infliacija

Vartotojų kainų infliacija Lenkijoje birželį, kaip ir skaičiuota iš pradžių, kiek padidėjo ir pasiekė aukščiausią lygį per keturis mėnesius. Tai pirmadienį parodė naujausi šios šalies statistikos biuro duomenys. Metinis vartotojų kainų indeksas birželį didėjo 2,6 proc. – kiek sparčiau, palyginti su 2,5 proc. augimu gegužę.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje birželį sulėtėjo iki 1,3 proc. nuo 1,5 proc. gegužę, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų kovo. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį toliau lėtino menkę metiniai kainų prieaugiai būsto ir komunalinių paslaugų, poilsio ir pramogų organizavimo, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, taip pat neklasifikuojamų prekių ir paslaugų.

Nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Rusijos vyriausybė visus savo finansinius išteklius sutelkė finansuoti karą. Kadangi karas yra Kremliaus prioritetas, buvo naudojamos visos priemonės: didesni mokesčiai, valstybiniai fondai, vidaus skolinimasis ir pinigų spausdinimas. Prie Rusijos finansų sistemos vairo stovintys ekonomistai stengėsi kontroliuoti išlaidas, pinigų pasiūlą ir infliaciją.

Metų infliacija Ispanijoje birželį sulėtėjo iki 3,4 proc. nuo 3,6 proc. gegužę, kuri buvo didžiausia per pastaruosius vienerius metus, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi galutiniais duomenimis. Vien tik praėjusį mėnesį vartojimas šalyje brango 0,3 proc. – tiek pat kiek ir ankstesnįjį. Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos pastovumu nepasižyminčios šviežio maisto ir energijos kainos, per mėnesį nepakito – 3,0 procento.

Penktadienį paskelbtais Švedijos statistikos biuro duomenimis, birželį vartotojų kainų infliacija šalyje dar labiau nukrito ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus su puse metų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainų indeksas, gegužę augęs 3,7 proc., birželį nukrito iki 2,6 proc. Ekonomistai prognozavo, kad infliacija sulėtės iki 2,8 proc. Be to, tai buvo mažiausias infliacijos rodiklis nuo 2021 m. rugsėjo, kai kainos kilo 2,5 proc.

Kainų augimo tempas Rusijoje birželį paspartėjo, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs infliacijos duomenys. Jie didina tikimybę, kad vėliau šį mėnesį bus pakeltos palūkanų normos. Didelės vyriausybės išlaidos karui prieš Ukrainą padėjo Rusijai užregistruoti netikėtai stiprų augimą, tačiau taip pat išaugino kainas. Metinė infliacija birželį sudarė 8,6 proc., trečiadienį pranešė statistikos tarnyba „Rosstat“. Tai didžiausias įvertis nuo 2023 m. vasario. Gegužę infliacija siekė 8,3 proc.

Metų infliacija Norvegijoje birželį sulėtėjo iki 2,6 proc. nuo 3,0 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Anot pranešimo, didžiosios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 4,9 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (4 proc.), sveikatos priežiūros  paslaugų (4,9 proc.

Metų infliacija Danijoje birželį sulėtėjo iki 1,8 proc. nuo 2,2 proc. gegužę, kuri buvo didžiausia nuo pernai spalio, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Anot pranešimo, rodiklio sumažėjimą lėmė lėtėjęs brangimas maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 0,6 proc.), transporto prekių ir paslaugų (1,2 proc.), alkoholio ir tabako (0,8 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (2 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (3,1 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Čekijoje birželį sulėtėjo iki 2,0 proc. nuo 2,6 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis pakartojo kovo mėnesį pasiektą žemiausią nuo 2023-iųjų lygį. Anot tarnybos, metų infliacijos mažėjimą lėmė pagilėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų kritimas per metus (iki 4,2 proc.), taip pat sulėtėjęs brangimas alkoholio ir tabako (iki 4,9 proc.), transporto prekių ir paslaugų (2,6 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje birželį lėtėjo iki 2,3 nuo 2,4 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Didžiausios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 2,1 proc.), drabužių ir avalynės (4,6 proc.), transporto prekių ir paslaugų (3,2 proc.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse birželį užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis infliacijos rodiklis per mėnesį didėjo Lietuvoje ir Latvijoje, menko Estijoje. Lietuvoje metų infliacija spartėjo nuo 0,5 proc. gegužę iki 0,7 proc. birželį, Latvijoje – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o Estijoje – lėtėjo nuo 2,9 proc. iki 2,5 procento. Per mėnesį vartojimas brango Lietuvoje ir Estijoje, pigo Latvijoje.

Metų infliacija Kipre birželį spartėjo iki 2,9 proc. nuo 2,7 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – didžiausias per pastaruosius aštuonis mėnesius. Būsto ir komunalinių paslaugų kainos praėjusį mėnesį buvo 5,9 proc. didesnės nei prieš metus, viešojo maitinimo apgyvendinimo paslaugos per metus pabrango 5,2 proc., transportas – 4,3 proc., maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 2,9 proc., alkoholis ir tabakas – 1,3 procento.

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Sulėtėjus maisto ir energijos kainų augimui, metinė infliacija euro zonoje birželį sumažėjo, antradienį parodė oficialūs duomenys. Vartotojų kainos bendros valiutos bloke birželį didėjo 2,5 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Gegužę analogiškas įvertis siekė 2,6 proc. „FactSet“ ir „Bloomberg“ apklausti ekonomistai ir prognozavo, kad infliacija sumažės iki 2,5 proc.

Metų infliacija Nyderlanduose birželį spartėjo iki 3,2 proc. nuo 2,7 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo šių metų sausio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso metinį prieaugį praėjusį mėnesį skatino spartėjęs brangimas maisto produktų, gėrimų ir tabako (iki 4,4 proc.), paslaugų (iki 4,6 proc.), taip pat menkęs ne maisto prekių, neskaitant energijos išteklių, kainų nuosmukis (iki 0,5 proc.

 Metų (12-os mėnesių) infliacija Austrijoje birželį sulėtėjo iki 3,0 proc. nuo 3,4 proc. gegužę, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų liepos. „Maisto ir ypač degalų kainos šiuo metu infliaciją skatina mažiau nei ankstesniais mėnesiais.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kurį stebi šios šalies centrinis bankas, gegužę šiek tiek sumažėjo, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai suteikia Federalinei rezervų sistemai (FED) papildomų įrodymų, kad jos kova su infliacija grįžo į vėžes, nes pirmą metų ketvirtį metinė infliacija kiek paaugo. Prekybos departamentas pareiškime nurodė, kad kainų indekso PCE metinis įvertis gegužę didėjo 2,6 proc., o mėnesio infliacija išliko nepakitusi.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje gegužę sulėtėjo iki 0,1 proc. nuo 1,1 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų vasario. Mėnesio infliacija gegužę sudarė 0,3 proc., o per penkis šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 2,9 procento. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso pokyčiui per mėnesį turėjo 4,1 proc. brangę neklasifikuojamos prekės ir paslaugos, 1,3 proc.

Metinei infliacijai Lietuvoje šiemet grįžus į 2020-ųjų lygį ir nesiekiant 1 proc., o mėnesio – vos kiek viršijančią nulį, ekonomistai teigia, kad infliacija išsikvėpė, jos „dugnas“ liko praeityje, o tai turi teigiamos įtakos žmonių perkamosios galios bei ekonomikos augimui. Analitikų teigimu, infliaciją palaikys pirmiausia toliau augančios paslaugų kainos, o ją kiek slopins vasarą pingantis maistas, drabužiai ir degalai.

Rusijos centrinis bankas penktadienį nepakeitė palūkanų, nors infliacija gerokai viršija planinius vyriausybės rodiklius ir daugelis ekspertų perspėja, kad dėl išaugusių karinių išlaidų ekonomika gali perkaisti. Bankas pranešė nepakeitęs savo pagrindinės palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro 16 proc., tačiau leido suprasti, kad, jei kainų augimo tempai nesulėtės, ateityje skolinimosi kaina gali būti didinama. Metinė infliacija šalyje šiuo metu siekia 8,2 proc.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kurį stebi šios šalies centrinis bankas, balandį nekito, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Esama tikimybės, kad ši žinia paskatins Federalinę rezervų sistemą (FED) vasaros metu palaikyti palūkanų normas aukštame lygyje. Prekybos departamentas pareiškime nurodė, kad kainų indekso PCE metinis įvertis balandį didėjo 2,7 proc., o mėnesio infliacija – 0,3 proc.

Metinė infliacija euro zonoje gegužę paaugo iki 2,6 proc., nuo buvusių 2,4 proc. balandį, remdamasis išankstiniais duomenimis skelbia Eurostatas. Tuo metu spėjama, kad Lietuvos metinė infliacija gegužę sieks 0,8 proc., kai balandį siekė 0,4 proc. Metinė bazinė infliacija, kuri yra skaičiuojama atmetus maisto, alkoholio, tabako produktų ir energijos kainų pokyčius paspartėjo iki 2,9 proc., balandį ji siekė 2,7 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje šiais metais turėtų siekti mažiau 2 proc. Anot jos, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2024 metams prognozuoja dar geresnius šalies finansinius rodiklius. „Paskutiniai duomenys rodo, kad infliacija tikrai slopsta. Šiais metais tikimės, kad infliacijos dydis bus žemiau 2 proc.

Išankstinis metinės (2024 m. gegužę, palyginti su 2023 m. geguže) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,8 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, gegužę sudaro 3 proc. Išankstinis mėnesinis (2024 m. gegužę, palyginti su balandžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,3 proc.

Karštą vasaros dieną nėra nieko maloniau nei atsivėsinti gaiviais ledais. Tačiau vasarėjant orams, kyla ne tik temperatūra už lango, bet ir desertų kainos. Infliacijos spaudimas jaučiamas visame pasaulyje, ir tai ypač atsispindi mūsų mėgstamų skanėstų kainų etiketėse. Auganti infliacija palietė ne tik kasdienes prekes, bet ir vasarojančių žmonių taip pamėgtus minkštų ledų furgonus.

Per pastaruosius trejus metus maisto produktai Lietuvoje pabrango apie 50 proc. Tačiau šiemet vis dažniau pasigirsta, kad vieni ar kiti dalykai ima pigti. Bent jau tą skaičiuoja oficialioji statistika. Vienas iš tokių maisto produktų ar, tiksliau, gėrimų yra kava, be kurios retas įsivažiuoja rytais. Kava atpigo kone daugiausia Statistikos agentūra „Eurostat“ skaičiuoja, kad šį kovą vidutinės kavos kainos visoje Europos Sąjungoje buvo vos 1,5 proc. didesnės nei 2023 metų kovą.

Metų infliacija Kinijoje balandį spartėjo iki 0,3 proc. nuo 0,1 proc. kovą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos vartotojų kainų indekso pokytis per metus teigiamas – trečią mėnesį iš eilės, šalies vyriausybei stengiantis skatinti vidaus paklausą. Be to, balandį metų infliacija Kinijoje 0,1 procentinio punkto viršijo agentūros „Bloomberg“ kalbintų analitikų prognozių vidurkį.

Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,3 punkto mažesnė nei pagal SVKI ir siekė 0,1 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

2024 m. balandį, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,8 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 3,7 proc. praneša Valstybės duomenų agentūra. Metinė (2024 m. balandį, palyginti su 2023 m. balandžiu) infliacija, apskaičiuota pagal SVKI sudarė 0,4 proc.

Norvegijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 4,5 proc. dydžio bazinę palūkanų normą, apie jos mažinimo artimiausioje ateityje planus neužsimindamas. Trečią pinigų politikos tarybos posėdį iš eilės priimtas toks sprendimas pateisino lūkesčius rinkoje, nurodo „Trading Economics“. Reguliuotojas pažymėjo, jog dabartinė pinigų politika yra pakankamai ribojančio lygio, kad ekonomika galėtų augti, o infliacija per „protingą laikotarpį“ grįžtų prie tikslinės ribos.

 Metų (12-os mėnesių) infliacija Belgijoje balandį spartėjo iki 3,4 proc. nuo 3,2 proc. kovą, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – didžiausias per pastaruosius aštuonis mėnesius.

Metų infliacija Vokietijoje balandį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 2,2 proc., pirmadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Pagal nacionalinius standartus paskaičiuota 12-os mėnesių infliacija – mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės. Paslaugos per metus pabrango 3,4 proc., prekės – 1,2 proc., o vien tik maisto produktai – 0,5 procento. Balandį, palyginti su kovu, vartojimas šalyje brango 0,5 procento.

Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos galimybės ir  pastebi, kad tokia maža infliacija yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES).   „Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Išankstinė metinė infliacija balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu – siekė 0,4 procento.  Išankstinė mėnesio – balandį, palyginti su kovu – infliacija siekė 0,2 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė vidutinė metinė infliacija, statistikų teigimu, vasarį siekė 3,8 procento. Per metus labiausiai – 18,1 proc. – brango socialinė apsauga, 12,4 proc. – farmacijos gaminiai, 10,5 proc. – medicinos paslaugos, 9,9 proc. – valgyklų, viešojo maitinimo paslaugos.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiais metais augs sparčiau nei visų išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomika. TVF teigia, jog Rusijos ekonomika gali padidėti 3,2 proc. TVF skelbia, kad prie tokio spartaus augimo prisidėjo stabilus naftos eksportas ir didelės vyriausybės išlaidos.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki nulio. Tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Gyventojai skundžiasi, kad už vištienos sparnelius tenka pakloti kone 10 eurų, o kavos puodelis mieste kainuoja tiek pat, kiek Romos centre – 4 ir daugiau eurų. Verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse kovą užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia išliko Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje metų infliacija praėjusį mėnesį sulėtėjo iki nulinės nuo 0,7 proc. vasarį. Latvijoje vartojimo kainų prieaugis per metus didėjo nuo 0,4 proc. vasarį iki 0,9 proc. vasarį, Estijoje – mažėjo nuo 4,2 proc. iki 3,9 procento.

Naujausiais antradienį paskelbtais Centrinio statistikos biuro duomenimis, infliacija Nyderlanduose kovo mėnesį augo tokiu tempu, kaip prognozuota. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainos kovą išaugo 3,1 proc. – pirmiau buvo fiksuotas 2,8 proc. augimas. Šie rodikliai atitiko preliminarius balandžio 3 d. pasirodžiusius duomenis. Infliaciją augti skatino energijos išteklių kainų dinamika. Energijos kainos, vasarį nukritusios 5,9 proc., kovą sumažėjo 2,9 proc.

Lietuvoje šiemet kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, fiksuota artima nuliui infliacija, – ji buvo mažiausia nuo 2020 metų gruodžio (0,2 proc.).  Mėnesio defliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija siekė 4,8 proc., antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iki tol du mėnesius iš eilės – sausį ir vasarį – buvo fiksuota mėnesio infliacija.

Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normas nustatantys pareigūnai yra vis labiau užtikrinti, kad infliacija pasieks 2 proc. tikslą, tačiau įžvelgia poreikį apsišarvuoti kantrybe, nors ir sutaria, jog palūkanų apkarpymo perspektyva stiprėja, ketvirtadienį parodė kovo 6-7 dienomis vykusio posėdžio protokolas. „Nariai išreiškė didesnį užtikrintumą, kad infliacija tvariai ir laiku pasieks 2 proc. infliacijos tikslą, – parodė protokolas.

Infliacija Turkijoje kovą pakilo iki aukščiausio lygio per daugiau nei metus. Vartotojų kainos vidutiniškai augo 68,5 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 2022 m. pabaigos. Vasarį infliacija šalyje dar siekė 67,1 proc., informuoja agentūra „Reuters. Vien tik nuo vasario iki kovo prekės ir paslaugos brango beveik 3,2 proc.

JAV pastaruoju metu išaugusi infliacija nesustabdė šalies centrinio banko jo kovoje su kylančiomis kainomis, netrukus po to, kai vyriausybė penktadienį paskelbė savo naujausius duomenis, pasakė banko valdytojas Jerome‘as Powellas. J. Powellas kalbėjo po to, kai prekybos departamentas paskelbė duomenis, pagal kuriuos centrinio banko pamėgtas infliacijos matas vasarį per metus išaugo 2,5 proc. ir 0,1 proc. viršijo praėjusio mėnesio rodiklį.

Lietuvoje sustojo kainų augimas: vidutinė prekių ir paslaugų metinė infliacija nukrito iki beveik nulio. Tik gyventojų tai neguodžia, nes kainos, pasak eknomistų, nusistovėjo aukštos. Kaip bebūtų, prieš Velykas lietuvaičiai nusiteikę paišlaidauti: vardija, kiek planuoja šiemet išleisti šventiniam stalui. Daugiau  apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvoje įsibėgėja Velykinė prekyba.

Statistikams kovą fiksavus išankstinę mėnesio defliaciją, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tai lėmė pigusi elektra ir dujos. Jis prognozuoja, kad šiais metais šalyje bus apie 0,2 proc. vidutinė metinė defliacija, o jai įtakos turės toliau krentančios energetikos išteklių kainos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc. „Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc.

Jau greitai gali tekti atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų centų monetų, o perkant parduotuvėje prekių krepšelio suma bus apvalinama į didesnę arba į mažesnę pusę. Iki galutinio sprendimo Seime beliko vienas balsavimas. Kai kurie gyventojai sako, kad centai kišenę spaudžia ir norėtų jų atsisakyti, tačiau baiminasi, ar prekių kainos dėl to nepakils.