcizai alkoholiui bei tabakui, ir girdime, kad augimas gali būti dar didesnis“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tačiau nerimą kelia ne tik lėtėjanti šalies ekonomika ar augančios kainos, bet ir valstybės finansai. Vyriausybė skaičiuoja, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau Valstybės kontrolės vertinimu, deficitas gali išaugti net iki 5 proc. O kartu augs ir skylė biudžete.
„Tai užprogramuoja, kad kuo daugiau išlaidauji dabar, tuo ateityje reikės labai griežtų, nemalonių sprendimų, kurie stabdys ekonomiką“, – sakė T. Povilauskas.
„Vienintelis sveikas būdas, neslopinantis ekonomikos augimo ir neužkeliantis naštos biudžetui per ateinančius metus dėl palūkanų mokėjimo, yra vis dėlto išlaidų mažinimas“, – tikino N. Mačiulis.
Iš kur papildyti biudžetą – atsakymo nėra
Po 2 valandas trukusio posėdžio politikai žurnalistams sugebėjo pasakyti tik tiek:
„Šiandien aš jums tikrai nesakysiu, ką sutarėme, nes tai yra politiniai sprendimai, o kol politinio sprendimo nėra, kam, taip sakant, aušinti burną“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
Vienas iš anksčiau nuskambėjusių siūlymų – peržiūrėti mokesčių lengvatas, kurių vertė kitąmet sieks beveik 4 mlrd. eurų.
„Daugiausia lengvatų yra įvairiose srityse – tiek akcizų, tiek pelno srityje, tiek gyventojų pajamų mokesčio“, – tikino A. Sysas.
Tačiau tokiu siūlymu abejoja net valdantieji.
„Realybėje vis tiek didžioji dauguma jų yra tos vadinamosios neliečiamosios“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
Po susitikimo parlamentarai tikina radę būdų, kaip papildyti valstybės biudžetą. Tačiau kiek milijonų pavyktų surinkti ir iš kur jų gauti, neatskleidžia.
„Pagal skirtingus modelius sumos įvairios – nuo 100 mln. iki didėjančios tvarkos“, – sakė „valstiečių“ frakcijos narė Aušrinė Norkienė.
„Yra nerimo, kad viską bandoma nustumti kitai Vyriausybei ir jokių nepopuliarių sprendimų iki Seimo rinkimų nenorima imtis“, – tikino buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
