infliacija

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos ketvirtadienio rytą šalies degalinėse nežymiai sumažėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos svyravo nuo 2,16 euro iki 2,37 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,26 euro ir buvo 0,47 proc. mažesnė nei trečiadienį (2,27 euro). Mažiausia dyzelino kaina – 2,16 euro Mažiausia dyzelino kaina buvo „Alauša“ tinklo degalinėje Vilniuje – čia litras degalų kainavo 2,16 euro.

Lietuvoje kainos auga dar greičiau. Metinė prekių ir paslaugų infliacija viršijo 6 procentus. Ir nors brangimas spartėja, Lietuvos gyventojai kol kas savo įpročių nekeičia. Prekybininkai džiaugiasi savo pardavimais, parduotuvių apyvartos per metus padidėjo beveik 8 procentais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Kaip ir visi stengiuosi pažiūrėti kainas, bet aš esu žmogus gurmanas, kokybė man labai įdomu.

Didžiausią įtaką 6 proc. rugsėjį pasiekusiai išankstinei metinei infliacijai turėjo kuro ir šilumos, o ne maisto prekių kainų augimas, sako portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Infliacijai toliau augant „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad ją toliau veikia brangstantis kuras ir šiluma, o infliacijos pikas galėtų būti pasiektas šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Išankstinei metinei infliacijai rugsėjį pasiekus 6,1 proc., o mėnesio – 0,9 proc., A. Izgorodinas sako, kad labiausiai brango segmentai, kuriuos tiesiogiai veikia karas Artimuosiuose Rytuose – benzinas, dyzelinas, šilumos energija.

 Išankstinė metinė infliacija rugsėjį, palyginti su 2025 metų rugsėju, siekė 6,1 proc., o mėnesio – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – 0,9 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 39,7 proc., benzinas – 38,5 proc., dyzelinas – 52,1 proc., automobilių remontas – 13,4 proc., medienos kuras – 40,9 proc.

Pastaruoju metu kalbama, kad Lietuvos ir Europos gyventojų laukia sudėtinga žiema: prognozuojami kainų šuoliai energetikos ir kitose rinkose. Šilumos tiekėjai sako, kad centralizuotas šildymas gali brangti bent 15 proc., net jei artėjanti žiema bus šiltesnė nei praėjusi. Taip pat pradėta kalbėti apie galimą maisto kainų augimą. Nors vieni sako, kad ekonominės prognozės dar gali keistis, kiti pažymi, kad šalta žiema atneš nemalonumų.

Nors geopolitinis neapibrėžtumas ir kylančios kainos toliau išbando šalies ekonomiką, stipri darbo rinka ir augantys atlyginimai palaiko gyventojų perkamąją galią. Tačiau ateinantis ruduo atneš naujų iššūkių: prognozuojama didesnė infliacija, tolesnis kuro brangimas bei gerokai brangesnis šildymo sezonas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.

Europos ir Lietuvos ekonominė ateitis priklausys nuo orų žiemą, nes senojo žemyno saugyklose trūksta dujų. Jei žiema bus šalta, dujų ir elektros kainos bus tokios aukštos, kad 2026-ųjų gale prekių ir paslaugų infliacija gali įsibėgėti iki 6-7 procentų. Gyventojų perkamoji galia augs lėčiau, nes infliacija priartės prie atlyginimų augimo tempų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ieva Kelmės popierinių puodelių fabrike dirba pakuotoja, uždirba 1200 eurų į rankas. Atlyginimu nesiskundžia.

Brangios dujos, brangi nafta bei jos produktai, padidėjusios bazinės palūkanų normos virsta išbandymu tiek verslui, tiek gyventojams. Jei sunkumai neišnyks, pramonininkai prognozuoja ir Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą, ir infliaciją, kuri palies kiekvieną šalies gyventoją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šiauliuose įsikūrusioje gamykloje verslas gamina vėdinimo įrangą: nuo buitinių rekuperatorių, kurie yra kiekvieno namuose iki masyvių pramoninių įrenginių.

Finansų ministerija blogina šių metų ekonomikos prognozę ir mano, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026 metais augs 2,9 procento. Kovą ji skaičiavo, kad BVP šiemet augs 3,1 procento.  Penktadienį skelbiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus numato, kad kitų metų BVP augimo prognozė mažinama 0,1 proc. punkto iki 2,2 procento.

Per metus, šių metų rugpjūtį, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 13,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Jos duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 14,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 6,5 proc. Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 12,8 proc.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti ruoštis didesnėms sąskaitoms – prognozuojama, kad šildymas gali brangti. Apie tai laidoje kalbėjo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,8 proc. ir buvo didžiausia tarp euro zonos valstybių, rodo antradienį paskelbtas išankstinis Eurostato vertinimas. Palyginti su liepa, kai metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,4 proc., jos tempas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Prieš metus, 2025-ųjų rugpjūtį, metinė infliacija šalyje sudarė 3,6 proc. Po Lietuvos didžiausia metinė infliacija rugpjūtį fiksuota Kipre – 5,2 proc., Bulgarijoje – 5,1 proc., Ispanijoje – 4,5 proc.

 Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį, palyginti su 2025 metų rugpjūčiu,  siekė 5,8 proc., o mėnesio – rugpjūtį, palyginti su liepa – 0,1 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 39,7 proc., benzinas – 27,5 proc., dyzelinas – 37,9 proc., automobilių remontas – 12,7 proc.

Lietuvos ekonomikos augimo tempas kitąmet turėtų sulėtėti, tačiau kainų augimo pikas dar tik priešakyje. SEB ekonomistai prognozuoja, kad rudenį metinė infliacija Lietuvoje viršys 6 proc., o nuo kitų metų pradžios gyventojams turėtų brangti elektra ir gamtinės dujos. SEB atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko ekonomistai šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiek tiek sumažino ir dabar tikisi, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3 proc.

Kitų metų vidutinės metinės infliacijos prognozę 0,3 punkto – iki 2,8 proc. didinantis „Swedbank“ analitikas sako, kad pagrindinė infliacijos rizika – numatomas maisto kainų augimas. „Besikaupianti rizika yra maisto produktai, kurie šiuo metu yra pigesni (....), bet matome jau dėl brangesnės energijos, dėl tiekimo grandinių sutrikimų, dėl brangesnių transportavimo sąnaudų kyla grūdų kainos“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.

SEB bankas mažina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir numato, kad šalies ekonomikos augimas sieks 3 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Tuo metu infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 5,3 proc.  Kaip ir gegužę, naujausioje apžvalgoje ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 proc.  Pavasarį SEB prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2 proc., infliacija sieks 5,7 proc.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, vis dažniau kalbama, kad dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams ruduo bus liūdnas. Kils šildymo, elektros kainos. O kur dar brangstantys degalai. Tačiau gyventojų perkamoji galia šiuo metu irgi yra pati didžiausia per visą Lietuvos istoriją. Apie šalies ekonomikos prognozes, „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr.

Lietuvoje metinė infliacija liepą siekė 5,4 proc. ir buvo antra didžiausia visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, šalyje liepą fiksuota 0,1 proc. mėnesio infliacija. Spartesnė metinė infliaciją liepą fiksuota tik Rumunijoje (8,2 proc.), o šiek tiek mažesnis kainų augimas – Kipre ir Bulgarijoje (4,4 proc.). Tuo metu mažiausias metinis kainų augimas užfiksuotas Švedijoje (0,3 proc.), Čekijoje (1,3 proc.), Danijoje ir Vengrijoje (1,6 proc.

Metinė infliacija Lietuvoje – liepą, palyginti su 2025 metų liepa, –  pagal su kitomis ES valstybėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 5,4 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotas šis rodiklis siekė 5,9 procento. Suderinta vidutinė metinė infliacija liepą siekė 4,1 proc., o pagal VKI – 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija – birželį, palyginti su geguže, – pagal SVKI ir VKI buvo po 0,5 procento.

 Mėnesio infliacija – liepą, palyginti su birželiu – Lietuvoje siekė 0,2 proc., o metinė – liepą, palyginti su praėjusių metų liepa – 5,9 procento. Tuo metu vidutinė metinė infliacija – 12 paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamu tokiu pat ankstesniu laikotarpiu – siekė 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Liepą mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės po gegužės defliacijos (0,1 proc.). Iki tol šiemet visi mėnesiai buvo infliaciniai.

Išankstinė metinė infliacija liepą, palyginti su pernai metais, siekė 5,6 proc. Tačiau tuo pat metu Lietuvos ekonomika gali pasigirti sparčiu augimu antrąjį šių metų ketvirtį. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas augo beveik 4 procentais. Kas artimiausiu metu mūsų laukia, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Lietuvos bankas keičia savo prognozes: prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau, nei anksčiau manė bankas, o vidutinė metinė infliacija viršys 3 proc. Blogų naujienų yra ir daugiau. Pasak Lietuvos banko, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sumažinti beveik pusantro procento BVP. Lietuvos bankas įvertino ir pirminę informaciją apie mokesčių reformą: nors ne visos detalės aiškios, esą valdžia eina gera kryptimi.

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys skelbia, kad metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 5,6 proc. Jei Hormūzo sąsiauryje laivų eismas toliau liks užblokuotas, metinė prekių ir paslaugų infliacija rudenį gali perkopti ir 6 proc. ribą. Dyzelino kaina degalinėse laikosi virš 2 eurų už litrą, todėl Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ruošia gelbėjimo planą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Statistikams liepą fiksavus 5,6 proc. išankstinę metinę infliaciją, ekonomistai sako, kad ją labiausiai skatino energijos kainos ir akcizais apmokestintos prekės. Tuo metu antrąjį pusmetį kainų augimas priklausys nuo to, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs.

Išankstinė metinė infliacija – liepą, palyginti su 2025 metų liepa – siekė 5,6 proc., o išankstinė mėnesio infliacija – liepą, palyginti su birželiu – siekė 0,3 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 42,4 proc., benzinas – 24,5 proc., dyzelinas – 26,2 proc., medienos kuras – 26 proc.

Eurostato duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje birželį siekė 5,4 proc. – tai antras didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje ir beveik dvigubai daugiau nei euro zonos vidurkis. Taip pat kainos mūsų šalyje augo sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje. Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Boguslavas Gruževskis ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako siūlysiantis Vyriausybei atsisakyti dabartinio Maisto tarybos formato, nes, jo vertinimu, per metus jos veikla nedavė apčiuopiamų rezultatų. Anot ministro, steigiant Maisto tarybą buvo tikimasi, kad ji padės ieškoti sprendimų dėl maisto kainų mažinimo ir suburs tam reikalingus ekspertus bei socialinius partnerius. Tačiau šių lūkesčių pateisinti tarybai esą nepavyko.

Lietuva – tarp infliacijos lyderių ir tikėtina, kad kainos augs bene sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir koks bus po truputį artėjantis šildymo sezonas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuva yra lyderė infliacijos srityje. Ar kainos Lietuvoje dar augs? Pajuokaujant galima pasakyti, kad mes esame daug kur lyderiai.

Lietuvoje greitėja kainų augimas: metinė prekių ir paslaugų infliacija įsibėgėjo iki beveik 6 procentų ribos ir tai – dar ne pabaiga. Tiesa, ekonomistai guodžia, kad kainų augimo pikas jau netoli, o laivų apšaudymai Hormūzo sąsiauryje esą ne tiek kelia naftos kainą kaip karo Irane pradžioje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Lietuviai jaučia prekių brangimą Dalis viename sostinės prekybos centre sutiktų pirkėjų stebi kainas lentynose.

 Statistikams gegužę fiksuojant preliminarią 0,6 proc. mėnesio ir 5,5 proc. metinę infliaciją, analitikai teigia, kad kainų augimui įtakos turėjo brangusios atostogos, šiluma, paslaugos. Banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai kilusių naftos kainų poveikis jau jaučiamas ne tik kuro, bet ir prekių bei paslaugų kainose.

 Išankstinė mėnesio infliacija – birželį, palyginti su geguže – siekė 0,6 proc., o metinė – birželį, palyginti su 2025-ųjų birželiu – 5,5 procento.  Išankstinė vidutinė metinė infliacija – 12 paskutinių mėnesių, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus – buvo 3,9 proc.,  skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Labiausiai per metus brango šiluma – 41,9 proc., benzinas – 24,2 proc., dyzelinas – 27,2 proc.

Kavinėse, restoranuose ir valgyklose maistas brangsta sparčiu tempu. Nuo 2021 metų lietuvių taip mėgstamų cepelinų porcijos kaina padidėjo maždaug 80 procentų. O dienos pietų ar vištienos kepsnio porcija išbrango 70 procentų. Pasak ekonomistų, maitinimo įstaigose kainas į viršų kelia kasmet sparčiai augančios algos ir didėjantys kaštai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Dvi karštutėlės, garuojančios porcijos cepelinų Vilkaviškyje keliauja ant išalkusių kavinės klientų stalo.

Jungtinėms valstijoms ir Iranui derantis dėl karo pabaigos ir tvyrant įtampai, Lietuvos bankas blogina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Pabrangusi energija ir antrosios pensijų pakopos milijardai kainas Lietuvoje, anot banko, padidino šiemet 5 ar net 6 proc. Tačiau Lietuvos banko vadovas guodžia, kad bent lietuvių algos šiemet turėtų didėti dvigubai greičiau už infliaciją.

Lietuvoje dar didėja gyventojų įmokos už būstą. Europos Centrinis Bankas padidino palūkanas 25 baziniais punktais, o tai reiškia papildomus gyventojų išleistus šimtus eurų kasmet. Pasak ekonomistų, taip ECB bando kovoti su aukšta infliacija, kurią kelia karas Irane. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. 173 kvadratinių metrų naujas namas, sostinėje Pilaitės mikrorajone kainuoja 650 tūkst. eurų, kvadrato kaina siekia maždaug 3750 eurų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį numojo ranka į susirūpinimą dėl to, kad gegužę infliacija šoko iki aukščiausio lygio per daugiau nei trejus metus, ir pareiškė, kad ji jam „labai patinka“. „Skaičiai buvo puikūs... Man labai patinka infliacija“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. Šį komentarą iškart pasigavo demokratai, kurie kainų kilimą padarė savo kampanijos, skirtos perimti Kongreso kontrolę lapkritį vyksiančiuose prezidento kadencijos vidurio rinkimuose, kertiniu akmeniu.

 „Artea“ bankui antradienį dėl besitęsiančios energetinės krizės padidinus šių metų infliacijos prognozę iki 5,5 proc., banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė neatmeta, kad rudenį ją gali tekti dar didinti.  Pasak ekonomistės, į įsiplieskusį konfliktą Artimuosiuose Rytuose jautriausiai sureagavo dyzelinas, tačiau energijos nešėjų kaina yra daugelio prekių ir paslaugų pridėtinės vertės grandinėse, todėl gali paveikti platesnį prekių spektrą. „Jau yra 5,1 proc.

Šiemet Lietuvoje gyventojų laukia įvairūs iššūkiai – infliacija, darbo užmokesčio pokyčiai ir būsto rinkos tendencijos. Prognozuojama, kad infliacija, būsto sandorių skaičius ir kainos kils, tačiau perkamoji galia išliks stabili. „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 5,5 proc., o 2027 m. sulėtės iki 3 proc.

Vienas didžiausių šalyje „Artea“ bankas nekeičia šių metų ekonomikos plėtros prognozės ir mano, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 procento. Tuo metu vidutinė metinė infliacija turėtų paspartėti iki 5,5 proc. Pernai spalį prognozuotas 3,3 proc. augimas.  Prognozuojama, kad 2027 metais ekonomika augs 2,1 proc., o infliacija sulėtės iki 3 procentų.

Metinė infliacija – gegužę, palyginti su 2025 metų geguže – pagal su kitomis ES valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 5,1 proc. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), siekė 5,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė metinė infliacija gegužę siekė atitinkamai 3,7 ir 4,1 procento.

Statistikų skelbta išankstinė mėnesio defliacija siekė 0,1 proc., metinė infliacija – 5,1 proc., o vidutinė metinė – 3,7 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo benzino, šilumos energijos, dyzelino, asmeninių automobilių techninės apžiūros ir remonto, restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų paslaugų, cigarečių, degalų, spiritinių gėrimų ir likerių kainų padidėjimas bei naudotų automobilių, elektros, duonos ir pyrago gaminių, bulvių, sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejaus kain...

Lietuvos ekonomikos laukia nelengvi metai – didesnės išlaidos, augančios kainos ir geopolitinė įtampa gali paveikti gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto ekspertai sako, kad dviženklės infliacijos kol kas galima išvengti, jei situacija pasaulyje dar labiau nesieskaluos. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Šių metų gegužę metinė infliacija euro zonoje turėtų siekti 3,2 proc., Lietuvoje – 5,1 proc., preliminarius išankstinius skaičiavimus ketvirtadienį skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, didesnė metinė infliacija prognozuojama tik Bulgarijoje – 6,3 proc. Šių metų balandį euro zonoje metinė infliacija siekė 3,0 proc., Lietuvoje – 4,9 proc.  Vertinant pagrindines euro zonos infliacijos sudedamąsias dalis, prognozuojama, kad gegužę didžiausią metinį augimą parodys energijos kainos (10,9 proc.

Prasideda nauja kainų pasiutpolkė. Gamintojai ir tiekėjai, pabrangus naftai, dujoms ir degalams, pakėlė produktų kainas prekybininkams. Kiti specialiai nepardavė pigiau įsigytų žaliavų ir laukė, kol jos pabrangs. Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, kad kainų šuolių bus, ir žada padėti labiausiai nepasiturintiems. Tačiau pirkėjai reikalauja griežtesnės prekybininkų ir gamintojų kontrolės.

Vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje per metus padidėjo 120 eurų ir siekia apie 1 560 eurų į rankas. Biudžetininkams algos per metus padidėjo dešimtadaliu, tai 2 procentIniais punktais daugiau nei plušantiems privačiame sektoriuje. Kol kas atlyginimų augimas lenkia metinę infliaciją. Vidutinės algos kyla greičiau nei vidutinės prekių ir paslaugų kainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kornelijus Šiauliuose įsikūrusioje įmonėje dirba neilgai, vos porą mėnesių.

Išankstinė metinė infliacija gegužę (palyginti su praėjusių metų geguže) siekė 5,1 proc., o išankstinė mėnesio (gegužę, palyginti su balandžiu) defliacija buvo 0,1 procento. Paskutinį kartą mėnesio defliacija Lietuvoje fiksuota pernai gruodį, kai ji siekė 0,2 procento. Tuo metu išankstinė vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su atitinkamu laiku prieš metus) siekė 3,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir mano, kad augimas sieks 2,9 proc, o 2027 metais jis kiek sulėtės ir svyruos apie 2 procentus. Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 5,2 proc., arba 1,2 proc. punkto daugiau nei manyta balandį, o kitais metais tikimasi nuosaikesnės infliacijos, teigia misiją Lietuvoje baigusi TVF misija.

Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šį kartą palūkanų normų nekeitė, ekonomistai ramybės nežada. Rinkose jau praktiškai skaičiuojama, kada sulauksime kito palūkanų normų didinimo. O kartu daugėja klausimų, ar euro zonos ekonomika apskritai pajėgs tai atlaikyti. Kritikai vis garsiau kalba, kad palūkanų kėlimas nebesprendžia pagrindinės problemos – infliaciją šiandien kursto ne perteklinis vartojimas, o brangstanti energetika ir pasiūlos trūkumas.